Pirmajame mero rinkimų ture Kauno mieste visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ iškeltas verslininkas V.Matijošaitis surinko 36,85 proc. rinkėjų balsų.
Dabartinis Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas pelnė 24,58 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
– Ar planuojate dalyvauti Seimo rinkimuose 2016 m., jeigu netapsite meru? Jeigu būtumėte perrinktas meru, kokius vicemerus pasirinktumėte? Ar siūlytumėte V.Matijošaičiui vicemero postą?
A.K. Nesu kandidatavęs Seimo rinkimuose iki šiol. Manau, kad mano tiesioginė paskirtis vadovauti miestui. Jei būsiu išrinktas, rinkimuose tikrai nedalyvaučiau. Jei ne, klausimas per ankstyvas vis tiek. V.Matijošaičiui tikrai siūlyčiau vicemero, atsakingo už miesto ūkį, postą.
V.M. Svarstyčiau tokį pasiūlymą.
– Kaip verslininkas, valdantis daug įmonių, turbūt planuojate naują verslą ar veiklą ne tik metus į priekį. Tad paaiškinkite – kokie politiniai (ar kitokie) tikslai yra judėjimų „Vieningas Kaunas“, „Vieninga Plungė“, „Vieningas Vilnius“, „Vieninga Lietuva“? Kas jų iniciatoriai? Visi šie judėjimai registruoti panašiu laikotarpiu, adresais, kuriuose veikia ir jūsų verslas. Ar turite viziją, kad šie judėjimai sieks ir Plungės, Vilniaus merų ar net premjero ar prezidento posto? Ar planuojate dalyvauti Seimo, Europos Parlamento rinkimuose, jeigu netapsite meru?
V.M.: Tokios vizijos neturime. Tačiau „Vieningas Kaunas“ yra aktyviai veikianti organizacija Kauno mieste, kitas judėjimas veikia Plungės mieste. Kaune ir Plungėje mūsų judėjimai atsirado, nes abu miestai yra prastai tvarkomi. Į judėjimus susijungė visų sričių profesionalai – ne tik verslininkai, bet ir sportininkai, medikai. „Vieningas Vilnius“ ir „Vieninga Lietuva“ užregistravome, kad kas nors nesugalvotų naudotis mūsų vardu. Savo gyvenimo nesieju su politika ir šiandien man rūpi miestas. Lietuva rūpi, bet apie Seimo rinkimus niekad negalvojau. Jei Kaunas būtų tvarkomas kaip Druskininkai, pločiau.
– Artėjant rinkimams Kauno gatvės pradėtos masiškai remontuoti su remiksavimo technologijos mašina. Kelininkai yra sakę, kad tokius darbus darė ir prieš dešimtmetį, atnaujino vieną kitą gatvę, bet daugiau tokių užsakymų neturėjo. Kodėl ši technologija taip plačiai nenaudota anksčiau, kai miestiečiai keikė gatves?
A.K. Galiu paaiškinti, kad 2011 m. ieškojome, ką padaryti miestui už 100 tūkst. litų. 2012 m. su bankais išsiaiškinome, kad iš to 100 tūkst. litų didžiausia dalis atiteks ne gatvių remontui. Paaiškėjo, kad gerai už 42 tūkst. litų sutvarkytume tik vieną gatvę. Tada turėjome mašiną, bet ji, deja, sudegė. O dabar penkeriems metams galime planuoti sutvarkyti daug gatvių.
– Paklaustas apie verslo interesus pabrėžiate, kad jūsų įmonės eksportuoja daugiau kaip į pusšimtį šalių ir Kaune interesų neturi. Tačiau nieko nekalbate apie bendrovę „Viči Investments“, kuri užsiima nekilnojamojo turto projektais, Kaune pastatėte ne vieną prekybos centrą. Kaip su šios įmonės interesais, kodėl nutylėjote apie šią bendrovę? Kaip jūs apskritai vengtumėte interesų konflikto, nes Kauno taryboj yra ir daugiau jums versle pavaldžių žmonių?
V.M.: Verslą esu pradėjęs kurti prieš 25 metus Kaune, per juos išsiplėtėme į 80 bendrovių, kurios dirba su 57 pasaulio šalimis. Jūsų paminėta yra viena iš įmonės grupių, Kaune ji nieko nėra investavusi, ji vykdo vienintelį projektą Palangoje. Debatų metu negaliu kalbėti apie visas 80 įmonių. Kaune esame išvystę prekybos centrą „Pliusas“, o atsisakius šios veiklos investuojame į nekilnojamąjį turtą, miestas iš to išlošia, nes mokame mokesčius. Nesame dalyvavę jokiame konkurse, kuriame susijusi savivaldybė, mes užsiimame maisto produktais.
