Dienraščio interneto svetainėje skelbiamame komentare jis taip pat teigia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos patekimas į Seimą išeis į naudą tiek lenkų tautinei mažumai, tiek visai Lietuvai.
„Lietuva jau pergyveno gilią krizę, o sunkumai, susiję su ėjimu iš jos, atnešė pergalę populistams ir socialdemokratams“, – rašo J.Haszczynskis.
„Rinkimai Lietuvoje atskleidė dar vieną dalyką: žmonėms išgyvenant sunkius laikus, silpnėja palaikymas šalies suverenumui, jos ekonomikos ir energetikos nepriklausomybei. Daugiau nei pusė rinkėjų balsavo už prorusiškas partijas“, – rašo apžvalgininkas.
Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą jis pavadino „Rusijoje gimusiu prieštaringai vertinamu multimilijonieriumi, susikrovusiu kapitalą, pasitelkus „Gazprom“.
„Tai gali sukelti rimtų pasekmių Lietuvos ateičiai ir jos santykiams su Lenkija – tiems, kurie nėra susiję su lenkų mažuma; geopolitiniams ir strateginiams ryšiams.
Gali kilti klausimas dėl konservatorių ruoštų energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planų, įskaitant dėl naujosios atominės elektrinės statybos, prieš kurią aiški lietuvių dauguma balsavo per referendumą, surengtą kartu su rinkimais. Tikėtina, kad po šių rinkimų Lietuva pasislinks labiau į Rytus“, – teigia J.Haszczynskis.
Vertindamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sėkmę, jis teigia, kad „lenkų partija pirmąkart turi galimybę tapti įtakinga politine žaidėja, patrauklia valdančiosios koalicijos partnere“ ir gauti keletą ministrų postų.
„Tai būtų gerai lenkams, nes mėginimas išspręsti jų problemas – švietimo arba susijusias su vardų bei pavadinimų rašyba – taptų koalicijos egzistavimo sąlyga.
Tačiau tai būtų į gera ne vien Lietuvos lenkams. Dėl šios priežasties Lietuvos partijos apsiprastų su demonizuojamais lenkų mažumos politikais, o pati LLRA, iki šiol apsiribodavusi vietos problemomis, turėtų imtis visos Lietuvos problemų sprendimo, tam tikru mastu pajusti atsakomybę už visą šalį“, – teigia jis.
Per Seimo rinkimų pirmąjį turą Darbo partija gavo 19,87 proc. balsų, antri liko socialdemokratai su 18,44 proc., trečioje vietoje – konservatoriai, už kuriuos balsavo 15,02 proc. rinkėjų.
Pirmą kartą 5 proc. slenkstį peržengė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, surinkusi 5,81 proc. balsų.
