Kokie aitvarai suneš pinigus pažadams įgyvendinti, dauguma politikų apdairiai nenurodo. Partijos varžosi, kuri labiau pakels minimalią algą ir pensiją ar sumažins Seimo narių skaičių – iki 101 ar 71, sutartinai žada lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vaistams, knygoms, spaudai, maisto produktams, šilumai ir transportui. Kai kuriems pakako drąsos pasisakyti net už homoseksualų teises
Lengvatų nebus, bet plauks visi
Valdantieji konservatoriai įsitikinę, kad negalima kirpti PVM tarifo, suteikti daugiau lengvatų ir keisti pelno mokesčio, bet siūlo mažinti nedaug uždirbančiųjų apmokestinimą ir nustatyti socialinio draudimo įmokų lubas. Šias išlaidas kompensuoti siūloma turto ir automobilių mokesčiais, mažinant socialiai nereikšmingų lengvatų.
Socialdemokratų partija: Vidutinė pensija – 40 proc. vidutinės algos. Minimalus atlyginimas – 1000 Lt, ateityje – 50 proc. vidutinės algos. Vidutinis mokytojo atlyginimas – aukštesnis už šalies vidurkį.
Beveik 200 puslapių programoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žada, kad gyventojams nereikės rūpintis savų daugiabučių renovacijos darbais, o paskolą grąžins komunalinių paslaugų įmonė iš sutaupytos energijos sąskaitos. Partija norėtų papildomai apmokestinti žalingų įpročių turinčius žmones, į darbuotojų fizinį aktyvumą investuojantiems darbdaviams taikyti lengvatas, visiškai uždrausti alkoholio, vaistų ir maisto papildų reklamą, alkoholio vartojimą viešuose renginiuose. Greičiausiai įkvėpti plaukikės Rūtos Meilutytės pergalės olimpiadoje, konservatoriai žada vaikus iki 9 metų privalomai mokyti plaukti ir įvesti tris savaitines kūno kultūros pamokas.
Kiti valdantieji liberalcentristai agituoja „už dirbančius”. Liberalų ir centro sąjunga žada PVM sumažinti nuo 21 iki 19 proc., o šildymui, leidybai, meno ir kultūros veiklai taikyti lengvatinius tarifus, sumažinti studijų įmokas, medikams užtikrinti ES mastu konkurencingus atlyginimus, įdiegti „kultūros krepšelį“ – valstybės paramą, kurią būtų galima išleisti tik kultūros paslaugoms ir prekėms.
Koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis žada nedidinti esamų ir neįvesti naujų, atsisakyti mažareikšmių (pvz., paveldimo turto) mokesčių. Dirbantieji uždirbs vakarietiškus atlyginimus, o nuo atlyginimo dalies, viršijančios 3500 Lt, nereikės mokėti „Sodros“ mokesčių. Numatoma gyventojų pajamų mokesčių lengvata už vaikus – bus neapmokestinama 300 Lt per mėnesį už pirmą ir 400 Lt už kiekvieną paskesnį vaiką.
Liberalai žada, kad socialines pašalpas gaus tik tie, kuriems jos būtinos, dalis kompensacijų virs pajamų mokesčio lengvatomis. Norima leisti užsieniečiams įsigyti žemę ir sumažinti degalų akcizus.
Liberalai nori sumažinti tarybų narių ir ministerijų skaičių: Energetikos, Susisiekimo ir dalį Ūkio ministerijos funkcijų perduoti Infrastruktūros ministerijai, sujungti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, o Žemės ūkio ir dalį Ūkio ministerijos funkcijų atiduoti Aplinkos ministerijai.
Jie vieninteliai iš valdančiųjų atvirai stoja prieš diskriminaciją ne tik dėl tautybės, socialinės padėties, lyties, įsitikinimų ar pažiūrų, bet ir dėl lytinės orientacijos.
Nemokami skiepai ir pietūs pradinukams
Viena iš opozicinių partijų, kurioms apklausos žada sėkmę rinkimuose, – socialdemokratai – užsimojo įvesti nemokamą pradinukų maitinimą.