A.K.: Užstatymo tankį visada būdavo norima kuo labiau išplėsti, gal dėl to užtruko?
V.M.: Gali būti, verslas nori maksimaliai viską padaryti ir greitai padaryti.
– Kodėl jūsų ir jūsų šeimos automobiliai registruoti Estijoje. Taupote mokesčiams savo šalyje, nors esate vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje?
V.M.: Mes turime 80 įmonių, kurios įkurtos 18 valstybių, tad Lietuvoje naudojame automobilius ir su belgiškais numeriais, ir su estiškais, lenkiškais. Automobilių parke yra visų šalių, kuriose dirbame, automobilių. Estijoje turime tris įmones, aš esu jų valdybų pirmininkas ir labai daug laiko praleidžiu Estijoje. Estijoje yra ir automobilių su lietuviškais numeriais. Jei automobilis juda iš šalies iš šalį, nereikia perregistruoti, Rusijoje sunkiau yra su lietuviškais numeriais, bet važinėja ir ten. Lietuvoje turiu su lietuviškais numeriais. Ir „Audi“ turiu ir BMW, šeimos automobiliai.
Kongresų rūmų projektas yra, bet norėtume ES fondų finansavimo. Gal ten atsiras Mokslo muziejus. Nepuolame į projektus stačia galva, norime, kad jie atsipirktų, kaip „Žalgirio arena“.
– Prieš 2011 metų rinkimus žadėjote, kad po „Žalgirio“ arenos atėjo eilė Laisvės alėjos rekonstrukcijai. Taip pat žadėjote įkurti studentų centrą Nemuno saloje, pradėti statyti Kongresų rūmus. Tad kodėl Laisvės alėja vis dar tokia pati, nėra Kongresų rūmų pamatų, studentų centro Nemuno saloje?
A.K. Žinoma, visko nespėjome ir tą pripažįstu. Neįmanoma visko padaryti per vieną kadenciją.
Laisvės alėjos rekonstrukcijos sutartis pasirašyta, tik tenka bylinėtis su mažiausią kainą pasiūliusia bendrove iš Nemenčinės, kas vargu ar būtų kokybiška. Skyrėme dėmesį kitiems projektams, kurie aktualiausi miestiečiams – šilumos ūkiui, Panemunės tiltui ir t.t. Kongresų rūmų projektas yra, bet norėtume ES fondų finansavimo. Gal ten atsiras Mokslo muziejus. Nepuolame į projektus stačia galva, norime, kad jie atsipirktų, kaip „Žalgirio arena“.
– Ar jūsų postas padėjo žmonai Jurgitai Kupčinskienei užimti Kauno socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojos vietą?
A.K. Absoliučiai nepadėjo. Dar iki mūsų pažinties ji dirbo socialiniame sektoriuje. Tikrai vertinu jos patirtį, bet jokio spaudimo nedariau ir į konkursus nesikišau. Ji profesionalė ir savarankiška. Manau, kad konkursui laimėti reikėjo turėti didelę patirtį ir altruizmą.
– Kritikavote dabartinį merą, kad Laisvės alėja bus rekonstruojama etapais. Ką darysite, jei laimėsite rinkimus, iš kur gausite lėšų iškart visai gatvei atnaujinti?
V.M. Visų pirma tai įsigilinsiu į tai, kokios stadijos kokios sutartys šiuo metu yra. Mano žiniomis, pirmas tarptautinis konkursas buvo 2005 metais. Pažiūrėsiu, ar sutartys yra protingos. Nes manau, kad Kauno verslą reikėtų paskatinti investuoti. Kaune yra „Senukų“ prekybos tinklas, prekiaujantis visomis medžiagomis. Reikia pabendrauti su A.Rakausku ir pažiūrėti. Galima labai sutaupyti, galima sutarti su verslininkais, kad jie parvežtų medžiagas už savikainą. Jeigu konkurse atsiranda kažkoks kvapas, geriau galvoti, kaip padaryti teisingai. Aš jo nesu matęs, nes dabartinė valdančioji dauguma opozicijos neprileidžia.
A.K.: Aš manau, kad daug lemia tarybos nario dalyvavimas posėdžiuose, buvo net keliolika projekto svarstymų, dabar buvo debatai ir aptartas galutinis etapas. Posėdžiai nebuvo uždari, jūsų frakcijos narys dalyvavo tuose debatuose.
