Politikos apžvalgininkams „gana aukštas“ rinkėjų aktyvumas kelia juoką

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, antrojo merų rinkimų turo metu rinkėjų aktyvumas buvo gana aukštas. Tačiau politologams ir politikos apžvalgininkams tai kelia juoką.
Dalia Grybauskaitė iš anksto balsavo savivaldybių tarybų rinkimų antrame ture
Balsavimas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

VRK duomenimis, antrojo merų rinkimų turo metu žmonės balsavo vangiau nei pirmojo. Likus pusvalandžiui iki rinkimų apylinkių darbo pabaigos, savo balsą atidavė 33 proc. rinkėjų.

VRK pirmininko Z.Vaigausko teigimu, sudėjus sekmadienio ir kitų šios savaitės dienų balsavimo rezultatus, tikimasi, kad antrojo merų rinkimų turo metu balsavo iki 39 proc. rinkėjų. „Rinkėjų aktyvumas buvo gana aukštas, (…) bendras aktyvumas, tikimės, bus (...) 38–39 proc.“, – teigia VRK pirmininkas. 

Tačiau viešųjų ryšių ekspertui Linui Kontrimui toks „gana aukštas“ aktyvumas kelia juoką. „Mes (LRT Radijo specialios laidos dalyviai) todėl ir juokiamės, kad imama džiaugtis tik maža dalimi rinkėjų, atėjusių į rinkimus, kai iš tikrųjų dideliu aktyvumu turėtų būti vadinamas 72–74 proc. Tai jau yra tai, ko turime siekti“,– įsitikinęs jis.  

L.Kontrimo teigimu, toks nykstantis rinkėjų aktyvumas perša mintį, ar tik nereikėtų pasvarstyti apie privalomą dalyvavimą rinkimuose ir pilietinės pareigos vykdymą. Tačiau politologas Mažvydas Jastramskis kelia klausimą, ar tikrai norime, kad žmonės, kurie nelabai žino net politikų pavardžių, eitų į rinkimus ir balsuotų. „Pagal ką jie balsuotų? Pagal tai, ar pavardė patinka?“ – svarsto politologas.

Privalomo balsavimo rezultatai gali būti tokie, kad atsibusime Lietuvoje, kokios gal nelabai ir norėtume matyti, – mano M.Jastramskis.

Jis teigia esąs visiškai prieš privalomo balsavimo idėją, nes tokio balsavimo rezultatai gali nustebinti pačius tautiečius. „Privalomo balsavimo rezultatai gali būti tokie, kad atsibusime Lietuvoje, kokios gal nelabai ir norėtume matyti“, – mano M.Jastramskis.

Politologo teigimu, savivaldos rinkimai pagal svarbą rikiuojasi po Prezidento ir po parlamento rinkimų, nes juose nėra sprendžiamas šalies likimas. Taigi, politologo nuomone, normalu, kad į juos eina mažiau žmonių.

„Kiekvienoje šalyje yra standartas, kiek vidutiniškai žmonių ateina į (savivaldos) rinkimus. Pas mus tai yra apie 50 proc., šiek tiek mažiau nei 50 proc. Normalu, kad, savivaldos rinkimuose, net įvedus tiesioginius merų rinkimus, vis tiek nepriartėjame prie tos ribos“, – teigia M.Jastramskis, pridurdamas, kad daliai žmonių apskritai nerūpi politika.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis