Kaip pavyzdžius jis vardijo Druskininkus, Varėną, Ignaliną, Kėdainius, Šakius, Molėtus.
Kalbėdamas apie partijų įtakos persiskirstymą, politologas atkreipė dėmesį, kad „santykinai didesnio“ nei per ankstesnius rinkimus palaikymo sulaukė socialdemokratai, tuo metu Tėvynės sąjunga dalį mandatų prarado.
„Netgi didžiuosiuose miestuose, Kaune, kuris tradiciškai palankus konservatoriams, jie sulaukė mažesnio rinkėjų palaikymo. Vilniuje pagal mandatų skaičių konservatoriai gal ir išlaikė pozicijas, bet rinkėjų palaikymas sumažėjo“, – BNS sakė A.Krupavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad persidalijo liberalių partijų elektoratas – per šiuos rinkimus, kitaip nei per praėjusius, didesnio palaikymo sulaukė Liberalų sąjūdis. „Bet sunku spręsti, ar tai negrįžtamas procesas“, – svarstė politologas.
Anot A.Krupavičiaus, „tam tikrą renesansą“ išgyvena valstiečiai liaudininkai, kuriems, anot jo, pavyko sustiprinti pozicijas.
Politologas pastebi, kad Vilniuje geresnius rezultatus nei bet kada pasiekė Lenkų rinkimų akcija: „Išties tokių gerų rezultatų jie nebuvo pasiekę, nors Vilniaus regione jos sėkmė yra natūralus rezultatas.“
Anot jo, negalutiniais duomenimis, sostinėje didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukusi Artūro Zuoko koalicija žmonės pritraukė patrauklia lyderio asmenybe, prisidėjo ir nepasitenkinimas pasitraukusiu meru Viliumi Navicku.
„A.Zuoko laimėjimas – reakcija į naujausius įvykius savivaldybėje, kai V.Navickas atsistatydino, į vidinius savivaldybės konfliktus. Viena iš priežasčių, dėl ko balsavo už A.Zuoką, – jame mato jauną iniciatyvų lyderį“, – sakė politologas.