V.M.: Su projektu esu susipažinęs labai gerai, nes projekto autorius yra mūsų organizacijos narys. Tik nesu susipažinęs su viešųjų pirkimu konkursu. Kiek jų vykdo savivaldybė, nesu matęs nė vieno protingo, jie visi dažniausiai – į vienus vartus, verslo naudai. Verslas turi siekti naudos, bet ta nauda turi būti saikinga.
Jei būčiau premjeras, pagrindinių miestų gatvių remonto neatiduočiau savivaldybėms, padaryčiau koncesijos būdu, finansuojant iš Vyriausybės, – teigė V.Matijošaitis.
– Jūs vienoje iš reklamų žadėjote, kad įvykdysite visų kitų pirmam ture dalyvavusių kandidatų pažadus. Kieno pinigus tam naudosit – miesto ar savo?
V.M.: Visų pirma jei tapsiu meru tą pačią dieną turėsiu pasitraukti iš vadovaujančių pareigų įmonėje. „Vičiūnų grupė“ kasmet iki 2 mln. Lt skiria socialiniams projektams, kurių žmonės nežino. Daugiausia žino apie paramą krepšiniui. Tvarkingai ir ūkiškai tvarkantis, mieste pinigų užtenka. Reikia susidėlioti prioritetus, sąnaudos Kaune nežiūrimos. Jei būčiau premjeras, pagrindinių miestų gatvių remonto neatiduočiau savivaldybėms, padaryčiau koncesijos būdu, finansuojant iš Vyriausybės.
– Kaip manote, ar jūsų skandalą sukėlusi patrioto/milicininko reklama yra etiška ir morali? Ar jūsų profesija yra patriotas? Kodėl gyvenimas daugiabutyje patriotams atrodo vertybė? Gal tai sovietinio mąstymo reliktas, kai visi patriotai naudojosi viena virtuve, vilkėjo vienodus švarkus ir traukė tas pačias dainas?
A.K. Nuo vaikystės esu patriotas ir visada tuo didžiavausi. Tuose plakatuose yra daug tiesos. Tikrai Visvaldas nebuvo eilinis milicininkas, ne visai teisingai nurodėme, bet jis pats gali konkrečiau paaiškinti. Dar norėčiau paklausti, ar yra etiška prisiimti visus darbus, kai dirbi opozicijoje?
Tuose plakatuose yra daug tiesos. Tikrai Visvaldas nebuvo eilinis milicininkas, ne visai teisingai nurodėme, bet jis pats gali konkrečiau paaiškinti, – sakė A.Kupčinskas.
V.M.: Juokinga visa tai buvo. Aš esu vyresnis už Andrių, todėl teko ir tarybiniais metais man dirbti. Tuo metu nelabai kas galėjo, baigęs aukštąją mokyklą, pasirinkti, kur dirbti. Gavau paskyrimą į Kelių policiją, paskui kriminalinėje, kadrų skyriuje dirbau. 1991 rugsėjo 11 dieną pradėjau verslą, pagal tai, kas yra mano pašaukimas.
A.K.: Dėl gyvenimo daugiabutyje. Aš tikrai būdamas meru neprisivogiau ir gyvenau iš algos. Kokios yra galimybės, taip ir gyvename. Turime paskolą butui ir jame gyvename. Tuo nei didžiuojuosi, nei skundžiuosi.
– Jeigu laimėsite rinkimus į mero postą, kaip jūs įsivaizduojate darbą su taryba, jeigu tarybos rinkimus laimėjo „Vieningas Kaunas?“ Ar nestabdysite „Vieningo Kauno“ iniciatyvų? Ir apskritai, po tokių agresyvių pasisakymų V.Matijošaičio adresu, plakatų mieste, ar įmanomas tolesnis normalus ir konstruktyvus bendravimas?
A.K.: Atskirkime rinkimų kampaniją ir darbus. Dabar per kampaniją siekiu žmonėms atverti akis ir parodyti, kur esu pranašesnis. O po rinkimų reikia vėl dirbti. Buvo tikrai gerų idėjų iš „Vieningo Kauno“, bet jie ne visas mūsų idėjas palaikė. Tikrai buvo sunkiau dirbti praėjusią kadenciją, nes tvirtos daugumos nebuvo ir kas pusmetį buvau verčiamas. Tikiuosi, kad po rinkimų visi žiūrės miesto reikalų.
