L.Ulevičius yra tikras, kad atsistatydinęs vienas jis prisiimtų atsakomybę už visą komisiją, o tai nebūtų teisinga. Esą jo vieno atsistatydinimas nieko neišspręstų, todėl komisijos darbą turi įvertinti ir priimti sprendimus Seimas, todėl jis ir ketina kreiptis į Seimą ir Seimo pirmininkę. L.Ulevičius sakė norįs tikėti, kad prie jo prisidės ir kiti kolegos iš VRK.
„VRK valdo sutapimai“, – ironiškai pareiškė L.Ulevičius. Jis teigė pastebėjęs keturis sutapimus, kurie jam kelia nerimą. Kadangi to neįvertino VRK, todėl tą turėtų vertinti visuomenė.
Kaltino VRK netinkamai tyrus pažeidimus
Kaip „sutapimus“ L.Ulevičius įvertino tai, kad rinkiminės kampanijos metu iki pačių rinkimų buvo daug pažeidimų, tačiau VRK, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos galimiems papirkimo atvejams – vaišinimo saldainiais, dešromis ir kt., nesugebėjo užkirsti kelio. Esą jeigu ir buvo kažkas daroma, tai buvo pavėluota arba netinkamai įvertinta.
Visuomenėje didelį skandalą sukėlę galimi balsų pirkimo atvejai kalėjimuose taip pat, L.Ulevičiaus teigimu, nebuvo tinkamai įvertinti. Esą rinkimų pažeidimai vertinti epizodiškai, o jų įtaka rinkimų rezultatams tinkamai neįvertinta.
L.Ulevičiaus manymu, kliūčių tinkamai įvertinti pažeidimus per rinkimus sudarė ir patys VRK nariai, kadangi nemaža jų dalis turi interesų konfliktų. „Labai retai pasitaiko, kad nariai nusišalintų nuo balsavimo. Man nesuprantama, kaip gali balsuoti tų partijų atstovai VRK, kai sprendimas priimamas dėl konkrečios partijos“, – teigė VRK narys, kurį į komisiją delegavo Teisingumo ministerija.
Dalį VRK narių L.Ulevičius pavadino Darbo partijos „simpatikų“ grupe. Esą tai ne tik šios partijos deleguota atstovė, bet ir kitų partijų atstovai, advokatūros atstovas. Jie visi yra vienaip ar kitaip susiję ir tai negalėjo neturėti įtakos priimamiems sprendimams, kurie buvo susiję su Darbo partija.
L.Ulevičius siūlo, kad VRK nariais taptų asmenys, mažiau susiję su politinėmis partijomis, o kitų institucijų, deleguojančių savo atstovus, būtų daugiau. Tuomet esą sprendimas būtų skaidresni.
Skandalą kartotų, bet atsargiau
Skandalą, kuris kilo, kai Darbo partijos narys Vytautas Gapšys viešai pranešė savo „Facebook“ paskyroje radęs L.Ulevičiaus žinutę, kurioje neva buvo siekiama, kad V.Gapšys paveiktų vieną iš ministrų, VRK narys ir toliau vadino provokacija, kuria siekta sukelti visuomenės susidomėjimą galimais papirkinėjimo atvejais.
„Netradicinis veikimo būdas sulaukė kur kas didesnio visuomenės dėmesio. Tą pačią dieną buvo paskelbta ir pirminė mano išvada dėl rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Skirtumas tarp susidomėjimo buvo didžiulis“, – sakė L.Ulevičius, tvirtindamas, kad taip siekė mažinti galimų papirkinėjimų įtaką rinkimų rezultatams.
Esą norėta sukelti konfliktą su vienu iš Darbo partijos lyderių ir sulaukti kuo didesnio visuomenės susidomėjimo. Tiesa, kaip tvirtina L.Ulevičius, jis pervertino „žiniasklaidos galimybes kritiškai vertinti papirkinėjimu įtariamo politiko žodžius“. Vis dėlto jis teigė, kad ir antrąsyk tokį eksperimentą pakartotų, tačiau imtųsi papildomų saugumo priemonių.
Pirmininkas nustebęs
Zenonas Vaigauskas tvirtino esąs nustebęs – L.Ulevičius rengė spaudos konferenciją ketindamas atsistatydinti iš VRK narių, o dabar jis keičia savo poziciją ir nori atstatydinti visą VRK. „Čia kaip azartiniuose žaidimuose – visą laiką reikia didinti statymą“, – teigė Z.Vaigauskas.
VRK pirmininkas pripažino, kad yra VRK narių, kurie sunkiai susidoroja su savo darbu, yra užimti kitomis pareigomis, todėl šie rinkimai buvo sunkūs ir išryškino egzistuojančias problemas. „Finansavimas rinkimų komisijoms yra sumažintas, todėl rinkimų komisijose turime tokius žmones, kurių dalis iš politinių partijų sutinka eiti už gaunamą atlyginimą, bet po to ne visi atlaiko darbo krūvį“, – teigė Z.Vaigauskas.
Tai, kad pirmajame rinkimų rate teko skaičiuoti net trijų rūšių biuletenius, taip pat pridėjo problemų. Buvo problemų ir dėl rinkimų įstatymo, kai tinkamai negalėta užkirsti kelio papirkimams. „Aš nemanyčiau, kad tų papirkimų šituose rinkimuose mes turėjom daugiau, negu ankstesniuose. Tiesiog į juos buvo kreipiamas dėmesys ir užkertamas kelias. Ir policija, ir VRK fiksavo tuos dalykus“, – teigė Z.Vaigauskas.
VRK pirmininkas įsitikinęs, kad narių atlyginimai turėtų būti didesni ir rinkimų laiku jie turėtų dirbti tik šį darbą.
Z.Vaigauskas įkaitu nesijaučia
L.Ulevičius teigė esąs tikras, jog VRK pirmininkas tapo situacijos įkaitu, nes jis tikrai nėra pastebėjęs, kad Z.Vaigauskas būtų įtakojamas kurios nors politinės jėgos. Tačiau pat Z.Vaigauskas situacijos taip nevadino. „Kiekvienas VRK narys, mano įsitikinimu, turi galimybes komisijoje dirbti, skirti jai daug dėmesio. Ponas Ulevičius nebuvo iš tų komisijos narių, kurie būtų pateikę pakankamai daug sprendimų, atlikęs visas užduotis, kurias buvo prašoma padaryti“, – teigė Z.Vaigauskas.
Jis paminėjo, kad L.Ulevičius įsiveldavo į situacijas, kurias spręsdavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o VRK narys, Z.Vaigausko nuomone, savo darbe turėtų taikyti kitus veikimo būdus.
Z.Vaigauskas taip pat teigė nejautęs, kad VRK susidarė grupuotės, kurios palaiko vieną ar kitą politinę jėga.
