TS-LKD Kauno rajono meru norėtų matyti miškininką, tarybos ir Seimo nario kėdes jau išbandžiusį Justiną Urbanavičių. Tarp kandidatų ir „darbietė“, organizacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. Liberalų sąjūdžiui atstovauja savivaldybės tarybos narys Gintautas Krilavičius. Valstybinės miškų urėdijos girininkas Kęstutis Markevičius – partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas. Kauno rajono gyventojams LVŽS siūlo balsuoti už Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėją Jūratę Truncienę.
Rajono meras gyventojų nenuvylė
I.Unikaitės-Jakuntavičienės teigimu, Kauno rajonas laikosi gana gerai: gausėja gyventojų, kuriasi įmonės, todėl netrūksta darbo vietų, gerinama infrastruktūra. Tikėtina, kad gyventojai patenkinti mero socialdemokrato Valerijaus Makūno darbu, todėl jį palaikys ir šiuose rinkimuose. Anot jos, kol kas nesigirdi ir su meru susijusių skandalų, kurie galėtų pakišti koją siekiant perrinkimo.
„Žinoma, galbūt galima būtų įtarti pozicijos pokyčius dėl partijos, kuriai priklauso, populiarumo mažėjimo, bet mero rinkimuose svarbiau asmenybė ir jos patirtis, o ne partija, todėl tikėtina, kad šis kandidatas ir toliau išliks rinkimų lyderiu. Be to, būtent Kauno rajone, o ne mieste LSDP pozicija stipresnė. Kiti kandidatai neturi tokios didelės patirties ir nėra tokie žinomi, kad galėtų stipriai konkuruoti“, – apibendrino politologė I.Unikaitė-Jakuntavičienė.
Panašios nuomonės laikosi ir A.Krupavičius. Pasak jo, Kauno rajono mero rinkimuose lyderio poziciją užima V.Makūnas. Kiek mažiau, – svarstė politologas, – nuspėjama savivaldybės tarybos ateitis. Vis dėlto, galimybė, kad socialdemokratai sulauks didžiausio rinkėjų palaikymo, neatmetama, nes rajone mėgstamas ne tik meras, bet ir LSDP partija.
Ar Darbo partija atkovos Kėdainius?
Pasak A.Krupavičiaus, Kauno apskrityje didžiausia savivaldos rinkimų intriga išlieka Kėdainiuose. 2015 metais meru išrinktas Liberalų sąjūdžio kandidatas Saulius Grinkevičius turi šansų būti perrinktas. Susigrąžinti prarastą įtaką Darbo partija pavedė Kėdainių profesinio rengimo centro direktoriui Dangirui Kačinskui.
„Živilei Pinskuvienei palikus partiją buvo prarastas ir kitas „darbiečių“ bastionas – Širvintos. Tiesa, Darbo partija niekada nebuvo stipri savivaldos rinkimuose. Jie buvo ryškūs nacionaliniu mastu, nes pagal struktūrą – tai vieno lyderio partija, būtent jo žinomumas ir atnešdavo didžiausius politinius dividendus“, – 15min pasakojo politologas.
-
Merų rinkimai Kauno apskrityje: 4 aiškūs lyderiai, tarp kurių – ir antrasis A.M.Brazauskas
-
Kandidatai „sukasi“: sumokėti 0% mokesčių – dažna rajonų turtuolių praktika
-
Kandidatų valdomose bendrovėse – juokingi atlyginimų vidurkiai
-
Kuri partija savivaldos rinkimuose išsiskiria kandidatų turtais?
-
Savivaldos rinkimuose varžosi 244 teisti kandidatai, daugiausiai – iš Darbo partijos
-
Kauno tarybos narė E.Plūkienė atsisako mandato: „Vieningas Kaunas“ ją tiesiog „ištrynė“?
A.Krupavičiaus nuomone, „darbiečių“ nurašyti nereikėtų, nes ilgą laiką tai buvo viena didžiausių politinių organizacijų. Anot jo, nors žmogiškieji partijos ištekliai žymiai sumažėjo, ji vis dar išlieka didesnė negu LVŽS.