A.K.: Pradėsiu nuo dviračių takų. Pavyko jų nutiesti 20 km. Tai nėra pakankamai, išvis reikia apie 130 km. Dabar jau yra apie 70 km.
Auksinis tualetas – tai ne mano kuruotas klausimas. Aš buvau užsiėmęs „Žalgirio arena“, o tualetą kuravo vicemeras. Byla yra teisme. Deja, nusikaltimo sudėties teismas neįžvelgė.
V.M.: Tiek auksinis tualetas, tiek kiti klausimai rodo, kad nemoka savivaldybės vadovai skaičiuoti.
A.K.: Mums pavyko kai kur dėl krizės sutaupyti ir „Žalgirio arenai“ buvo galima sutaupyti, bet pusmečio koalicija padarė savo darbą ir darbai pabrango iki 12 mln. litų.
V.M.: 2011 m. atėjus į tarybą rūpinomės, kad arena būtų pastatyta laiku. Mes sutaupėme 1,9 mln. litų, nes konstrukcijos buvo gamintos Lietuvoje, o ne Amerikoje. 11,5 kainavo aplinkotvarka. Negi galvojate, kad per čempionatą reikėjo lankytojams dalinti guminius batus?
A.K.: Ne, reikėjo garsiai šaukti, kad dangus griūva.
– Ar jūsų gyvenime yra nauja moteris? Ką manote apie verslininkų madą turėti į dukras tinkančias drauges?
V.M.: Nenurodinėsiu visiems, kiekvieno skonio reikalas. Šiaip turiu jauną, gražią, juodą, atitinka maždaug 32 metus, Broškę – gyvenu su savo kalyte.
Šiaip turiu jauną, gražią, juodą, atitinka maždaug 32 metus, Broškę – gyvenu su savo kalyte, – paklaustas, ar jo gyvenime yra nauja moteris, juokavo V.Matijošaitis.
A.K.: Vaikų pageidavimu yra katinas Kinderis ir šuniukas Mailo. Esu be galo aktyvus, po darbo reikia dalyvauti renginiuose, o vaikams reikia praskaidrinti dieną, su vaikais būnu savaitgaliais.
V.M.: Su žmona buvome kartu 35 metus, mylėjau, myliu ir ilgai mylėsiu, būtų sudėtinga, kad kažkas atsirastų, kiekvienai moteriai linkiu būt tokiai mylimai, kaip aš myliu savo žmoną.
– Kada planuojama autobusų stoties rekonstrukcija?
A.K.: Kiek man žinoma, pagaliau po trejų metų diskusijų, Turto fondas perdavė paskutinį garažiuką „Kautari“. Detalusis planas suderintas. „Kautra“ įsipareigojo sutvarkyti požeminę aikštelę. Per dvejus metus ketinama įgyvendinti projektą. Ten daugiau požeminių šilumos energijos, vandens klausimų, todėl norima, kad tinklai būtų sutvarkyti taip pat.
– Ar remsite „Žalgirio“ krepšinio klubą ne mažiau, nei Kaunas rėmė pastaruosius trejus metus, t.y. 1 mln. eurų per metus?
V.M.: Rėmimas tiek „Žalgirio“, tiek kitų klubų yra per mažas. Norint turėti populiariausią Lietuvoje krepšinio komandą, areną, reikia mažiausiai padvigubinti rėmimą. Viskas, kas buvo daryta prieš tai, įklampino klubą į skolas. Sukurti, suburti naują klubą po 5 metų būtų žymiai sudėtingiau, nei išsaugoti dabar esamą. Tarp analogiškų klubų turi būti lygybė, „Taurui“ skiriama gerokai daugiau pinigų.
A.K.: Profesionaliame gyvenime svarbu ir vaikų ugdymas, kad vaikai matytų prasmę ne tik užklasinių užsiėmimų metu. Sunku buvo, kai Kaunas neturėjo futbolo komandos aukščiausioje futbolo lygoje. Pagrindinis akcentas, kad komanda neturi jokių rėmėjų, todėl svarbu yra vaikų ugdymas. „Tauro“ mokykla yra biudžetinė.
– Gerbiamas kandidate į Kauno merus, vadovaujant A.Kupčinskui didelis dėmesys buvo skiriamas miesto muzikiniam gyvenimui – išlaikomas miesto simfoninis orkestras, remiami tarptautiniai muzikos festivaliai ir konkursai, išlaikomas gausus muzikos mokyklų tinklas. Ar, jūsų nuomone, ateityje Kaunas galėtų leisti sau tokią prabangą išlaikant šias įstaigas ir taip švaistant pinigus jokio pelno neatnešantiems linksmintojams?
