Antrai kadencijai išrinktai Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen talkins 26 EK nariai. Tarp jų turėtų būti ir buvęs Lietuvos premjeras, Seimo narys Andrius Kubilius, kuriam patikėtas daug dėmesio sulaukęs naujas gynybos ir kosmoso politikos portfelis.
„Europos gynyba yra viena iš prioritetinių Europos Komisijos sričių, o mums, kaip Lietuvos gyventojams, tam aktualumo prideda ir savo šalies atstovo turėjimas Komisijoje tokioje pozicijoje.
Kaip ne kartą Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen yra pabrėžusi, Europai reikia didinti investicijas į gynybos pramonę, jei norime reaguoti į Senajam žemynui kylančius iššūkius. Tad vienas iš pirmųjų gynybos portfelyje esančių darbų per pirmąsias šimtą Komisijos veiklos dienų yra Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities.
Ji apims ne tik viziją, kokia ta gynyba turi būti, bet ir konkrečių darbų planą, kurį teks įgyvendinti taip pat ir Lietuvai, kaip ir visoms Europos Sąjungos šalims“, – komentuoja M.Vaščega.
Pasak jo, tarp kitų prioritetinių Europos Komisijos darbų – didinti verslo konkurencingumą. Tai turėtų teigiamos įtakos ekonominei padėčiai, o tuo pačiu ir augintų ES šalių biudžetą gynybai bei pažeidžiamiausių visuomenės grupių apsaugai.
„Išties Europos Komisija turi nemažai klausimų, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos gyventojų gerovę. Skurdo mažinimas išlieka vienas iš prioritetų – tai apima tiek būsto įperkamumą, tiek energijos kainas. Turime labai aiškų dėsningumą – jei verslas klesti, kuriamos ne tik naujos darbo vietos, bet ir auga šalies biudžetas, vadinasi, turime daugiau galimybių atnaujinti infrastruktūrą, gerinti skurdžiausiai gyvenančių gyventojų padėtį“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Išties Europos Komisija turi nemažai klausimų, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos gyventojų gerovę.
Jis atkreipia dėmesį, kad rugsėjo mėnesį Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko pirmininko, pristatyta ataskaita apie Europos konkurencingumą labai gerai įvardijo pagrindinius aspektus, kur Europa turėtų stiprinti savo pozicijas.
„Jei nenorime atsilikti nuo JAV ir Kinijos ekonominės galios, turime dar daug ką nuveikti – aktyviau investuoti ne tik į atsinaujinančią energetiką, bet ir į naujausias technologijas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Europos greitkeliu“ teigė M. Vaščega.
Tuščių vilkikų į Lietuvą grąžinti nebereikės
Komentuodamas neseniai priimtą ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo nuostata, reikalaujanti kas 8 savaites grąžinti vilkikus į kilmės šalį, pripažinta prieštaraujančia ES teisei, M.Vaščega patvirtino, kad Lietuvos pervežimų įmonės gali būti ramios, klausimas uždarytas, jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.
„Europos Komisija, kai teikė pasiūlymą dėl Mobilumo paketo, nebuvo įtraukusi tokios nuostatos, ji atsirado derybų tarp Europos Parlamento ir Tarybos metu“, – sakė M.Vaščega. Be to, jis pridūrė, kad Europos Komisija abejones dėl šios nuostatos reiškė nuo pat pradžių.
Dėmesys ne tik technologijoms, bet ir žemės ūkiui
Naujausių technologijų kuriamos galimybės yra lygiai tiek pat svarbios, kaip ir jų kuriami iššūkiai, pastebi M.Vaščega – vienas iš Europos Komisijos prioritetinių darbų yra interneto poveikio vaikams klausimo sprendimas.
„Europos Komisija įsiklauso, kas svarbu visuomenei, tad vertindami naujausių technologijų atveriamas galimybes, privalome tinkamai įvertinti ir jų keliamus iššūkius. Ko pirmiausia bus siekiama, tai atlikti rimtą situacijos įvertinimą, koks yra interneto sprendimų bei naujausių technologijų poveikis nepilnamečiams“, – sako jis.
Tarp svarbiausių Komisijos darbų – ir U.von der Leyen pažadėta strateginė žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities vizija. Pasak M.Vaščegos, žemės ūkio, ypač apsirūpinimo maistu, klausimas itin aktualus tiek geopolitinių iššūkių, tiek klimato kaitos atžvilgiu.
„Su klimato kaita susiduria visa Europa – vis dažniau matome derlių šluojančius potvynius bei sausras. Šiuo metu Europoje yra apie 9 milijonus žemės ūkių ir ūkininkų, tai itin didelė ir svarbi ekonomikos dalis, kuriai taip pat turime skirti dėmesio.
Naujoji Europos Komisija turės skirti dėmesio ir jau ankstesnių kadencijų pradėtiems klausimams.
Ūkininkų nepasitenkinimas esama padėtimi bei veiklos neužtikrintumu skatina ir poreikį dialogui bei galimų sprendimų paieškai – to aktyviai imasi ir pati Europos Komisija“, – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pasak jo, naujoji Europos Komisija turės skirti dėmesio ir jau ankstesnių kadencijų pradėtiems klausimams, tokiems kaip Europos žaliasis kursas ir kt.
Siūlo Lietuvai nepraleisti progos
Šiuo metu Lietuvoje vykstantys Seimo rinkimai ypatingi tuo, kad naujojo Seimo ir Vyriausybės kadencija bus labai europietiška, nes 2027 m. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
„Pirmininkavimas ES Taryboje yra atsakomybė šaliai, nes derybų tarp ES valstybių sėkmė priklauso nuo pirmininkaujančios šalies. Tad pirmininkavimas leidžia ne tik formuoti ES politiką, bet ir pačios pirmininkaujančios šalies įvaizdį – organizuoti Europos lyderių susitikimus, kelti aktualius klausimus. Turint omenyje, kad pirmininkavimas būna tik kas 13–14 metų, kas trečią ar kas ketvirtą nacionalinę kadenciją, reikia šią galimybę tinkamai išnaudoti“, – pabrėžia M.Vaščega.
Pirmininkavimas ES Taryboje yra atsakomybė šaliai, nes derybų tarp ES valstybių sėkmė priklauso nuo pirmininkaujančios šalies.
Pasak jo, kada startuos nauja Europos Komisija, priklauso ir nuo lapkričio 4–12 dienomis numatytų naujų Europos Komisijos narių klausymų eigos. Įprastai 3 valandas trunkantys klausymai leis geriau susipažinti su naujųjų Komisijos narių tinkamumu jų priskirtiems portfeliams. Galiausiai visa naujos Komisijos sudėtis patvirtinama dar vienu balsavimu.
Nors Europos Komisijos istorijoje būta atvejų, kai ne visi paskirti EK nariai įveikė klausymų kartelę, tikimasi, kad tai nesutrukdys naujos kadencijos startui, kuris numatomas šių metų gruodžio 1 d.
