Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas, paklaustas, ar išrinktas skirtų Darbo partijos narius ministrais, sakė, kad partija nėra nuteista. „Partija turi daug narių, kurie gali užimti postus. Aš sakau: partija nėra kaltinama, nėra nuteista, galioja nekaltumo prezumpcija”, – pabrėžė jis.
Kandidatas Artūras Zuokas sakė, kad būtų gerai, kad Darbo partijos atstovai nevilkintų proceso, tai būtų sveikiau ir Darbo partijai, ir išsklaidytų abejones visuomenėje.
Kandidatas Naglis Puteikis teigė, kad Darbo partijos byla parodė, kokiomis sumomis partija remiama iš Rusijos. D.Grybauskaitė tai pavadino sąmokslo teorija.
Antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad ketvirtadienį įsigaliojo jos inicijuotos pataisos, kurios užkirs kelią vilkinti bylas ir kurios numato ilgesnį senaties laiką.
„Klausimas turbūt nėra aktualus, nes dabar dirbantys Darbo partijos ministrai nėra susiję su byla. Dabar yra teismo sprendimas ne dėl partijos”, – pabrėžė ji.
Kandidatas Naglis Puteikis teigė, kad Darbo partijos byla parodė, kokiomis sumomis partija remiama iš Rusijos. D.Grybauskaitė tai pavadino sąmokslo teorija.
Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad Darbo partijos byloje apie pinigus iš Rusijos nekalbama.
D.Grybauskaitė: atėjusi į postą ėmiausi teisėsaugos, pasipriešinimo buvo daug
Bronis Ropė, paklaustas, jei penkerius metus jis būtų ėjęs prezidento pareigas, ką būtų daręs kitaip, sakė, kad Lietuvoje per daug centralizuota valdžia.
„Centralizuotai spręsdami klausimus, sukeliame per daug ažiotažo ir nereikalingų iškrypimų. Vietoje – bendruomenėse, savivaldybėse, žmonės pažįsta vieni kitus, todėl sprendimai priimami teisingiau“, – kalbėjo jis. Kandidatas piktinosi, kad priskyrusi pareigą policijai kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, valdžia tam visiškai neskyrė pinigų.
Pasipriešinimas reformai eina iš sovietinio prokurorų palikimo, kai vadukai nenori dirbti, o nori tik vadovauti, – sakė D.Grybauskaitė.
A.Zuokas sakė, kad dabar dauguma lietuvių sutinka, kad Lietuva yra korumpuota valstybė.
A.Paulauskas teigė, kad D.Grybauskaitė į teisėsaugos institucijų vadovų postus pastatė sau lojalius asmenis. Jo teigimu, šiuos žmones reikia pakeisti, nes jie nekompetentingi.
D.Grybauskaitė teigė, kad prieš penkerius metus buvo labai prasta situacija teisėsaugos institucijose, todėl ji pasiūlė įvesti rotaciją. „Žmonės buvo pajudinti, aišku, pasipriešinimo buvo daug. Visose atrankose – teisėjų, prokurorų, dalyvauja visuomenės atstovai. Plačiu frontu buvo siūlymai, priimami įstatymai, tačiau penkeri metai nėra daug. Pirmą kartą žmonės pradeda suvokti, kad net mažo kyšio davimas yra korupcija“, – teigė ji.
„Prokuratūros reformos esmė – sumažinti vadovų skaičių. Pasipriešinimas reformai eina iš sovietinio prokurorų palikimo, kai vadukai nenori dirbti, o nori tik vadovauti. Jeigu teismai pajudėjo, prokuratūra stagnuoja“, – į A.Paulausko kritiką atsakė D.Grybauskaitė.
N.Puteikis teigė, kad jeigu būtų prezidentu, panaikintų Konstitucinį Teismą ir dalį teismų, o į postus grąžintų, jo žodžiais, iš postų išstumtus ankstesnius specialiųjų tarnybų vadovus: Valentiną Junoką, Vitalijų Gailių ir kitus.
Valdemaras Tomaševskis pabrėžė, kad Lietuva neatliko liustracijos, todėl kai kurie asmenys, dirbantys prokuratūroje ar kitose teisėsaugos institucijose, kartais yra šantažuojami, kad bus paskelbta informacija apie jų praeitį.