V.M.: Kaunas garsėja kaip menininkų miestas ir šaunu, kad išlaikomi meno kolektyvai kuria gera aurą Kaune. Reiktų siekti, kad Kaunas taptų Europos kultūros sostine.
– Jei ir kitai kadencijai būsite išrinktas Kauno miesto meru, ar ir toliau jums netrukdys faktas, kad Kauno miesto savivaldybei priklausančiai koncertinei įstaigai „Kauno Santaka“ vadovauja mažiausiai du kartus teistas ir mažiausiai du kartus pripažintas kaltu, kaip kalbama, geras jūsų ir jūsų žmonos draugas Arvydas Butas?
A.K.: Ar kalbama, ar yra faktas? Ne dėl teismų, bet kad jis man draugas? Nesu nei svečiuose buvęs, nei su juo draugauju artimai, susitinkame tik darbo reikalais savivaldybėje. Dėl teistumo, mano žiniomis, yra taikos sutartis ir jis nėra nuteistas. Įstatyme yra parašyta, kad žmonės skiriami 5 metams, jis dirba trejus. Jei jis būtų atleistas nesulaukus termino, jis per teismus grįžtų į pareigas. Deja, yra tokia teismų praktika.
– Kodėl per aštuonerius jūsų darbo Kauno miesto savivaldybėje metus, įsisavinamų Europos Sąjungos lėšų lygis yra žemiausias Lietuvoje? Ar Kauno mieste egzistuoja specialistų, galinčių rengti ir vykdyti tokius projektus trūkumas? Ar tokiems specialistams nebelieka etatų įdarbinus visus asmeninius ir partijos draugus?
A.K.: Nesutinku, kad žemiausias įsisavinimas. Kaunas lyderiauja pagal įsisavinimą. Man net tas žodis nepatinka, aš sakyčiau, kad tikslingai Kaunas panaudojo 2007–2013 m. perspektyvos ES fondų lėšas. Galėsiu atsiųsti daugiau informacijos elektroniniu paštu.
V.M.: Andrius kalba apie parengtų projektų 100 proc. gavimą. Skaitytojas turbūt mano, kad daugiau projektų turėtų būti parengiama.
A.K.: Nesutinku ir siūlau pasidomėti, kur galima Kaunui gauti lėšų, o kur ne. Juk didieji miestai negali varžytis dėl žemdirbystei, tiek kaimo plėtrai skirtų lėšų.
– Kaip žadate kovoti su apleistų pastatų, kurie darko miesto centro ir senamiesčio vaizdą, savininkais? Kokios nekartotumėt didžiausios esamo mero klaidos?
V.M.: Nėra taip, kad būtų mero kaltė. Iš tiesų 2011 ar 2012 išsiuntėme visiems pasiūlymą, pradedant prezidente, partijų vadovams, kad reikia apleistiems pastatams padidinti nekilnojamojo turto mokestį iki 4 proc. Mes džiaugėmės, kad tai buvo įgyvendinta. Sudėtinga tai problema, galima ją spręsti.
A.K.: Tas siūlymas nesulaukė dėmesio, įstatymas nėra pakeistas, apleistiems statiniams netaikomas 3 proc. mokestis, tik 1 proc. Mūsų siūlymas yra 4 pro. Žemės nuomos mokestis yra priimtas ir taikomas, neišvengiame bylinėjimosi, tenka gintis teismuose, įrodinėti, kad tikslingai paskyrėme. Vilniaus meras akcentuoja, kad pastatai neregistruoti ir nemoka mokesčio, nors ten jau vyksta gyvenimas.
Patriotas ar „patriotas“? Ar imti pinigus už dalyvavimą valstybinėse šventėse yra normalu ar amoralu?
A.K.: Aš nežinau, kur čia taikoma. Savaitgaliais neverčiu vairuotojo dirbti, naudojuosi tarnybiniu automobiliu pats. Kad galiotų draudimas, turiu rašyti, kad dirbu. Kitaip negaliotų draudimas. Už darbą man nėra mokama. Viską reguliuoja Darbo kodeksas. Mero alga yra tokia, kokia yra. Savaitgaliai yra kaip papildomas darbas, bet už jį atlyginimo negaunu.
– Andriaus Kupčinsko dėka jau nuimti sovietiniai simboliai nuo Aleksoto tilto. Klausimas Visvaldui Matijošaičiui, kaip jūs tai vertinate?
