Po Seimo rinkimų Lietuvoje išlieka visi politinės krizės požymiai – būsimai valdančiajai koalicijai nepavyksta susitarti su Prezidente dėl Darbo partijos dalyvavimo valstybės valdyme. Pradėjusi nuo pareiškimų, kad nepalaikys nei tokios Vyriausybės, nei koalicijos, šią savaitę Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl Seimo rinkimų teisėtumo. Konstitucinio Teismo išvada aiški ir neginčijama – naujasis Seimas išrinktas teisėtai, tačiau neteisingai išreitinguoti penki Darbo partijos kandidatai, o trys iš jų dėl padarytų šiurkščių pažeidimų į parlamentą pateko neteisėtai.
Konstitucinio Teismo sprendimas atvėrė kelius tolesniam valdančiosios koalicijos sudarymo ir derinimo procesui. Tiesa, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pakartojo, kad laikysis rinkėjų valios ir Darbo partija lieka koalicijoje. Prezidentė savo žodžio po Konstitucinio Teismo sprendimo dar nepasakė, bet tą ji padarė išvakarėse – pakartojo, kad Darbo partijos negali būti koalicijoje. Ar po Konstitucinio Teismo sprendimo Prezidentei sumažėjo galvos skausmo? Vargu bau, todėl reikia laukti jos siūlymo dėl koalicijos artimiausiu metu.
„Sprendimas turėtų padėti politinę krizę, kuri kilo po Seimo rinkimų, sureguliuoti. Dabar, be abejo, kamuolys yra Prezidentės pusėje. Nuo jos sprendimų priklausys, ar toliau mes krizę gilinsime, ar vis tik rasime išeitį“, – sakė politologas Algis Krupavičius.
Prezidentė negavo to, ko norėjo, bet tai nereiškia, kad ji atsitrauks.
„Prezidentė negavo to, ko norėjo, bet tai nereiškia, kad ji atsitrauks. Žiūrint jos politinį vadovavimo stilių, kuris yra gana kietas ir gana dažnai konfrontuojantis, tai ne paslaptis, kad ji nenorės lengvai pasitraukti. Iš kitos pusės, mes toliau matysime tos politinės įtampos daugiau“, – spėjo politologas Mindaugas Jurkynas.
Kol kas Prezidentė išvados nekomentuoja, bet panašu, kad šalies vadovė savo pozicijų nelinkusi užleisti.
„Pokalbis vyko draugiškoje aplinkoje“, – taip santūriai Algirdas Butkevičius apibūdino savaitės pradžioje vykusį savo susitikimą su Prezidente. Matyt, politikas tikėjosi, kad su Dalia Grybauskaite jam pavyks aptarti suburtos koalicijos ateitį.
Bet Prezidentė į koalicines kalbas, panašu, nesileido, tačiau pranešė, kad kreipsis į KT dėl rinkimų teisėtumo. Ir net nelaukdama jo išvados koalicijos partneriams pasiuntė dar vieną aiškią žinią – valdančioji koalicija tik be Darbo partijos.
„Aš kalbu apie skaidrumą, atsakomybę ir ypač politinę sąžinę ir pakartoju, kad partija, kuri pati, ne tik atskiri asmenys, yra teisiamųjų suole, neturėtų dalyvauti vyriausybės formavime. Šitą aš pasakiau iškart po rinkimų“, – išdėstė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Savo pozicijos nelinkęs keisti ir rinkimus laimėjusių socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius, ir prieš Konstitucinio Teismo sprendimą ir po jo pakartojęs, kad be Darbo partijos koalicija neįmanoma.
Mes gerbiame rinkėjų nuomonę, esame pasirašę koalicinę sutartį ir jos nesiruošiame keisti.
„Mūsų nuomonė irgi nepasikeitė, mes gerbiame rinkėjų nuomonę, esame pasirašę koalicinę sutartį ir jos nesiruošiame keisti“, – tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas.
Politologai ir teisininkai vieningai sutaria – Prezidentė turi teisę pasakyti, jog nenori koalicijoje matyti teismų slenksčius minančios Darbo partijos ir jos lyderių, tačiau nepaisant to, rinkėjų valią ji privalo gerbti.
„Manau, kad Prezidentė klydo. Manau, kad Prezidentė ganėtinai neatsargiai elgiasi. Visi žinojo kokia tai partija, žinojo prieš pirmąjį turą, žinojo, kai balsavo per antrąjį turą“, – aiškino politologas Kęstutis Girnius.
