Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Debatuose apie užsienio politiką – visų kirčiai Daliai Grybauskaitei

Ketvirtadienį į visuomeninio transliuotojo LRT studiją priešpaskutinį kartą prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus susirinko kandidatai į Lietuvos prezidentus. Šįkart jie diskutuoja apie užsienio politiką ir saugumą. Šie klausimai, pagal Konstituciją, prezidento darbotvarkėje turėtų būti pagrindiniai.
Kandidatų į prezidentus debatai
Kandidatų į prezidentus debatai / 15min.lt nuotr.

Pirmoji į klausimą apie užsienio politikos ydas atsakinėjo Dalia Grybauskaitė. Ji tikino, kad viskas užsienio politikoje Lietuvoje yra gerai, o ateityje ir toliau reikia laikytis esamos krypties.

„Karinis, energetinis ir kibernetinis saugumas. Turime ir toliau tam skirti dėmesį, kaip buvo iki šiol“, – sakė prezidentė.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė

Savo ruožu A.Paulauskas pareiškė, kad užsienio politikos per D.Grybauskaitės kadenciją išvis nebuvo. Jis priminė D.Grybauskaitės susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, atsisakymą pietauti su JAV prezidentu Baracku Obama ir sugriautus santykius su Lenkija.

A.Zuokas priekaištavo D.Grybauskaitei dėl jos nuotraukų prie šarvuočio, o ji tuoj pat jam įgėlė pareikšdama, kad visada pirma stosianti ginti Lietuvos, o ne bėgsianti į Lenkiją, kaip yra padaręs jis.

Zigmantas Balčytis taip pat sakė, kad užsienio politikoje per D.Grybauskaitės kadenciją ne viskas buvo gerai ir tikino, kad tarptautinėje erdvėje reikia elgtis taip, kaip elgėsi Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas.

Kritikavo prezidentę ir Naglis Puteikis bei Artūras Zuokas teigdami, kad prezidentė vykdė priešinimo politiką. Naglis Puteikis sakė, kad supreišinimo būtų išvengta, jei prie prezidentūros būtų įkurta specialistų patariamoji taryba.

Tačiau tuoj pat D.Grybauskaitė pasinaudojo proga atsikirsti.

„Lietuva pirmą kartą gavo politikos „Oskarą“, ko niekas iki šiol negavo. Su JAV ir su Lenkija yra puikūs santykiai. (…) Aš labai nustebusi, kad yra kuriama tokia legenda, kad su visais susipykome. Tam, kad taip kalbėtume, reikia nematyti to, kas vyksta“, – teigė ji.

15min.lt nuotr./Artūras Zuokas
15min.lt nuotr./Artūras Zuokas

A.Zuokas priekaištavo D.Grybauskaitei dėl jos nuotraukų prie šarvuočio, o ji tuoj pat jam įgėlė pareikšdama, kad visada pirma stosianti ginti Lietuvos, o ne bėgsianti į Lenkiją, kaip yra padaręs jis.

Bronis Ropė apie užsienio politiką pasisakė trumpiausiai. Jis pareiškė, kad Lietuva „per ilgai tarnavo dujoms“.

15min.lt nuotr./Bronis Ropė
15min.lt nuotr./Bronis Ropė

Ar Rusija – grėsmė?

Nagliui Puteikiui buvo užduotas klausimas, ar Rusija yra grėsmė Lietuvai. Jis tikino, kad tai yra tiesa ir siūlė stiprinti Lietuvos bendradarbiavimą su NATO, JAV, Skandinavijos šalimis.

D.Grybauskaitė pareiškė, kad po veiksmų Ukrainoje Rusija tapo visiškai nepatikima, nepaisančia tarptautinių įsipareigojimų, bet demonstruojančia jėgą valstybe. „Tai yra atvira grėsmė Baltijos šalims“, – sakė ji.

15min.lt nuotr./Zigmantas Balčytis
15min.lt nuotr./Zigmantas Balčytis

Socialdemokratas Z.Balčytis tikino, kad veiksmams Ukrainoje Rusija pradėjo ruoštis dar 2008 m. Jis žadėjo, kad būdamas prezidentas jis aktyviau stebėtų, ką daro Rytų kaimynė.

„Ateityje kas mėnesį šauksiu Valstybės gynimo tarybą“, – žadėjo jis.

A.Zuokas savo ruožtu siūlė sprendimą Ukrainai remdamasis Alandų salų pavyzdžiu, kuri priklauso Suomijai, nors dauguma gyventojų ten švedai.

A.Zuokas savo ruožtu siūlė sprendimą Ukrainai remdamasis Alandų salų pavyzdžiu, kuri priklauso Suomijai, nors dauguma gyventojų ten švedai.

B.Ropė sakė, kad santykiuose su Rusija nereikia aitrinti žaizdų dėl Žaliojo tilto skulptūrų ir panašių dalykų, „žinoti kaimyno mentalitetą“. Jam pritarė ir V.Tomaševskis tikindamas, kad su Rusija bendraujant reikia atsiminti Dievo nurodymą „nedaryk savo artimui to, ko nenorėtum, kad tau padarytų“. Jis tikino, kad tol, kol esame NATO ir kol Lietuvos žmonės yra patenkinti savo valdžia, tol Lietuvai nėra jokių grėsmių.

A.Paulauskas bandė įkirsti D.Grybauskaitei dėl buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atsikratymo, tačiau ji į jo kritiką reaguoti atsisakė.