V.M.: Teigiamai vertinu, tačiau aš būčiau elgęsis šiek tiek kitaip. Prieš nuimdamas būčiau pagalvojęs, ką dėti vietoj jų. Miestas būtų sutaupęs, jei vieną nuimi, kitą uždedi. Sąmatose didelė eilutė yra pastolių statymas ir t.t.
A.K.: Didžiuojuosi, kad tą mums pavyko padaryti iki Kovo 11-osios. Vilniuje to nepavyko padaryti, Kaunas gali būti pavyzdžiu. Kaina – 10 tūkst. eurų, yra minimali kaina, bendrovės atstovai sakė, kad čia labiau socialinės atsakomybės darbas.
– Kodėl Kaunas šiemet nevyksta į nekilnojamojo turto parodą Kanuose? Ar Kaunui nebereikia investicijų, ar tai reiškia, kad Kaunas nebeturi vizijų, kaip būtų galima plėtoti miestą?
A.K.: Kaunas turi vizijų. Per krizę nevažiavome. Pernai dalyvavome ir gerai pasirodėme su karinio aerodromo pertvarkymu. Šiemet važiuoti, kai dar nėra įgyvendintas tas projektas, nebūtų prasminga. Per rinkimus vykti į Kanus – išvis lėšų švaistymas.
Studijų metais dirbau vaikų darželyje kiemsargiu, 60 rublių uždirbau, nes dirbau nekvalifikuotą darbą, – prisiminimais dalijosi V.Matijošaitis.
– Jūs vis pabrėžiate, kad sukūrėte didelį tarptautinį verslą, todėl miestui tikrai galėsite vadovauti. Bet jūsų didelio verslo darbuotojai, dirbantys fabrikuose, gauna minimalius atlyginimus. Kodėl su jais nesidalijat pelnu?
V.M.: Visų pirma pasižiūrėjau statistiką. Mūsų įmonių grupės vidutinis atlyginimas 2,7 tūkst. Lt, tai yra žymiai daugiau nei vidurkis. Kaune šis vidurkis didesnis – 4 tūkst Lt. Dirbame visur pagal ekonominę situaciją, mes vadovaujamės rinkos dėsniais, savo įmonėse daugiau mokame nei šalies vidurkis, pritraukiame darbuotojų, darbuotojų kaita nėra didelė. Tai yra kiekvienos įmonės vadovo kompetencija. Studijų metais dirbau vaikų darželyje kiemsargiu, 60 rublių uždirbau, nes dirbau nekvalifikuotą darbą.
– Savivaldos politikai nusprendė, kad komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugas jiems gali teikti tik Savivaldybės įmonė UAB „Kauno švara“. Ne paslaptis, kad du konservatorių partijos ir Kauno tarybos nariai šioje įmonėje eina vadovaujančias pareigas. Ar, jūsų nuomone, tokia situacija yra normali?
A.K.: 2011 m. buvo sakoma, kad ateis dirbti profesionalai, bet atėjo labai daug politikų. Tuo tarpu mums svarbu kompetencija ir nesvarbu, kam jis priklauso. Labai noriu pasidžiaugti Kauno energijos sutvarkymu, nes matosi geros vadybos rezultatas. Stengiamės, kad valstybės tarnautojai nieko negautų už dalyvavimą valdybose. Mes matome tendenciją, kad komunalines paslaugas norima privatizuoti, bet manome, kad to daryti nereikia.
V.M: Tos valdybos išvis nereikalingos. Užtenka vieno vadovo su pavaduotojais ir struktūrinių padalinių vadovais. Už jų veiklą turi atsakyti administracijos direktorius. Bet dabar jos yra valdomos kitaip ir neturi jokių planų, jokių vizijų. Dabar ateina „Kauno švara“ į komitetą 2013 m. ir sako, kad kels kainą 28 proc. Paklausus, kodėl, atsako aiškiai, kad bus rinkimai, visos partijos prašys pinigų ir tada kainų niekas neleis kelti. Va taip yra valdomos įmonės.
A.K.: Kalbate tik dabar, o tada mėgdavote važiuoti technikos apžiūrėti į „Kauno švarą“.
V.M.: Taip, ten vadovauja konservatorius. Aš ir tada jam sakiau, kad, jei gerai dirbsi, dirbk šimtą metų. Taip nėra.
