Tuo tarpu „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija aiškiai parodė, kad be savo lyderių rinkėjų paramos tikėtis negali. Briuselyje dirbantys Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas beveik nematomi Lietuvos televizijose, todėl žmonės juos baigia pamiršti. R.Pakso partijai stiprų smūgį sudavė ir Valentino Mazuronio pasitraukimas.
– Kas jums buvo netikėta šiuose rinkimuose?
Man pačiam įdomiausias yra Liberalų sąjūdžio psichologinis laimėjimas.
– Akivaizdu, kad pagyvėjo Lietuvos politinis gyvenimas. Šie rinkimai gerokai įdomesni, nei iki tol susiformavusi tradicija, kai kandidatų į tarybas debatai buvo labai blankūs, žmonių susidomėjimas mažas.
Tiesioginių mero rinkimų idėja save pateisino. Buvo padarytas didelis žingsnis. Laimėtojai gali vieniems patikti, kitiems nepatikti. Yra daug laimėjimo kriterijų – dauguma merų, didžiausias skaičius tarybose ir kitų.
Man pačiam įdomiausias yra Liberalų sąjūdžio psichologinis laimėjimas. Jie padarė didelį šuolį ir apklausos tai rodė. Prieš mėnesį jie respublikinėje apklausoje pirmą kartą išėjo į antrąją vietą. Trečioje vietoje liko Tėvynės sąjunga.
– Ar tai pasisekusi vienų rinkimų kampanija, ar rimta paraiška ateičiai iš konservatorių perimti dešiniųjų flagmano vaidmenį?
– Politiniame gyvenime būna visko. Pavyzdžiui, Viktoras Uspaskichas partiją sukūrė per kelis mėnesius. Liberalų augimas buvo pastebimas jau mažiausiai metus. Kiekvieną mėnesį jų vertinimas gerėjo ir tai aiškiai rodė kryptingą darbą, kuris iš šalies gal ir nebuvo pastebimas.
Lyderiai mobilizavo partiją, kuri labai sėkmingai atrado savo tikslines grupes. Per vieną dieną to tikrai negalėjo įvykti.
– Kaip tai atsilieps artėjančiuose Seimo rinkimuose?
Viktoras Uspaskichas šiuo metu Briuselyje ir Lietuvos televizijose jo beveik nebėra. Kitų tokio ryškumo žmonių partijoje nematyti.
– Po rinkimų visos partijos padarys išvadas ir imsis pokyčių – kadrų kaitos, idėjų atnaujinimo, geresnio jų aiškinimo. Matant, kaip liberalai eina į priekį, galima manyti, kad jų perspektyva tikrai nebloga.
Reikia paminėti dar vieną partiją. Tai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jau 2 metus jie apklausose įveikia 5 proc. barjerą. Vasario mėnesį jie pasiekė geriausią rezultatą ir šią partiją taip pat verta stebėti.
– Prasčiau nei tikėtasi sekėsi „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“. Pastarosios rezultatai itin prasti lyginant su buvusiais savivaldos rinkimais. Kodėl?
– Tos partijos jau nebėra tokios, kokios buvo. Viktoras Uspaskichas šiuo metu Briuselyje ir Lietuvos televizijose jo beveik nebėra. Kitų tokio ryškumo žmonių partijoje nematyti.
Partiją „Tvarka ir teisingumas“ paliko kita ryški asmenybė – Valentinas Mazuronis. Jis būdamas ministru palaikė partijos reitingą. Abi šias partijas ištiko kadrų krizė.
– Šiuo rinkimuose partijos itin gausiai delegavo jaunimo atstovų. Ką tai rodo?
– Partijoms atsinaujinti šiuo metu geras laikas. Ekonominė krizė baigėsi, jaučiamas žmonių atsigavimas, optimizmas, žiūrėjimas į ateitį, o ne į praeitį. Tai sudaro geras galimybes jauniems energingiems žmonėms užimti senųjų politikų vietas.
– Partijų, ypač dešiniųjų, atstovai pastebi, kad prieš rinkimus atliekamų sociologinių turimų rezultatai gerokai skiriasi nuo realybės. Kodėl?
Vasario mėnesį pirma buvo Socialdemokratų partija, toliau rikiavosi Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija. Tai labai panašus eiliškumas, koks ir buvo rinkimuose.
– Mes neatlikinėjome savivaldybių tyrimų. Savivaldybių yra 60. Visur situacija skirtinga. Mes neturime resursų viską apimti. Darėme respublikinius pasitikėjimo politinėmis partijomis tyrimus.
Vasario mėnesį pirma buvo Socialdemokratų partija, toliau rikiavosi Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija. Tai labai panašus eiliškumas, koks ir buvo rinkimuose.
– Visi spėliojo, kaip seksis nepriklausomiems kandidatams pretenduoti į mero postus, kai pasitikėjimas partijomis toks žemas. Ar rezultatai jus nustebino?
– Dalis politologų kritiškiau vertino tiesioginius mero rinkimus, kad jie silpnina partinę sistemą, kuri yra demokratijos pagrindas. Negalime sakyti, kad taip ir įvyko. Partijos išliko stiprios, o yra keletas savivaldybių, kur nepriklausomi kandidatai pasirodė labai gerai – pavyzdžiui, Alytuje.