Įdomu tai, kad 2009-aisiais, kai Lietuvoje visu smarkumu buvo įsisukęs sunkmetis ir valdantiesiems labai reikėjo balsų paramos sprendimams Seime priimti, Darbo partiją pradėti konsultacijas dėl galimo bendro darbo kvietė Valdančioji Permainų koalicija.
Jos vadovas Andrius Kubilius tuomet sakė, kad Darbo partija galėtų ne tik suteikti paramą Vyriausybei, bet ir prisijungti prie valdančiųjų. Pastariesiems tada neužkliuvo, jog Darbo partija jau buvo įtariama juodosios buhalterijos byloje. Šios kalbos vyko 2009-ųjų spalį, kai Prezidento kėdėje jau sėdėjo Dalia Grybauskaitė.
„Koalicijų judėjimas tarpusavyje ir susitarimai galimi, ir penkerių ar ketverių metų laikotarpyje, ko gera, yra neišvengiami. Platesnė koalicija, arba platesnis partijų susitarimas sunkmečio laikotarpiu yra sveikintinas“, – taip kalbėjo Prezidentė 2009 metų spalio 20 dieną, paklausta, kaip vertina faktą, kad Darbo partija yra kviečiama jungtis prie valdančiosios koalicijos.
Prieš porą dienų ji sakė, nieko panašaus neprisimenanti, nors 2009-iais surengtoje spaudos konferencijoje šis klausimas Prezidentei buvo užduotas.
„Į šią poziciją kaip Prezidentė atėjau 2009-ųjų liepą. Niekas su manimi apie jokią koaliciją su Darbo partija nėra šnekėjęs“, – tvirtino D. Grybauskaitė, paklausta , kodėl tylėjo 2009 metais, kai konservatoriai kvietė Darbo partiją.
Ekspertai sako, kad po Konstitucinio Teismo išvados Prezidentė dabar turėtų išsakyti naują nuomonę apie valdančiąją koaliciją ir sukonkretinti savo poziciją, atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovė jau nemažai pasiekė.
Pirma, Darbo partijos lyderiai Viktoras Uspaskichas ir Vytautas Gapšys neturės jokių įtakingų pareigų. Antra, kreipdamasi į Konstitucinį Teismą ir sakydama, kad nenori matyti Darbo partijos Vyriausybėje, Prezidentė apsidraudė nuo priekaištų ateityje, jei su Darbo partija valdantiesiems kils problemų.
Bet yra matančių ir kitų scenarijų. Prezidentei ir toliau bandant išbraukti Darbo partiją iš koalicijos, gali sumenkti jos pačios populiarumas. Esą žmonės susimastys, ką reiškia jų balsai, jei vienas žmogus gali nuspręsti, kad jų pasirinkimas netinkamas. Be to, Prezidentei nesitraukiant iš savų pozicijų, šalyje gali kilti politinė krizė.
Jei itin mėgini susitaikyti su Prezidente, tai atrodo, kad tu praneši Prezidentei, jog esi pažeidžiamas ir neatlaikai.
„Jeigu Prezidentė niekaip nesutinka tvirtinti Vyriausybės su Darbo partija, o Seimo rinkimus laimėjusios partijos niekaip nesusitaria dėl kitokio formato koalicijos kaip tik su Darbo partija, gali atsitikti taip, kad vienintelė išeitis būtų priešlaikiniai Seimo rinkimai“, – svarstė Konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas.
„Jei itin mėgini susitaikyti su Prezidente, tai atrodo, kad tu praneši Prezidentei, jog esi pažeidžiamas ir neatlaikai. Tad jei nenori atsirasti pastumdėlio vietoje, tai gali būti toks nutarimas, kad mes gerą pusmetį ar metus labai kietai laikysimės, kol pati Prezidentė neparodys, jog nori normalesnių santykių“, – spėjo politologas Kęstutis Girnius.
Politologai sako, kad ankščiau ar vėliau kažkuri pusė turės nusileisti. Kieno bus viršus dėl Darbo partijos, – galbūt būsimo premjero Algirdo Butkevičiaus, o gal Prezidentės Dalios Grybauskaitės, – kartu tai bus ir politinės įtakos pergalė.
