„Neabejoju, kad A.Zuokas matydamas, kad labai stipriai atsilieka nuo Remigijaus Šimašiaus, ateinančias porą savaičių paskirs tam, kad gautų kuo daugiau politinės paramos. V.Tomaševskio parama jam būtų gyvybiškai svarbi. Jo rinkėjai natūraliai nebalsuotų nei už R.Šimašių, nei už A.Zuoką, bet kadangi tai yra partija, kurioje lyderio parama galėtų padaryti stiprią įtaką, aš manau, kad A.Zuokas galėtų netgi desperatiškai siekti, jog V.Tomaševskis jį paremtų“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M.Jastramskis.
Seimo narys R.Šimašius per sekmadienį vykusius tiesioginius merų rinkimus gavo 33,96 proc. rinkėjų balsų, už A.Zuoką balsavo 18,05 proc. vilniečių. V.Tomaševskis rinkimuose liko trečias su 17 proc. balsų.
M.Jastramskis: palankesnis varžovas būtų V.Tomševskis
M.Jastramskis teigė, kad R.Šimašiui palankesnis kandidatas varžytis antrajame rinkimų ture būtų buvęs LLRA pirmininkas.
Politologo teigimu, R.Šimašiaus pergalę pirmajame rinkimų ture lėmė ilga ir nuosekli rinkimų kampanija bei vilniečių suvokimas, kad Liberalų sąjūdžio kandidatas yra stipriausia alternatyva
„R.Šimašiui būtų patogesnis V.Tomaševskis, bet jis būtų patogesnis bet kuriam kitam kandidatui. Yra pastebėta, tose Vilniaus apylinkėse, kai renkami Seimo nariai vienmandatėse apygardose, dėl socialinės ir demografinės padėties tautinių mažumų atstovai pralaimi rinkimus. Rinkėjai balsuoja už kažką, svarbu, kad tai nebūtų LLRA kandidatas“, – sakė jis.
Politologo teigimu, R.Šimašiaus pergalę pirmajame rinkimų ture lėmė ilga ir nuosekli rinkimų kampanija bei vilniečių suvokimas, kad Liberalų sąjūdžio kandidatas yra stipriausia alternatyva šiuo metu Vilniui vadovaujančiam A.Zuokui.
„Liberalų sąjūdis labai anksti apsisprendė, kad kelia R.Šimašių, ir, manau, visai nemažai vilniečių, kurie domisi politika, anksčiausiai suprato, kad atsirado A.Zuokui alternatyvus politikas ir tai bus R.Šimašius.
Antras dalykas, Liberalų sąjūdis apskritai kaip partija per Lietuvą jau kelerius metus vykdo aktyvias, nuosaikias kampanijas, taikančias į naujus rinkėjus. Trečia, rinkimų sociologai įvardija tokį balsavimo efektą, kuris sako, kad jeigu dalis rinkėjų yra neapsisprendę, tai paskutiniu metu jie labiau renkasi kandidatą, tą, kuris suvokiama, kad yra pats stipriausias.
R.Šimašiaus akcijos kilo pastaruosius kelis mėnesius ir apklausos viešojoje erdvėje rodė aukštus jo reitingus. Todėl dauguma rinkėjų rinkosi jį rinkosi kaip stipriausią kandidatą ir alternatyvą A.Zuokui“, – sakė A.Jastramskis.
Pasak politikos eksperto, aukštą R.Šimašiaus reitingą lėmė tai, kad nemažai konservatorių rinkėjų balsavo už Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą, tačiau mero rinkimuose pasirinko R.Šimašių.
Politologas svarstė, kad valdančiąją daugumą Vilniaus miesto taryboje gali suformuoti Liberalų sąjūdis, TS-LKD ir „Lietuvos sąrašas“.
„Darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ patyrė fiasko
M.Jastramskis taip pat atkreipė dėmesį į „darbiečių“ bei „tvarkiečių“ fiasko: Darbo partija sostinėje nelaimėjo nė vieno mandato, o „Tvarka ir teisingumas“ turės tik tris atstovus.
