„Metinė kalba buvo gera proga išgirsti, kaip aukščiausias valstybės pareigūnas vertina padėtį šalyje. Gerai tai, kad prezidentė įvardijo grėsmes šaliai, teigiamus poslinkius Lietuvoje, pavyzdžiui, kovoje su korupcija, tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Tačiau kyla klausimas, ką Lietuva turi daryti jau šiandien ir ką Lietuvai reikia pasiekti per penkerius metus: kaip keisti santykius su Lenkija, ko imtis kitose srityse? Ir tai ne tik saugumas bei energetika, bet ir švietimas, sportas, kultūra, socialiniai klausimai. Kur link juda Lietuva? Manau, mes to Lietuvoje šiandien negirdime“, – sakė Z.Balčytis.
Z.Balčytis priminį pritarimą konservatoriams
Įvykių Ukrainoje kontekste mūsų strateginė partnerystė su Lenkija turi atgimti ir mano pirmasis vizitas į užsienio valstybę būtų būtent į Lenkiją, – sakė Z.Balčytis.
Jis pats teigė teigė turintis savo Lietuvos viziją. Esą reikia susitarti dėl nacionalinių projektų – giliavandenio Klaipėdos jūrų uosto, „Rail Baltica“ projekto, atominės energetikos.
Anot Z.Balčyčio, keistai atrodo ir prezidentės pastebėjimas, kad nėra kompensuotos pensijos, nes prezidentė pati dalyvavo konservatorių valdžiai jas mažinant. „Prezidentė pritarė tuometinės konservatorių valdžios sprendimams, todėl šiandien keista girdėti tokią kritiką. Visi gyventojai iki šiol jaučia buvusiųjų valdžioje klaidas tvarkantis su finansų krize – nenuostabu, kad visi laukia pensijų grąžinimo“, – sakė Z.Balčytis.
Z.Balčytis teigė, kad įvykiai Ukrainoje verčia Lietuvą elgtis atsakingai ir gerinti santykius su artimiausiais kaimynais. „Įvykių Ukrainoje kontekste mūsų strateginė partnerystė su Lenkija turi atgimti ir mano pirmasis vizitas į užsienio valstybę būtų būtent į Lenkiją“, – sakė Z.Balčytis.
A.Paulauskas pasigedo savikritikos
„Darbietis“ A.Paulauskas prezidentei – griežtesnis. Esą metinis pranešimas buvo rinkiminis, stokojantis savikritikos ir dėmesio Lietuvos žmonėms.
Prezidentė netiesiogiai kritikavo VSD ir Generalinės prokuratūros vadovus, kuriuos pati ir išsirinko, pradėjusi kadenciją. Taip pat pasigedau stipraus požiūrio į užsienio politiką, – sakė A.Paulauskas.
„Aš manau, kad šių metų pranešimas buvo vienas iš silpniausių. Vėl girdėjome apie nesibaigiančias vidinių priešų ir oligarchų paieškas, apie metamus korupcijos bei nekompetencijos šešėlius. Prezidentė netiesiogiai kritikavo VSD ir Generalinės prokuratūros vadovus, kuriuos pati ir išsirinko, pradėjusi kadenciją. Taip pat pasigedau stipraus požiūrio į užsienio politiką. Prezidentė sako, kad pasitikrinome užsienio politikos įdirbį grėsmių akivaizdoje, bet aš manau, kad bendrauti su užsienio partneriais reikia nuolat, o ne tikrintis įdirbį tada, kai mus ištinka kritinė situacija. Kaip ir nutiko su Lenkija“, – sakė A. Paulauskas.
Kandidatas į šalies prezidentus sako pranešime pasigedęs dėmesio socialinėms problemoms: „Prezidentė vardino savo nuopelnus, tačiau visiškai pamiršo paprastų žmonių problemas. Neišgirdome jokios nuomonės apie pensijas, atlyginimus, nedarbą. Žmonės ieško teisingumo, tačiau buvo pašnekėta tik apie teisėjų darbo organizavimą.“
Parlamentaras sako, kad pranešimas buvo informatyvus vieninteliu aspektu – šalies gynybos klausimais, tačiau net ir šioje vietoje pasinaudojus susidariusia įtempta situacija Ukrainoje.
A.Zuokas oligarchų grupuotes išskaidytų per 1,5 metų
Tuo tarpu Artūras Zuokas, taip pat pretenduojantis į prezidentus šių metų rinkimuose, pareiškė, kad nors ir sveikina prezidentę, kaip pagrindinį užsienio politikos tikslą pažymėjusią bendradarbiavimo su kaimynais svarbą krizės akivaizdoje, tačiau su kaimynais santykius esą reikia palaikyti visą laiką, o ne tik tada, kai yra bėda.
Galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu aš būčiau Prezidentu ir jei Lietuvoje tikrai egzistuoja oligarchinės grupuotės, joms sutvarkyti užtektų pusantrų metų, – tvirtina A.Zuokas.
Vis dėlto pripažindamas, kad karingą retoriką prezidentė pakeitė po susitikimo su į Vilnių atvykusiu JAV viceprezidentu Joe Bidenu, A.Zuokas pasigedo įžvalgų ir tolimesnių gairių apie užsienio politiką.
„Savo pranešime, kaip ir kasmet, prezidentė didelį dėmesį skyrė energetikai, ypač suskystintų dujų terminalui. Ji viešai prisiėmė politinę atsakomybę už suskystintų dujų terminalo projektą, kuris specialistų vertinamas kontraversiškai. Prezidentė kalbėjo apie politinę naudą, bet nelietė ekonominių aspektų, tai yra, kiek Lietuvos žmonėms kainuos šis Prezidentės inicijuotas projektas, kad atpigtų šiluma ir dujos, ir ar nebuvo geresnių alternatyvų?“ – sakė A.Zuokas.
Taip pat neliko A.Zuoko nepastebėta D.Grybauskaitės paliesta tema dėl „Icor“ įtakos Vilniuje ir kitų oligarchų. „Turėdama didelę įtaką teisėsaugos institucijoms, ji per penkerius metus nesugebėjo priversti išskaidyti tų grupuočių, jei jos egzistuoja, kad jos dirbtų pagal šalies įstatymus ir teiktų naudą valstybei ir jos žmonėms. Galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu aš būčiau Prezidentu ir jei Lietuvoje tikrai egzistuoja oligarchinės grupuotės, joms sutvarkyti užtektų pusantrų metų“, – tvirtina Vilniaus meras.