– Ar mėgstate skaityti knygas? Jei taip, kokias, jei ne, ką vertinate labiau už knygų skaitymą? Kokią paskutinę knygą skaitėte ir kas joje patiko/nepatiko?
V.M.: Nesu didelis skaitytojas, paskutinė buvo V.Adamkaus dienoraščiai. Pasiėmiau prieš kelias dienas skaityti knygą, kurią iš vengrų kalbos išvertė 35 metus vežimėlyje sėdintis mano studijų draugas, tai lengva knyga, mes finansavome jos išleidimą.
A.K.: Domiuosi knygomis, neseniai apie Kauno tarpukario modernizmo architektūrą skaičiau. Ten yra ne tik knyga, ne tik albumas, esu perskaitęs H.Hesse's filosofines knygas, mėgstu apie politologiją, istoriją. Prieš užmiegant daugų daugiausia 1 ar 2 puslapius perskaitau ir smingi, užmiegi, nes rinkimų kampanija yra labai intensyvi.
– Kaip žinoma, vadovas yra geras tiek, kiek gera jo komanda. Taigi kokius 3–5 žmones, kurių nuomonė jums yra svarbi ir su kuriais konsultuojatės priimdami sprendimus, konkrečiai įvardintumėte kaip savo būsimą komandą?
A.K. Dainius Ratkelis, dabartinis administracijos direktorius gerai dirba. Liudas Mikalauskas, džiaugiuosi, kad papildė frakciją. Marius Panceris, Edita Martišauskienė. Gintarė Skaistė – mūsų komanda pelnė didelį pripažinimą.
V.M.: Komanda mūsų stipri. Nė vienas Seimas neturėjo tokios komandos, kurioje 5 mokslų daktarai, vienas profesorius. Visuomeniniame judėjime profesionalų dar daugiau. Kas užimtų pareigas, dar nenorėčiau sakyti. Mes dažnai naudojamės kompanijose „galvų medžiokle“, nors norėtume, kad žmonės „užaugtų“ ir „Vičiūnų grupėje“. Todėl savivaldybėje žiūrėčiau į savivaldybės departamentus. Man pačiam nebūtų smagu dirbti savivaldybėje, jei negalėčiau daryti karjeros. Todėl pirmiausia žiūrėčiau į jaunus, gabius savivaldybėje dirbančius žmones.
– Kauno mieste yra begalė veiklių daugiabučių bendrijų (DNSB), kurios tvarko ir gerina daugiabučių aplinką ir viso miesto bendrą vaizdą. Tačiau viena didžiausių problemų yra automobilių statymas. Iki 2011 metų veikė DNSB rėmimo fondas, nuo to laiko jokios paramos neskirta. Ar numatote atgaivinti fondo veiklą? Kokį planuojate/įsivaizduojate DNSB ir Kauno m. sav. santykį/bendradarbiavimą bendrame miesto plėtros kontekste?
A.K.: Keitėsi bendrijų įstatymas, daugiabučių administravimą reglamentuojantis įstatymas. Didelė paspirtis buvo daugiabučių rėmimo fondas. Dabar namas be bendrijos kartu su administratoriumi gali kreiptis į fondą. Kai privatus verslas administruoja daugiabutį, jis ima paramą iš savivaldybės, tai nėra normalu. Svarbiausia – liftų modernizavimo fondas, gaila kad Seimas nepriėmė įstatymo liftus išskirti kaip sudėtingus infrastruktūrinius įrenginius ir duoti administruoti savivaldybėms. Dabar administratorius naudojasi surinktais pinigais, ir laukia, kada daugiabutis sukaups reikiamą kiekį, tai nenormalu, nes liftai dėvisi.
Labiau rūpinuosi miesto, o ne savo kiemu, – sakė A.Kupčinskas.
V.M.: Daugiabučių bendrijos turi išlikti ir turi gauti paramą bent administravimui. Jos turėtų ne tik egzistuoti, bet ir prisidėti kaip ir prie kelių tvarkymo, nes daugiabučių kiemai ne savivaldybės, o bendrijų reikalas. Aš manau, kad tai savivaldybės reikalas, bet reikia tartis su bendrijomis.
A.K.: Įstatyme parašyta visa tvarka. Kiemai yra visų mūsų rūpestis, tiek savivaldybės tiek bendrijų, reikia dialogo.
V.M.: Nemačiau, kaip pas jus kiemas sutvarkytas, bet tikiuosi, kad rasiu sutvarkytą. Jau blogai, jei savo nesusitvarkote.
A.K.: Labiau rūpinuosi miesto, o ne savo kiemu.