„Vargu, ar Darbo partijai pavyks atkovoti turėtą įtaką. Jos svarba jau sumažėjusi, sąraše esantys politikai tikrai nėra ryškios asmenybės ir pats kandidatas į merus nėra visiems gerai žinomas. Buvę žymesni partijos nariai išsiskirstė po įvairius partijų ir komitetų sąrašus.
Pamažu stiprėja ir kitos partijos, savo pozicijas stiprina atskiri politikai. Tikėtina, kad dalis rinkėjų palaikys dabartinį merą, o kiti ieškos priimtinesnio kandidato. Rajone vieni patenkinti dabartine valdžia, o kiti jos sprendimų nepalaiko. Taigi, labai sunku prognozuoti situaciją po rinkimų. Nors ankstesniuose rinkimuose Darbo partija iškovojo daug vietų taryboje, dabar situacija pakitusi, tad tikrai nebus taip, kaip buvo“, – skeptiškai „darbiečių“ galimybes Kėdainiuose įvertino I.Unikaitė-Jakuntavičienė.
Viena iš stiprėjančių politinių jėgų – VRK „Valentino Tamulio komanda – mūsų krašto sėkmei“. Kova tarp kandidato į merus, ilgamečio Kėdainių seniūno, buvusio „darbiečio“, V.Tamulio ir savivaldybės administracijos įsiplieskė dar praėjusį pavasarį. Birželio mėnesį naujienų portalui „Rinkos aikštė“ jis atviravo patiriantis politinį spaudimą, o šių metų vasarį netgi kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti administracijos vadovo seniūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Su V.Tamulio rinkimų komitetu į savivaldybės tarybą kandidatuoja ir ne kartą Kėdainių mero kėdėje sėdėjusi, buvusi „darbietė“ Nijolė Naujokienė, anksčiau administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Arūnas Kacevičius. Tarp VRK įkūrėjų ir Seimo nario, taip pat buvusio „darbiečio“, šiuo metu LVŽS frakcijos nario Dariaus Kaminsko pavardė. Savivaldos rinkimuose dalyvauja politiko žmona Aušrelė Kaminskienė bei padėjėjai: Paulius Aukštikalnis ir Aušra Nesterovienė. Dėl vietos taryboje varžosi ir Gintaras Jasionis, nuo 2015 iki 2018 pavasario „Vikondos“ grupėje dirbęs generaliniu direktoriumi. Tiesa, šiuo metu, kaip teigiama komiteto puslapyje socialiniame tinkle, G.Jasionis yra UAB „Vikonda“ projektų vadovas.
Kaip rinkimus paveiks socialdemokratų skilimas?
Kauno apskrityje Lietuvos socialdemokratų darbo partija iškėlė vos du kandidatus į merus: Birštone ir Prienuose.
15min kalbintos I.Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, dėl socialdemokratų skilimo nukentės abi partijos – bus sunkiau gauti vietas tarybose, o kandidatų į merus sėkmė priklausys nuo jų žinomumo, patirties ir nuveiktų darbų.
Mandatų tarybose ir merų postų šalyje LSDP gaus daugiau, negu rodo visuomenės tyrimai.
A.Krupavičiaus pastebi, kad „socdarbiečiai“ neturi stiprios organizacijos, o socdemai, priešingai, – rinkimuose gali nustebinti: „Mandatų tarybose ir merų postų šalyje LSDP gaus daugiau, negu rodo visuomenės tyrimai. Jų kandidatai ypač konkurencingi kaimiškose vietovėse. Gediminas Kirkilas nesukūrė stiprios partinės organizacijos, nes ją savo rankose išlaikė Gintautas Paluckas.“
Birštone siurprizų neturėtų būti
Anot A.Krupavičiaus, politinė situacija Birštone gana aiški – nepaisant gana stipraus „socdarbiečių“ kandidato Juozo Aleksandravičiaus, socialdemokratė Nijolė Dirginčienė turėtų išsaugoti mero kėdę. Tikėtina, kad tam nė neprireiks antro turo.
Kiek kitaip, politologo teigimu, situacija klostosi Prienų rajone.
„Savivaldybėse, kurios išsiskiria dideliu kandidatų skaičiumi, tikėtina rinkėjų balsų fragmentacija. Ne išimtis ir Prienai – dabartinis meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas gali išsaugoti postą, bet rezultatai ne taip lengvai nuspėjami, kaip Birštono atveju“, – 15min išdėstė jis.