Liberalų ir centro sąjunga: Vidutinė pensija – 50 proc. vidutinės algos.
Kairieji tai pat žada pirmojo gyvenimo starto programą jaunimui, kuri apimtų sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į savarankišką darbo karjerą (lengvatines paskolas, būsto įsigijimą ir pan.)
Socialdemokratai rengiasi taisyti dabartinės Vyriausybės klaidas: įvesti progresinius mokesčius, taikyti neapmokestinamojo turto dydį, o brangesnį apmokestinti labiau, taikyti lengvatinį PVM „kai kuriems būtiniausiems maisto produktams“, šildymui, vaistams ir transportui, atkurti pensijas, atlyginimus ir nedarbo išmokas, nedarbo lygį sumažinti iki 5–7 proc., stabdyti maisto švaistymą.
Kadangi „sveika tauta – sveika valstybė“, žadama plėsti nemokamą vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą.
Nė vieno bedarbio!
Viliojančių pažadų prirašiusi Darbo partija (DP) sumojo, kad visus juos įgyvendinti – ne dabartinėms valstybės jėgoms, todėl programą suskubo koreguoti. „Programa yra taisytina, per daug norima suteikti galimybių, kurių valstybė neturi“, – tarybos posėdyje pripažino partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.
Darbo partija: Minimalus atlyginimas – 1509 Lt.Vidutinė senatvės pensija – 60 proc. vidutinės algos „į rankas“.
Atsisakyta pažado naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms grąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio ir PVM (kalbama tik apie galimybę susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių), įsipareigojimo kelti darželių auklėtojų algas ir steigti papildomus mokytojų padėjėjų, socialinių pedagogų, psichologų ir psichologų asistentų etatus.
Tačiau programa liko prikimšta svaiginančių vizijų: minimali mėnesio alga – nuo 850 Lt išsipūtusi iki 1509 Lt; nedeficitinis valstybės biudžetas; valstybės įsipareigojimas padengti 100 proc. daugiabučių renovacijos sąnaudų.
rečiaisiais kadencijos metais turėtų būti išspręsta nedarbo (visų pirma jaunimo) problema. Partijos lyderis V.Uspaskichas net viešai pažadėjo „padėti mandatą“, jei nedarbas nesieks 0 procentų. „Darbiečiai“ žada paramą įmonėms, įdarbinančioms jaunus žmones, materialinės gerovės „Gyvenimo starto“ koncepciją, kuri padėtų po mokyklos ar studijų įsilieti į darbo rinką ir pasirengti kurti šeimą. Žadama sudaryti galimybę kiekvienam vaikui lankyti darželį, o mokytojams po 7 darbo metų duoti atostogas sveikatai stiprinti, mažinti jų darbo krūvį, 30 metų pedagoginio darbo stažo turintiems pedagogams leisti į pensiją išeiti nuo 55-erių.
Žadami tiesioginiai merų, seniūnų ir net generalinio prokuroro rinkimai.
Kiekvienam po žemės sklypą
Be savo lyderio, nušalintojo prezidento Rolando Pakso rinkimuose likusi partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 71, įsteigti Valstybės Tribunolą, teismuose įvesti prisiekusiųjų instituciją, įteisinti tiesioginius vietos valdžios institucijų vadovų rinkimus, o šalį suskirstyti į keturis administracinius regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Dainavą ir Sūduvą.
Liberalų sąjūdis: Mokytojų algos – 20 proc. didesnės už vidutinę.
Tiems, kurie norėtų dirbti žemę ar statytis joje būstą, siūloma duoti po valstybinės žemės sklypą – nemokamai, bet be teisės perleisti kitiems. Motinystės (tėvystės) išmokas žadama mokėti trejus metus: pirmaisiais – 100 proc., antraisiais – 70 proc., trečiaisiais – 50 proc. atlyginimo.