A.Zuokas: žmonės kartais persekiojami nepagrįstai
D.Grybauskaitė, paklausta, kodėl Lietuva ES yra pirma pagal įkalintųjų skaičių, sutiko, kad nuteistųjų yra per daug, o sąlygos, kuriomis laikomi kaliniai, yra prastos.
„Įkalinimo įstaigų reforma yra pradėta, lygtinis paleidimas yra. Deja, dalis teisėsaugos mato tik įstatymą, nemato turinio, neatsižvelgia į žmogaus teises. Taip, tai yra senos sistemos palikimas, todėl teisėsaugos institucių desovietizacija yra svarbi“, – sakė ji.
A.Zuokas teigė, kad negalime gyventi sovietinės teisėtvarkos sąlygomis, kai tiek daug reguliavimo, kai žmonės kartais persekiojami nepagrįstai.
Tuoj pusė Lietuvos bus nuteisti. Galima kitomis bausmės rūšimis pasiekti tikslus, nebūtina sodinti visus, – sakė A.Paulauskas.
Zigmantas Balčytis teigė, kad bausmių atlikimo sąlygos Lietuvoje yra nežmoniškos, griežtinamos bausmės, todėl kalinių daugėja.
A.Paulauskas aiškino, kad Lietuvoje 150 tūkst. žmonių yra nuteisti ir per milijonas – administracine tvarka. „Tuoj pusė Lietuvos bus nuteisti. Galima kitomis bausmės rūšimis pasiekti tikslus, nebūtina sodinti visus“, – teigė jis.
V.Tomaševskis pabrėžė, kad už korupciją ir už finansinius nusikaltimus bausmes reikėtų griežtinti.
A.Zuokas pabrėžė, kad liberalioje demokratijoje valstybė pasitiki žmonėmis, todėl įstatymų leidėjai turėtų keisti mąstymą.
V.Tomaševskis: policininkai turi uždirbti daugiau, bet ne visi
V.Tomaševskis, paklaustas, kaip sieks, kad darbas policijoje taptų patrauklus, sakė, kad pirmiausiai reikia kelti algas, bet ne visiems. „Yra tokie, kurie dirba pusę paros, o kiti sėdi kabinetuose. Tie, kurie dirba vietose, turi daugiau užsidirbti. Sistemai reikia konkurencijos, įsteigti savivaldos policiją. Tai privestų prie didesnės konkurencijos, lankstesnio kadrų pasirinkimo“, – sakė jis. Anot kandidato, reikia stiprinti kadrų parengimą.
Anot A.Zuoko, per krizę policijos biudžetas mažėjo, tačiau dabar Seimas svarsto įstatymą, kuris siūlo atskirti apmokėjimo sistemas, kad statutiniams pareigūnams būtų mokama daugiau. „Reiktų sugrąžinti pareigūnus, kurie pasirinko pensiją. Dabar liūdna žiūrėti, kad geri pareigūnai dirba apsauginiais prie klubų“, – sakė jis.
Reiktų sugrąžinti pareigūnus, kurie pasirinko pensiją. Dabar liūdna žiūrėti, kad geri pareigūnai dirba apsauginiais prie klubų, – sakė A.Zuokas.
D.Grybauskaitės teigimu, kad policininkas taptų gerbiamas, reikia kalbėti ne tik apie pinigus. „Policininkų skaičius yra didelis, bet žmonės turi gerbti policininką, tas procesas jau vyksta, žmonės pasitiki policija. Imuniteto tarnyba šioje struktūroje atlieka labai rimtą darbą, korumpuoti policininkai yra neutralizuojami“, – pabrėžė prezidentė.
Anot Z.Balčyčio, dabar policininkų algos per mažos, keturiasdeišmtmečiai išeina į pensiją, todėl vienas pagrindinių darbų – kelti kvalifikacijos reikalavimus ir deramai atlyginti pareigūnams už darbą.
A.Paulauskas kalbėjo, kad pareigūnų trūksta, nes žmonės neturi motyvacijos ateiti dirbti. „Pirmosios grandies policininko alga 1200 Lt, tyrėjo – 1700 Lt, darbo krūviai dideli, atsakomybė milžiniška, todėl policininkai remontuoja automobilius, groja vestuvėse. Kaip gali darbuotojas atlikti tinkamai pareigas? Mes turime pasakyti aiškiai, kokias policininkai turės socialines garantijas“, – teigė jis.
N.Puteikis sakė, jog negalima reikalauti iš policininko, kad dirbtų gerai, kai jie skursta.