Labiausiai visi kandidatai sutarė klausimu, ar Lietuva turi stiprinti ryšius su JAV, nors ir šiuo klausimu N.Puteikis, A.Zuokas ir A.Paulauskas ieškojo progų pakritikuoti D.Grybauskaitę.

15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas
15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas

Penkias sekundes reaguoti gavęs A.Zuokas pajuokavo, kad per tiek „tik nusikeikti galima“.

Nuopelnus prisiėmė sau

V.Tomaševskiui teko atsakyti į klausimą apie Lietuvos energetinį saugumą. Jis tikino, kad nepriklausomybę šioje srityje reikia didinti, bet tokios problemos greitai neišsprendžiamos, o per tą laiką reikėjo derėtis dėl pigesnių rusiškų dujų.

Z.Balčytis gyrė partietį premjerą Algirdą Butkevičių už ketvirtadienį Lietuvos dujų pasiektą susitarimą dėl pigesnių dujų, o D.Grybauskaitė pareiškė, kad tai ir jos nuopelnas, nes tai ji neva Vyriausybėms nurodė leisti įmonėms pačioms tartis dėl dujų kainos. A.Paulauskas sakė, kad tokia savigyra jį labai stebina.

15min.lt nuotr./Naglis Puteikis
15min.lt nuotr./Naglis Puteikis

N.Puteikis pareiškė, kad jam nepatinka visų džiaugsmas už tai, kad neva pasiektas susitarimas dėl dujų kainos, nes niekas esą nepasako, kokia iš tiesų ta kaina bus.

A.Zuokas pareiškė, kad suskystintų dujų terminalasjam atrodo lyg paminklas korupcijai, o D.Grybauskaitė pareiškė, kad tai – energetinės nepriklausomybės garantas.

Juozas Olekas, kuris nekelia ragelio

Kandidatams diskutuojant apie karybą, visi pasisakė už tai, kad kariuomenei būtina didinti finansavimą. Tiesa, šiuo klausimu labiau buvo pliekiama ne prezidentė D.Grybauskaitė, o krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

A.Zuokas tikino, kad nebūtų su juo apie Šaulių įstatymą diskutavęs per spaudą, o būtų pasikvietęs visas puses pokalbiui.

„Apie įstatymą sužinojau iš spaudos, o ministras nekėlė man ragelio“, – paaiškino prezidentė.

„Man tikrai ministrai keltų ragelį“, – replikavo A.Zuokas.

„Dabar ministras turės tiesiog atšaukti šį įstatymą“, – atgal atsikirto D.Grybauskaitė.

Apie šaulius pasisakė ir N.Puteikis. Jis pasakojo, kad dešimt metų yra Šaulių sąjungoje, bet per tą laiką nebuvo jokių mokymų, neteko nė šūvio iššauti. Prezidentė pareiškė, kad mobilizacijos planų parengimą turėjo kontroliuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis A.Paulauskas.

„Atrodo, kad prezidentė nori sėdėti, žiūrėti pro langą ir nieko neveikti. (...) Panašu, kad ji nevykdo savo pareigų“, – pyktelėjo už kritiką „darbietis“.

„Geriausia gynyba yra tada, kai žmonės yra patenkinti“ – savo žodį diskusijoje įterpė ir V.Tomaševskis.

15min.lt nuotr./Valdemaras Tomaševskis
15min.lt nuotr./Valdemaras Tomaševskis

Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Lenkija, B.Ropė tikino, kad būtina Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams užtikrinti tokį gyvenimą, kad jie jaustųsi lygiaverčiais šalies piliečiais.

Tuo tarpu kiti kandidatai kalbėjo apie santykius su kaimynine valstybe, o ne vietos lenkais. Vėl buvo duriama D.Grybauskaitei esą ji sugriovė tokius svarbius ryšius su Lenkija.

D.Grybauskaitė atšovė, kad jos santykiai su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu yra puikūs ir anaiptol ne formalūs. Ji tikino, kad dabar yra sutarta, kad bendradarbiavimas gynybos srityje yra svarbesnis už bet kokius nesutarimus, o ekonominiai ryšiai ir šiaip yra labai tvirti.

V.Tomaševskis tikino, kad konfliktą su lenkais eskaluoja konservatoriai, nes daugiau neturėjo kaip mobilizuoti savo elektoratą, po to, kai sumažino pensija. Taip pat, pasak jo, konfliktą stiprina Vilniaus rajone – „lenkų žemėse“ – įsikuriantys sostinės klerkai.

Klausiami, ar pasirašytų įstatymą, kuriame būtų numatyta galimybė asmenvardžius rašyti originalo kalba, daugelis kandidatų sakė, kad be problemų tai padarytų. Tik N.Puteikis pareiškė, kad pirma tada reiktų pervadinti laivą iš „Independence“ į „Nepriklausomybė“. D.Grybauskaitė dar kartą pasakė, kad lietuvių kalba neturi būti politinių derybų įkaite.

N.Puteikis su V.Tomaševskiu nesutarė ir kalbėdami apie santykius su Baltarusija. N.Puteikis tvirtino, kad dėl ekonomikos negalima aukoti vertybių. Tuo tarpu V.Tomašveskis pareiškė, kad didžiausia vertybė jam yra socialinė gerovė. „Baltarusijoje kartais yra net geriau negu čia“, – palygino jis.

Lietuvoje sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose varžosi septyni kandidatai: socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, antros kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas, parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalinos meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos