Lietuvoje per EP rinkimus 2009-aisiais balso teise pasinaudojo vos 21 proc. rinkėjų. ES vidurkis buvo 43 proc. Per pirmuosius Lietuvoje rinkimus į EP 2004-aisiais prie balsadėžių atėjo kone dvigubai daugiau rinkėjų – 48,38 proc.
„Aišku, EP rinkimams padės antrasis prezidento rinkimų turas. Nežinau, ar aktyvumas pasieks ES vidurkį, tačiau ateis tikrai daugiau nei 20 proc., bet turbūt mažiau nei 50 proc.“, – skaičiavo MRU docentas politologas V. Dumbliauskas.
„Nežinau, ar aktyvumas pasieks ES vidurkį, tačiau ateis tikrai daugiau nei 20 proc., bet turbūt mažiau nei 50 proc.“, – skaičiavo MRU docentas politologas V. Dumbliauskas
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius portalui LRT.lt anksčiau yra teigęs, kad EP rinkimams sutapus su antruoju prezidento rinkimų ratu aktyvumas turėtų siekti apie 50 proc.
„2014-ųjų EP rinkimų naujovė, kad Europos partijos kelia kandidatus į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą. Galimybe rinkti EK vadovą mėginama padidinti rinkėjų aktyvumą rinkimuose į EP. Tikėtina, kad tų šalių ir partijų, kurios turės tokius kandidatus, šalininkai bus aktyvesni šiuose rinkimuose“, – portalui LRT.lt yra teigęs A. Krupavičius.
KTU profesoriaus nuomone, politinis pasyvumas yra skiriamasis EP rinkimų bruožas, o rinkėjų aktyvumas dramatiškai sumažėjo nuo pirmųjų EP rinkimų 1979-aisiais, kai dalyvavo beveik 62 proc. rinkėjų, iki 43 proc. 2009-aisiais.
Tuo metu EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai Robertas Pogorelis anksčiau portalui LRT.lt teigė nelinkęs prognozuoti būsimo rinkėjų aktyvumo gegužę vyksiančiuose rinkimuose į EP, tačiau esą yra visos prielaidos tam, kad šiemet balsuoti ateitų daugiau žmonių nei 2009-aisias. Pasak EP atstovo, ES reikalai Lietuvoje gerokai plačiau žinomi, ypač po sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai.
Šiuo metu Lietuva turi 12 atstovų EP
Politologas V. Dumbliauskas skaičiuoja, kad socialdemokratai per rinkimus į EP galėtų tikėtis keturių-penkių vietų, Lenkų rinkimų akcija – vienos, po dvi vietas esą turėtų pasidalinti konservatoriai-krikdemai bei Darbo partija, į EP turėtų patekti ir partija „Tvarka ir teisingumas“. „Tuo metu liberalai 2009-aisias, mano nuomone, tik Leonido Donskio dėka pateko, kai jis buvo LRT veidas. Bijau, kad liberalai gali nepatekti į EP“, – samprotavo V. Dumbliauskas.
Tuo metu kiti politikos ekspertai mano, kad socialdemokratai EP rinkimuose gali gauti ir viena–dvejomis vietomis mažiau, o liberalai gali tikėtis vienos vietos EP. Neatmestina, kad vietą gali gauti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Šiuo metu Lietuva turi 12 atstovų EP. Kroatijai įstojus į ES būsimuose rinkimuose Lietuva rinks vienu europarlamentaru mažiau.
Antrasis prezidento rinkimų turas ir rinkimai į EP vyks gegužės 25-ąją.
