„Paprastai didėjantis aktyvumas yra palankesnis opozicijos partijoms. Tai rodo buvę 2000 ir 2002 metų rinkimai“, – sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms BNS sakė politologas.
Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose sieks apie 45 procentus. Likus valandai iki balsavimo pabaigos savo valią jau buvo pareiškę per 43 proc. rinkėjų.
„Aktyvumas vietos rinkimuose paprastai būna šiek tiek mažesnis negu Seimo ar prezidento rinkimuose. Matyt, tokios tendencijos pasitvirtina“, – teigė A.Krupavičius.
Anot jo, Lietuvoje per trejus savivaldos rinkimus rinkėjų aktyvumas šiek tiek viršijo 40 proc., per dvejus rinkimus balsuoti buvo atėję per 50 proc. rinkėjų. Tiesa, 2002 metais savivaldybių rinkimai vyko su prezidento rinkimais, tai irgi kilstelėjo rinkėjų aktyvumą.
A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad šiemet šiek tiek yra sumažėjęs rinkėjų skaičius, palyginti su 2007, 2008, 2009 metų rinkimais.
„Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, dabartinis rinkėjų aktyvumas neturėtų būti itin kritikuojamas. Nors jis nėra aukštas, bet, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rinkėjų aktyvumas yra vos per 30 procentų. Bet jeigu žvelgsime į Skandinaviją, ten aktyvumas yra per 50 proc. ir net siekia 60 proc. būtent vietos rinkimuose. Taigi, aiškaus nedviprasmiško paveikslo Europoje vietos rinkimuose irgi nerastume“, – kalbėjo politologas.
Kita vertus, anot jo, sekmadienį vykusių rinkimų aktyvumas „įkvepia tam tikrų vilčių, kad rinkėjai bus šiek tiek aktyvesni Lietuvoje“.
Sekmadienį Lietuvos piliečiai rinko savivaldybių tarybas ir Seimo narį Marijampolės vienmandatėje apygardoje.
Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžėsi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-yje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi 2 mln. 634 tūkst. 582 rinkėjai.
