„Pagal paskutinę apklausą balandžio pabaigoje pirmoje vietoje buvo socialdemokratai, kurie ilgą laiką pirmavo mūsų apklausose. Dabar jie iš tikro gavo žymiai mažiau – buvo prognozuotos trys vietos, jie gavo dvi vietas. Ir aš matau priežastis Socialdemokratų partijos darbuose: manau, kad ši rinkiminė kampanija jiems nepavyko, sąrašas buvo paskutinis tarp visų sąrašų ir jis, manyčiau, nepatrauklus: nėra atsinaujinimo“, – BNS sakė V.Gaidys.
Kita priežastis, galėjusi turėti įtakos rinkėjų apsisprendimui, sociologo nuomone, yra situacija Ukrainoje, lėmusi didesnį palankumą Liberalų sąjūdžiui, o Socialdemokratų partijos rinkimų kampanija jiems nepavyko, sąrašas buvo paskutinis tarp visų sąrašų ir jis, manyčiau, nepatrauklus: nėra atsinaujinimodešiniosioms partijoms.
Aš matau priežastis Socialdemokratų partijos darbuose: manau, kad ši rinkiminė kampanija jiems nepavyko, sąrašas buvo paskutinis tarp visų sąrašų ir jis, manyčiau, nepatrauklus: nėra atsinaujinimo
Jis atkreipė dėmesį, kad į Europarlamentą išrinktų partijų sėkmė buvo prognozuota apklausose – skyrėsi tik jų gautų mandatų skaičius.
„Faktiškai tos partijos, kurios gavo mandatus Europarlamente, buvo aukštai ir apkausose: ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – jų viena vieta buvo numatoma, vieną ir gavo. (...) Liberalai, kurie, sakyčiau, puikią kampaniją pravedė, jie gavo daugiau viena vieta negu buvo planuota prieš mėnesį“, – kalbėjo V.Gaidys.
Balandžio pradžioje „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, kurią skelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, už socialdemokratų kandidatus balsuoti ketino 21,5 proc. apklaustųjų, už partiją „Tvarka ir teisingumas“ – 13 proc., už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 10,8 proc.
Tai, kad balsus atiduotų už Darbo partiją, sakė 8,7 proc. apklaustųjų, už Liberalų sąjūdį – 5,9 proc. EP rinkimuose palaikančių Valstiečių ir žaliųjų sąjungą balandį buvo 4,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją – 3,2 proc.
Daugiau kaip 16 proc. respondentų per apklausą balandį dar nežinojo, už ką balsuos.
Tuo metu EP rinkimuose daugiausiai balsų surinko opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas – gavo 17,39 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Partijai Europos Parlamente tenka du mandatai vietoj šiuo metu turimų keturių.
Socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų. Jiems taip pat priklauso du mandatai vietoj dabar esamų trijų. Lietuvos liberalų sąjūdis su 16,52 proc. balsų irgi turėtų gauti du mandatus.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 14,27 proc. balsų išsaugojo du mandatus, po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (12,83 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija (8,06 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc.).
Lietuva į Europos Parlamentą penkeriems metams renka 11 atstovų.
