A.Krupavičiaus nuomone, tokia išeitis, susidarius dabartinei politinei krizei būtų realiausia.
„Prezidentė šioje situacijoje pati save įvaro į kampą“, – teigia A.Krupavičius.
Anot jo, panaši situacija jau buvo susidariusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo metu, kai prezidentė nenorėjo atleisti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, nors to prašė premjeras Andrius Kubilius.
„Prezidentė iš pradžių kategoriškai nesutiko, tačiau kai reikalai pasisuko link dabartinės valdančiosios koalicijos griūties, ji turėjo pakeisti nuomonę. Dabar jos pasirinkimas irgi labai aiškus ir paprastas: arba toliau eskaluojama politinė krizė ir Lietuva po eilinių Seimo rinkimų nesugeba sudaryti valdančiosios daugumos ir Vyriausybės, arba ambicijos yra paliekamos nuošalyje ir leidžiama naujai daugumai formuoti Vyriausybę ir įvyksta civilizuotas valdžios perdavimas“, – sako A.Krupavičius.
Politologas mano, kad prezidentės vaidmuo tuomet vis tiek išliktų labai svarbus, nes ji galėtų civilizuotai diskutuoti dėl konkrečių ministrų kandidatūrų ir taip priversti Darbo partiją atsisakyti pageidavimų į aukštus postus skirti Darbo partijos byloje kaltinamus asmenis.
Prisijungs ir lenkai
Be to, politologo teigimu, prie centro-kairės koalicijos suteikdama jai politinį svorį greičiausiai prisijungs Lenkų rinkimų akcija.
Prezidentė šioje situacijoje pati save įvaro į kampą.
„Lenkų rinkimų akcija sustiprintų centro-kairės koalicijos politinį svorį ir įtaką, nes jų atėjimas reikštų, kad koalicija turėtų ir konstitucinę daugumą. Koalicijos įtaka dėl to tik augtų ir koalicijai būtų gerokai paprasčiau kalbėtis ir su prezidente, o iškilus reikalui priimti konstitucinius sprendimus“, – mano politologas.
Kalbėdamas apie postų pasidalijimą tarp centro-kairės koalicijos partnerių, politologas sako, kad greičiausiai socialdemokratams teks 7 ministerijos ir premjero postas, „darbiečiai“ turės Seimo pirmininko ir 4 ministrų portfelius ir Seimo pirmininko postą, „tvarkiečiai“ gaus 2 ministrų postus, o lenkai – vieno.
Lauktų išankstiniai rinkimai
Politologas A.Krupavičius mano, kad prezidentei visgi nutarus likti iki galo principinga ir nesutikus leisti formuoti Vyriausybės, kurioje dirbtų Darbo partija, Lietuvą ištiktų patinė situacija.
A.Krupavičius netiki, kad tokiu atveju socialdemokratai pasuktų vaivorykštės koalicijos pusėn.
Anot jo, ir toliau keldama ultimatumą dėl Darbo partijos, prezidentė turi skaičiuoti tai, kad įstums Lietuvą į tokią situaciją, kai teks šaukti pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Būtų patinė situacija ir tuomet grėstų Lietuvai priešlaikiniai Seimo rinkimai. Aišku kelias į juos būtų ilgas ir skausmingas. Be to, jų rezultatai būtų labai nepalankūs dabartinės valdžios partijoms ir prezidentei, o dar palankūs tai pačiai Darbo partijai ir socialdemokratams“, – įsitikinęs A.Krupavičius.