B.Ropės teigimu, nėra norinčiųjų mokytis būti policininkais: „Mes žavimės, kaip labiau įsivesti eurą, o ne kaip atkurti atlyginimus. Viešąją policiją reiktų perduoti savivaldybėms“.
A.Zuokas susirėmė su D.Grybauskaite dėl FNTT
Diskusijoje A.Zuokas dūrė D.Grybauskaitei – pasakė, kad jos telefoniniu nurodymu buvo atleistas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas V.Gailius. Tokie dalykai, anot sostinės mero, demoralizuoja visą teisėsaugos sistemą.
„Matyt, tie žmonės, kurie kalba apie telefoninę teisę, nesupranta apie teisėsaugos nepriklausomumą. Nei vienas žmogus to, kas sakoma, nepaliudys“, – jam atsakė D.Grybauskaitė.
Diskusijoje A.Zuokas dūrė D.Grybauskaitei – pasakė, kad jos telefoniniu nurodymu buvo atleistas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas V.Gailius.
A.Paulauskas sakė, kad Seimo komisijai buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis paliudijo, kad toks skambutis buvo.
„Kalbame apie „Snoro istoriją“, kuri daug Lietuvai kainavo, šis tyrimas nėra baigtas. VRK teismuose dėl atleidimo buvo pripažinta, kad buvo pažeistos procedūros. O kad aš kartais kalbu su pareigūnais – privalau tai daryti, nes turiu dirbti bendrai. V.Gailius negali pasakyti, kad aš liepiau jį atleisti. Ponas Giržadas du kartus buvo patikrintas melo detektoriumi ir jam rezultatai buvo nepalankūs“, – teigė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė: jei žinočiau, kas nutekino VSD pažymą, padėkočiau
D.Grybauskaitei buvo priminta nutekintos VSD pažymos istorija. A.paulauskas priminė, kad prezidentė atsisakė liudyti ikiteisminiame tyrime. D.Grybauskaitė sakė, kad pažymoje nebuvo jokios paslapties, o VSD neturėjo reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos nutekinimo.
„Mūsų institucijos pradėjo ginti Rusijos paslaptis ir interesus. Kada VSD pati turėjo kovoti su grėsmės, VSD paprašė ikiteisminio tyrimo“, – sakė ji.
D.Grybauskaitė aiškino, kad nežino, kas nutekino žiniasklaidai pažymą, o jei žinotų, tam žmogui padėkotų už tai, kad gynė valstybės interesus.
D.Grybauskaitė: Garliavos istorijoje nereikėjo naudoti tokių policijos pajėgų
Debatuose prisiminta Garliavos istorija. D.Grybauskaitė sakė, kad nereikėjo tiek policijos naudoti atimant mergaitę iš senelių.
Visi mano, kad prezidentas už viską atsakingas, galima pamanyti, kad aš atsakinga už lietų, saulę, orą, – sakė D.Grybauskaitė.
„Perteklinis jėgos demonstravimas buvo dėmė policijai“, – sakė ji.
A.Paulauskas aiškino, D.Grybauskaitė žaidė su Neringa Venckiene, tikėdamasi užsitikrinti politinį užnugarį. „Kai policija panaudoja jėgą, sako, kad perteklinė jėga, nors nebuvo vykdomas teismo sprendimas. O kas konfliktą sukūrė? Tai buvo didelis pūlinys, čia prezidentės vaidmuo buvo sudėtingas, bet ji nieko nepadarė, gilino problemą. Dabar sakyti, kad dėl policijos panaudojimo buvo problema, tai – nesuvokti, kas ten buvo“, – sakė jis.
A.Zuokas sakė, kad iš tos istorijos daug kas gali pasimokyti. „Nebūčiau išsakęs vertinimų, kuriuos ne taip galėjo suprasti ir teisėsauga, ir visuomenė. Prezidentė aktyviai dalyvavo procese, jos patarėjai kišosi į teisminius procesus, savivaldybė dalyvavo procese ir žmonės sakė, kad prezidentės patarėjas nurodinėjo, kaip elgtis“, – sakė jis.
„Mielai sužinočiau tą patarėjo pavardę. Visi mano, kad prezidentas už viską atsakingas, galima pamanyti, kad aš atsakinga už lietų, saulę, orą“, – sakė ji.
V.Tomaševskis sakė besidžiaugiantis, kad mergaitė liko gyva, nes galėjo baigtis kitaip.