– Rokų gyventojai rašo tapę šios teritorijos tremtiniais: „kai mus prijungė prie Kauno miesto, tai Kauno valdžia mus užmiršo: gatvės duobėtos, kreivos, šuliniai išlindę virš kelio dangos tiek , kad atmuši ratus, bijai, kad mašinos apačia nesiektų, žiemą nevalytos, vasarą nesutvarkyti kelio kraštai“. Kodėl seniūnija nesirūpina, kad žmogus negali išbristi, negali tėvai vaikų vežimėlių išvežti, nes įkris ir liks purve. Kada ir kas pasirūpins Rokais?
A.K.: Sekmadienį lankiausi Rokuose. Susitikau su bendruomene. Pernai buvo Jiesios tiltas ir kitos gatvės sutvarkytos. Tačiau ateis laikas Rokams, tikrai. Apie tai gyvai padiskutavome.
V.M.: Tai netoli nuo mano Vičiūnų. Vičiūnuose mes patys apsitvarkėme dalį gatvių, nors savivaldybė turėjo padėti. Važinėjau po Fredą, tai yra tragedija. Aš suprantu, kad prieš rinkimus nuvažiavę daug kas daug ką pažada, bet po rinkimų tvarko pagrindines gatves.
A.K.: Na, tikrai siūlyčiau jums pasidomėti, ką daro savivaldybė, kurias gatves tvarko. Yra visai lengva 35 proc. prisidėjus bendrijai susitvarkyti, apie 20 bendrijų tai jau padarė.
– Kiek pinigų išleidote savo rinkimų kampanijoms?
A.K.: Aš galiu pasakyti: 320 tūkst. Lt, visi jie yra deklaruoti – netoli 100 tūkst. eurų pirmajame rinkimų ture. Antrajame yra skirta apie 100 tūkst., kadangi mes negalime pritraukti paramos iš verslo, nesame visuomeninis judėjimas. Mūsų plakatai aiškiai deklaruoti, yra fiksuota pagal rinkimų rezultaus, tuo ir skiriasi partijos bei visuomeniniai judėjimai. Nei išsinuomoti stendo negalime pusmetį iki rinkimų, kaip UAB „Saulėtekis“, nei kažko panašaus.
V.M.: Kalbėdavot visada, kad mes milijonus metame į reklamą, užtai tokia reklama gera. O jūsų manymu, kiek mes išleidome?
A.K.: Aš manau, kad ne mažiau milijono.
V.M.: Konservatoriai yra išleidę 453 tūkst. Lt, „Vieningas Kaunas“ yra išleidęs 417 tūkst. Lt. Iš tų konservatoriai yra išleidę 312 tūkst. mano, jūsų ir visų, kurie žiūri pinigų.
A.K.: Ar jūs galite paneigti, kad UAB „Saulėtekis“ pusei metų iki rinkimų neišsinuomojo nei vieno stendo.
V.M.: Kauno „Saulėtekis“ yra užsiregistravęs kaip politinės reklamos davėjas. Tai tą, ką rinkiminis kmitetas „Vieningas Kaunas“ išsinuomoja iš „Saulėtekio“, reiškia, jisai jam ir sumokės.
A.K.:Aš noriu paklausti, ar „Anties“ knygos nėra rinkimų pažeidimas, ar jos yra deklaruotos VRK kaip dovana?
Aš kartais būnu toks paprastas, nes mes darbe paprastai gyvenam.
V.M.: Kas čia taip? Tai jūs gal pas Algirdą (Kaušpėdą – aut.) klauskit.
A.K.: Jūsų plakatuose A.Kaušpėdas figūravo kaip kandidatas, bet jis nebuvo kandidatas. Kiekviename susitikime su bendruomene jūs dvovanodavote ir medelius, ir „Anties“ knygas.
V.M.: Žinok aš ne viską žinau ką tu žinai. Aš pasitikslinsiu, bet atrodo, kad sugalvojai kažkokį blefą.
A.K.: Gerbiamas Visvaldai, aš į jus kreipiuosi „jūs“.
V.M.: Atsiprašau atsiprašau. Aš kartais būnu toks paprastas, nes mes darbe paprastai gyvenam. O. A.Kaušpėdas yra mūsų visuomeninės organizacijos labai aktyvus narys. Ir mes daug diskutavome, ar aš eisiu kandidatu į merus, ar Algirdas eis. Bet man vienam paprasčiausia yra pasitraukti iš verslų, ką aš beveik ir padaręs.
