„Labiau negu aišku, kad tam tikra prasme „Tvarkos ir teisingumo“ partijos laikysena, rinkimų kampanijos strategavimas ir taktika rinkimų kampanijoje po sprendimo turės šiek tiek keistis, tačiau aš nepasakyčiau, kad šitas sprendimas visiškai galėtų nužudyti šitą partiją šiuose rinkimuose“, – BNS sakė politologas.
Jo teigimu, ši partija yra labai lengvai atpažįstama, suprantama tam tikro kontingento, tam tikrų pažiūrų, tam tikrų įsitikinimų rinkėjų ir tie rinkėjai dėl šito KT sprendimo „niekur nedings“.
KT trečiadienį užkirto kelią R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, paskelbęs, jog jam kandidatuoti leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Teismo nuomone, po Strasbūro teismo išaiškinimo, kad draudimas kandidatuoti visą gyvenimą yra neproporcingas, būtina keisti pačią Konstituciją.
„Konstitucinis Teismas kitaip ir negalėjo pasakyti. Jį įpareigoja tam tikra pareiga būti nuosekliam ir vadovautis anksčiau sukurta konstitucine doktrina“, – sakė A.Lukošaitis.
Politologas taip pat svarstė, kad partija gali situacijos konfliktiškumą išnaudoti pritraukdama naujus rinkėjus.
„Tradiciškai yra daug neapsisprendusių, svyruojančių, besiblaškančių ir tokiems rinkėjams pritraukti, suvilioti reikia labai spalvingų akcijų, labai išskirtinio aštrumo rinkimų kampanijos metu. Aš manau, kad tam tikrų teisinių ir politinių pozicijų priešstata, konfliktiškumas šituo klausimu (o iš esmės šitas klausimas susiveda į apkaltos būdu nušalinto prezidento R.Pakso galimybes dalyvauti tolesniame politiniame gyvenime ir šituose rinkimuose) yra pakankamai aštrus (...). Šitas aštrumas, manau, tam tikrų rinkėjų dėmesį gali atkreipti į save“, – aiškino A.Lukošaitis.
Kita vertus, pasak politologo, rinkėjams gali kilti klausimas „kiek gi galima su tuo pačiu per tą patį?“.
A.Lukošaitis dėstė, kad lyderio kaitos klausimas šiai partijai kaip ir daugeliui kitų yra probleminis.
„Politinių partijų atsarginių žaidėjų suoleliai yra labai trumpi, surasti, išsiugdyti, išauklėti ir patikėti naujais lyderiais yra dar sunkiau. Iš esmės šiandien išgyvename tokius laikus, kad ryškių lyderių – turiu galvoje partinę politiką – mes neturime, išgyvename partinės politikos be lyderių laikus“, – dėstė jis.
Politologas taip pat pažymi, kad nors ir nerenkamas į pareigas Lietuvoje, R.Paksas šalies politikoje dalyvauja.
„Jisai visą laiką dalyvavo vienaip ar kitaip, turėjo tam tikrą poziciją, tam tikrą statusą ir partijoje, ir apskritai visuomenėje“, – sakė jis.
