Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Artūras Zuokas dėl koalicijos preferencijų neturi, tačiau nori sostinės mero posto

Sėkmingai rinkimuose Vilniuje pasirodęs buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sako sieksiantis grįžti į mero postą.
Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos rinkimų štabas
Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos rinkimų štabas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

A.Zuoko vadovaujama nepartinių koalicija, preliminariais duomenimis, sekmadienį per rinkimus iškovojo 12 mandatų sostinės savivaldybės taryboje. Pirmadienį politikas sakė dėl koalicijos preferencijų neturintis.

„Vakar pasveikinau ir bendravau su praktiškai visų partijų vadovais ar atstovais, kurių partijos nariai gavo pasitikėjimą Vilniaus mieste, ir sutarėme, kad artimiausiu metu pradėsime diskusijas dėl koalicijos. Ir galiu pasakyti, kad jokių išankstinių preferencijų mes neturime“, – spaudos konferencijoje sakė A.Zuokas.

Anot jo, derybas dėl koalicijos ketinama pradėti antradienį. A.Zuoko teigimu, derybose jis sieksiąs grįžti į sostinės vadovo postą.

„Be abejonės, norint prisiimti atsakomybė ir priimti sprendimus, reikalingi maksimalūs postai (...) Be abejonės, mes sieksime mero posto“, – kalbėjo A.Zuokas.

Anksčiau Liberalų ir centro sąjungai vadovavęs politikas Vilniaus meru buvo 2000–2007 metais.

Politikas pirmadienį sakė buvęs nustebintas sėkmingo „Valdemaro Tomaševskio bloko“ pasirodymo. Negalutiniais duomenimis, ši Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija sostinės taryboje 11 mandatų.

„Aš manau, kad jie labai sėkmingai panaudojo konfliktus, kurie šiuo metu egzistuoja nacionalinėje politikoje tarp Lenkijos ir Lietuvos, ir manau, kad gal net ir kažkiek tai lėmė, kad nacionalinės mažumos labai stipriai mobilizavosi, aktyviai dalyvavo rinkimuose ir balsavo už Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljanso atstovus“, – tvirtino A.Zuokas.

Pasak A.Zuoko, pagrindinis jo vadovaujamos Vilniaus koalicijos tikslas dirbant Vilniaus taryboje būtų, kad sostinės gyventojams iki 2020 metų vidutinis atlyginimas padidėtų iki 6400 litų per mėnesį.

Anot jo, pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvavę nepartiniai kandidatai sudarė konkurenciją politinėms partijoms, tačiau jiems tinkamai sudalyvauti pritrūko ir laiko ir pasiruošimo.

„Be abejonės, matyt, nepartiniams kandidatams neužteko laiko pasiruošti (...) Dalis nepartinių kandidatų į rinkimus pažiūrėjo labai paprastai, galima sakyti, primityvokai“, – tvirtino A.Zuokas.

Jis tikino, kad judėjimas „TAIP“ nevirs politine partija.

Pasak A.Zuoko, jo ilgametis bendražygis, Seimo narys Žilvinas Šilgalis liks parlamente.

„Manome, kad Ž.Šilgaliui geriausi būtų likti Seime (...) Manyčiau, kad mūsų pajėgos Seime artimiausiu metu šiek tiek padidės“, – tvirtino politikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?