Pensininkams, be pusės buvusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensijos, žadama Kelionių programa: bendradarbiaujant su verslu jie esą turės galimybę kasmet susipažinti su pasaulio kultūros objektais.
Išaugtų nedarbas
Gitanas Nausėda, SEB banko analitikas
„Jei pažadas padidinti minimalią mėnesio algą nuo 850 Lt iki 1500 Lt būtų įgyvendintas, nedarbas išaugtų dvigubai. Darbo netektų pusė uždirbančiųjų minimalią algą, trečdalis dirbančiųjų ne visą darbo dieną ir kas trečias 850-1500 Lt uždirbantis žmogus. Bedarbių gretos pasipildytų 51 tūkst. žmonių.„Bendras bedarbių skaičius sudarytų 417 tūkst. žmonių, o nedarbo lygis – beveik 26 proc. Jei kas antras naujas bedarbis pretenduotų į bedarbio pašalpą, bendras pašalpų dydis per pusmetį išaugtų 390 mln. Lt.
Labai brangūs siūlymai
Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
„Tvarka ir teisingumas“: Pensija – bent 50 proc. gauto uždarbio. Minimalus atlyginimas – 1800 Lt.
„Pagrindiniai partijų programų akcentai susiję su siūlymais, kurių paskirtis atrodo arba patraukti rinkėjų dėmesį patraukliomis idėjomis, pavyzdžiui, didesne minimalia alga, arba kritikuoti ankstesnę ir dabartinę politiką, akcentuoti negatyvią nuomonę.Susieti pensiją ar minimalią algą su vidutiniu atlyginimu įmanoma, tik tai turėtų įvairių neigiamų pasekmių. Produktyvumo neatitinkantis atlyginimas paverčia įmones nekonkurencingomis. Joms tenka arba atleisti dalį darbuotojų, arba bankrutuoti. Daug siūlomų priemonių gali kainuoti papildomas išlaidas – mokesčių mokėtojams arba įmonėms, bet programose ir viešuose pasisakymuose į tai nesigilinama.
Be to, vienu metu kritikuojama ir išaugusi valstybės skola, ir siūloma peržiūrėti kai kuriuos mokesčius. Tai yra sunkiai suderinami dalykai. Nemažai siūlymų gali reikšmingai padidinti biudžeto išlaidas. Vadinasi, reikėtų smarkiai kelti mokesčius – kuriuos? Ar įmonės išliktų konkurencingos, ar žmonės nesitrauktų į šešėlį, ar neišaugtų deficitas, dėl ko reikėtų dar labiau skolintis?Ne visos gražiai skambančios idėjos gali būti realizuotos, deja, apie tai mažai diskutuojama.“
Tušti pažadai
Rimantas Rudzkis, ekonomistas
„Nustatyti minimalią algą, siekiančią pusę vidutinio atlyginimo, įmanoma, bet viską reikia kruopščiai matuoti, kad atitiktų turimas lėšas. Geriau pažadėti be kieto įsipareigojimo.
Galima nustatyti konkretų skaičių ir numatyti minimalios algos didinimą priklausomai nuo ekonominio augimo.Atvirai sakant, partijų programų nebeskaitau – kokia prasmė? Nesu politologas. Galėčiau skaityti kaip rinkėjas, bet ar kas nors pastaruosius ketverius metus vykdė savo programas? Iš karčios patirties ir nusivylimo dabar vertinu pagal konkrečių žmonių veiksmus.“
Kiek tai kainuoja?
Dauguma rinkimuose dalyvaujančių partijų siūlo gerokai kilstelėti minimalią algą. Tokį atlyginimą gauna kas penktas darbuotojas, ketvirtadalis jų dirba viešajame sektoriuje. Finansų ministerija pernai buvo paskaičiavusi, kad jos pakėlimas iki dabartinių 850 Lt (715 Lt po mokesčių) iš valstybės biudžeto pareikalaus daugiau nei 50 mln. Lt. Minimalią algą didinant iki 1000 Lt, reikėtų per 220 mln. Lt.