„Darbo partija patyrė fiasko, ypač žinant tai, kad Vilniuje jie skyrė nemažą dėmesį, pastangas, tą pačią politinę reklamą, kad kandidatas ir partija pasirodytų gerai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ir nacionalinio lygu partija pasirodė prastai. Nepasisekė ir „Tvarkai ir teisingumui“. Akivaizdu, kad jiems į naudą buvimas valdžioje neišeina“, – sakė M.Jastramskis.
Anot politologo, prastas pasirodymas savivaldybių rinkimuose gali paskatinti Darbo partiją ir partiją „Tvarka ir teisingumas“ trauktis į opoziciją nacionalinėje valdžioje, sako politologas Mažvydas Jastramskis.
Anot jo, perėjimas į valdžios kritikų frontą būtų suprantama šių partijų strategija siekiant padidinti jas palaikančių rinkėjų ratą artėjant parlamento rinkimams.
Tai buvo realūs rinkimai, kuriuose balsavo realūs žmonės, ir jų baigtis yra tokia, kad dvi iš valdančiosios koalicijos partijų iš tikrųjų gavo labai mažai piliečių pasitikėjimo, – M.Jastramskis.
„Tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija – tai yra dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partijų – labai prastai pasirodė šiuo rinkimuose. Ir nors mes kalbame, kad savivaldos rinkimų specifika yra visiškai kitokia negu Seimo, bet čia nėra apklausos, tai buvo realūs rinkimai, kuriuose balsavo realūs žmonės, ir jų baigtis yra tokia, kad dvi iš valdančiosios koalicijos partijų iš tikrųjų gavo labai mažai piliečių pasitikėjimo. Čia galima iškelti atvirą klausimą, ar apie tai nebus galvojama tų politinių jėgų lyderystės, kad galbūt ateinant Seimo rinkimams verta vis dėlto pasitraukti iš valdančiosios koalicijos į opoziciją, nes kitaip gali būti prastai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M.Jastramskis.
Pirmalaikiai rinkimai – mažai tikėtini
Prognozuodamas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ manevrus valdančiojoje koalicijoje, politologas visgi sakė manąs, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai mažai tikėtini.
„Pirmalaikiai Seimo rinkimai tikriausiai būtų jau tokia pernelyg drąsi prognozė, aš tikrai nesiimčiau sakyti, kad tie pokyčiai tikrai bus. Bet faktas yra, kad dabar prielaidų (griūti koalicijai) po šių rinkimų tikrai yra daugiau, kadangi vis tiek „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija yra tokio pobūdžio politiniai dariniai, kuriems geriau sekasi būnant opozicijoje“, – aiškino M.Jastramskis.
„Darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ praranda įtaką?
TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad rinkimai rodo ir socialdemokratų mažėjančią įtaką, tačiau teigė, kad „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ perspektyva – pesimistiškesnė.
Gali būti, kad „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“ visgi apskritai yra prarandančios savo įtaką partijos, – R.Vilpišauskas.
„Ar tai yra ilgalaikiškos tendencijos, kol kas anksti prognozuoti. Socialdemokratų atveju greičiausiai ne, bet gali būti, kad „Darbo partija“ ir „Tvarka ir teisingumas“ visgi apskritai yra prarandančios savo įtaką partijos. Bent taip galima būtų spėti be išsamesnės analizės“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Savivaldos rinkimuose sekmadienį socialdemokratai surinko 19 proc. balsų. Už Darbo partiją balsavo 8 proc. rinkėjų, „Tvarką ir teisingumą“ – beveik 6 proc.
Liberalų sąjūdis Vilniaus miesto savivaldybėje turės 15 atstovų, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – 10, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – aštuonis, A.Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – šešis, socialdemokratai ir „Lietuvos sąrašas“ – po keturis.