Analogiška situacija ir Kaišiadorių rajone – dėl antrosios mero kadencijos kovoja konservatorius Vytenis Tomkus, tačiau kaip jam seksis – parodys laikas.
Ką pasirinks skandalų išvarginti raseiniškiai? Pasak A.Krupavičiaus, politinis Raseinių paveikslas gerokai suskilęs, su dabartiniu meru Algirdu Griciumi dėl posto varžosi 8 kandidatai. Tikėtina, kad savivaldybės taryboje įsigalės politinė įvairovė.
Jonavoje varžosi Sinkevičiai
A.Krupavičiaus teigimu, LSDP partijos bastionu Jonava tapo, visų pirma, dėl Mindaugo Sinkevičiaus reputacijos ir autoriteto. Pašnekovo nuomone, jis neturi ryškių konkurentų, todėl turėtų laimėti mero rinkimus.
„Manau, – pasakojo politologas, – kad jo galimybes itin sustiprino dalyvavimas partijos pirmininko rinkimuose, o ir buvimas ministro poste reputacijos nesugadino.“
Į Jonavos rajono mero vietą kandidatuoja bendrapavardžiai – lyderio poziciją užimantis socialdemokratas M.Sinkevičius ir savivaldybės tarybos narys, verslininkas Egidijus Sinkevičius. Pastarasis į rinkimus žengia atstovaudamas rinkimų komitetui „Su Sinkevičiumi ir Osausku“. Įdomu tai, kad komiteto pavadinime lyg tyčia nenurodytas kandidato vardas. Pasak I.Unikaitės-Jakuntavičienės, toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai.
„Tai rinkiminėse kovose dažnai naudojami triukai, kai vienas kandidatas galimai yra populiaresnis, galintis gauti daugiau balsų, o rinkėjas ne visuomet įsiskaito, paskuba ir pabalsuoja ne už tą, kurį norėjo. Juk panašus atvejis ir su R.Miliūte buvo Seimo rinkimuose, kai šiaip populiari pavardė ir vardo raidžių sutapimas galėjo suklaidinti rinkėjus, tikintis, kad balsuoja už žinomą žurnalistę, o iš tikrųjų balsavo už jauną ir nežinomą merginą“, – 15min paaiškino ji.
Lietuvoje ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, kuriose vietovėse „valstiečiai“ pajėgūs konkuruoti.
„Valstiečiai“ regionuose iššvaistė kapitalą?
Įdomu tai, kad tarp lyderiaujančių kandidatų nematyti „valstiečių“ atstovų. 15min kalbintas politologas A.Krupavičius pateikė priežastis: „LVŽS lyderystę rajonuose tikrai iššvaistė. Savo laiku jie tikrai turėjo įtaką nemažoje dalyje savivaldybių, o dabar turim, ką turim – paveikslas nekoks. Lietuvoje ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, kuriose vietovėse „valstiečiai“ pajėgūs konkuruoti.“
Be kita ko, politologas atkreipė dėmesį, jog merų ir savivaldybių tarybų rinkimus užgožia aistros dėl prezidento rinkimų. A.Krupavičius 15min pabrėžė: vietos valdžia yra demokratijos pamatas.
Vis dėlto, pastebėjo jis, vietos rinkimai – tai yra 60 skirtingų, lokalių rinkimų visoje Lietuvoje, ir jų rezultatai yra gerokai sunkiau prognozuojami.
I.Unikaitė-Jakuntavičienė pabrėžė, kad savivaldos rinkimuose itin svarbu personalijos, asmenybės, nes politikai yra itin arti rinkėjų, labiau pažįstami jiems. Jos žodžiais tariant, čia jau ne partijos lyderiai svarbūs, nes ne jie valdys miestą ar rajoną, o konkretūs žmonės.
„Dažnai šiuo metu net kalbama, kad savivaldoje svarbiau ūkio reikalai, o ne politika. Nors neteisūs tie, kurie taip mano, nes dėl visų sprendimų juk vyksta diskusijos, o kur diskusijos, konfliktas, kur siekiama sureguliavimo, ten jau ir yra politika“, – 15min pasakojo politologė.
