Savivaldos rinkimai – kovo 1 dieną. Po dešimtmečio diskusijų, pernai Seimas pagaliau ryžosi įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Tiesioginiai merų rinkimai įteisinti atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius. Apie 80 proc. norėjo merą rinkti tiesiogiai. Kita vertus, tai teigiamas poslinkis priartinant valdžią prie rinkėjų, tačiau problema ta, kad naujai išrinktas meras neturi realių valdžios įgaliojimų, todėl gyventojai gali likti nusivylę.
Tai reiškia, kad teks grįžti prie Konstitucijos pataisų, kurios suteiktų merui ir įgaliojimus veikti, ir atsakomybę, kurios bus galima pareikalauti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spėja, kad sulauks apie 500 kandidatų į merus. Bene didžiausią susidomėjimą partijoms kelia sostinė Vilnius, prasiskolinęs ir, kaip jie ne kartą yra sakę, bankrutavęs, tačiau visi žada, kad būtinai išgelbės sostinę, tik išrinkite.
Išsirikiavusi eilė
Atsisėsti į Vilniaus mero kėdę – eilė norinčiųjų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo Petrą Gražulį, socialdemokratai – Gintautą Palucką, konservatoriai – Mykolą Majauską, Lenkų rinkimų akcija –Valdemarą Tomaševskį, Liberalų Sąjūdis – Remigijų Šimašių, Darbo partija – Joną Pinskų, Tautininkų sąjunga – Julių Panką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Virginiją Vingrienę, Lietuvos žaliųjų partija – Indrę Kleinaitę, Lietuvos liaudies partija – Vitalijų Balkų, Lietuvos laisvės sąjunga kandidatu į merus renkasi dabartinį Vilniaus vadovą Artūrą Zuoką.
Iki pirmųjų Lietuvos istorijoje tiesioginių mero rinkimų liko mažiau nei trys mėnesiai, o LRT Televizijos laidos „Savaitė“ kalbinti vilniečiai žino vos keletą pavardžių iš šio sąrašo.
„Gražulis, Panka – girdėti, kiti dar nelabai“, – sako kalbintas jaunas vilnietis.
„Vieną žinau, kur nuolat skelbiasi, bet pamiršau pavardę. O apie kitus nežinau nieko“, – antrina pensininkė.
„Žinau: Zuokas, Majauskas, Gražulis. O kitų tai nelabai. Benkunską kėlė, bet kažkodėl Majauską, Benkunskas man labiau prie širdies“, – aiškina kita vilnietė.
Vieną žinau, kur nuolat skelbiasi, bet pamiršau pavardę. O apie kitus nežinau nieko.
Politologas Lauras Bielinis sako, nenuostabu, jog žmonės mažai žino apie kandidatus į Vilniaus mero postą. Žvelgiant į juos, pasak politologo, aišku, jog partijos nėra pasiruošusios tiesioginiams mero rinkimams.
„Turi būti paruošti žinomi visuomenei ir patikrinti kandidatai, tikrai tinkantys tokiai labai sudėtingai funkcijai. Matome, kad partijos nepasiruošė ta prasme, kad žmonių, tinkančių šiai funkcijai, neparuošta, jų nėra, jie neišviešinti, ir mes jų nežinome“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto prof. L. Bielinis
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis dėl tokio partijų pasirinkimo turi kitą nuomonę. Esą tai nėra žmonės iš gatvės, tarp kandidatų buvęs teisingumo ministras, premjero patarėjas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, todėl bent kiek besidomintiems politika, tai turėtų būti žinomos asmenybės. Be to, M. Jastramskio manymu, naujų veidų dalyvavimą mero rinkimuose lėmė pavasarį vykę Europos Parlamento (EP) rinkimai.
„Ganėtinai jaunatviška, sakykim, į jaunimą orientuota (iki 35-erių m.) liberalų kampanija pavyko, galbūt netikėtai daliai partijų buvo duotas lyg ir signalas modernizuotis, atsišviežinti, rinkėjams parodyti modernesnį įvaizdį“, – aiškina dr. Mažvydas Jastramskis.
Įdomumo laukia per antrą turą
Tačiau, ar tokį žingsnį žengusioms partijoms pavyks, neaišku. Premjeras, socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad iškelti mažai žinomą kandidatą buvo partijos politinis sprendimas, tačiau kartu ir pripažįsta, kad greičiausiai socialdemokratams didesnė sėkmės tikimybė valdyti Vilnių yra dar po ketverių metų.
Asmenybė turi būti išryškinta, ir už jos stovinti politinė struktūra, kaip esminis rinkiminis potencialas, irgi turi būti stipri.
„Ponas Gintautas nėra labai žinomas? Na, reikia pasakyti, kad iš dalies yra žinomas, bet žinomumas irgi ateina per laiką“, – sako Vyriausybės vadovas.
L. Bielinio manymu, įdomesnė kova dėl mero kėdės laukia antrame ture, kuris tikrai bus, nes nė vienas kandidatas nėra pajėgus jau per pirmą turą surinkti daugiau nei 50 proc. balsų. Tuomet laimėjimą lems ne tik asmenybė, jos įvaizdis, bet ir politinė partija, kuriai jis atstovauja. Nes, pavyzdžiui, dabartinis Vilniaus vadovas A. Zuokas, nors ir ryški asmenybė, bet remiasi politinėmis jėgomis be potencialo, sako politologas.
„Ir asmenybė turi būti išryškinta, ir už jos stovinti politinė struktūra, kaip esminis rinkiminis potencialas, irgi turi būti stipri. Jeigu vienas iš šitų elementų yra susilpnintas, rinkiminis šansas mažėja“, – aiškina L. Bielinis.
„Prognozuočiau, kad A. Zuokas tikrai turėtų eiti, o va antras, kas bus su juo, čia yra
labai atviras klausimas dėl to, kad jėgos gana lygios. Tikrai LLRA yra sustiprinusi savo pozicijas, ir dalis rusakalbių už juos balsuoja, kas šiaip Vilniuje jam yra tikrai stipri paspirtis“, – dėsto M. Jastramskis.
Pusinė reforma – didelių pokyčių tikėtis neverta
Tiesiogiai rinkti merus Lietuva nusprendė tik po dešimtmetį trukusių diskusijų, šių metų birželį. Tačiau politikai pripažįsta, kad dar daug ką reikia tobulinti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitraščiui „Veidas“ teigė, kad merų funkcijos ir galios nelabai pasikeitė, žmonės kol kas negali reikalauti jų atsakomybės, todėl tai – pusinė, nepilna reforma. Su tuo sutinka ir apžvalgininkai.
„Jei žmonės tikisi, kad štai – bus išrinktas meras, kuris vienas valdys, priims sprendimus ir į tarybą galės neatsižvelgti, tai tikrai, manau, bus didelis nusivylimas. Tai gali priklausyti ir nuo paties mero asmenybės. Sakykim, Prezidentas Lietuvoje, konstituciškai žiūrint, nėra stiprus, nėra ko jo lyginti su JAV ar Prancūzijos prezidentu, bet dabartinė Prezidentė sugeba labai daug ką primesti Vyriausybei, paveikti jos politiką, atšaukti vieną ar kitą ministrą“, – atkreipia dėmesį M. Jastramskis.
VRK duomenimis, savivaldybių rinkimuose registravosi net 23 partijos, vien kandidatų į 60 savivaldybių tarybas planuojama sulaukti apie 14–15 tūkstančių, o į merus tikimasi apie 500.
