Vilniuje – iššūkis A.Zuokui
Sostinės mero posto siekia 12 kandidatų, visus juos iškėlė politinės partijos. Anot politologų, nepartinius Vilniuje atbaidė nesėkmė praėjusiuose savivaldos rinkimuose.
Perrinkimo siekiantis Artūras Zuokas, vadovaujantis pernai įsteigtai Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), yra turtingiausias kandidatas į merus, sukaupęs apie pusantro milijono eurų turto. Programą „Vilnius pagal Zuoką“ paskelbęs politikas žada tęsti pradėtus darbus modernizuojant Vilnių.
Patekti į antrąjį turą daug galimybių turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, kurio partija rinkimuose vėl dalyvauja kartu su Rusų aljansu. Ambicijų rinkimuose turi ir liberalas Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, žadantis daugiau skaidrumo ir aktyviau kovoti su korupcija. Konservatoriai po ilgų diskusijų iškėlė jauną politiką Mykolą Majauską, kuris kritikuoja dabartinę valdžią dėl skolų ir žada permainas šilumos ūkyje.
Stipriausias pozicijas šalies mastu turinčios Socialdemokratų partijos kandidatas rinkimuose yra buvęs savivaldybės administracijos direktorius, socialdemokratas Gintautas Paluckas, „darbiečiams“ atstovauja vicemeras Jonas Pinskus, partija „Tvarka ir teisingumas“ iškėlė skandalingomis akcijomis išgarsėjusį Seimo narį Petrą Gražulį. Vilniaus mero posto siekia ir pernai iš konservatorių gretų pasitraukęs Naglis Puteikis, kurį iškėlė neparlamentinė partija „Lietuvos sąrašas“.
Sostinės tarybos nariais pageidauja tapti daugiausia kandidatų Lietuvoje – per 730.
Rinkimuose taip pat dalyvauja Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka, žaliųjų atstovė Indrė Kleinaitė ir Lietuvos liaudies partijos atstovas Vitalijus Balkus. Pastarasis nurodė esąs neturtingiausias kandidatas, turintis tik apie pusantro tūkstančio eurų turto.
Sostinės tarybos nariais pageidauja tapti daugiausia kandidatų Lietuvoje – per 730. Tarp jų yra kitose srityse žinomų veidų – liberalams atstovauja buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius, su konservatoriais ne pirmą kartą kandidatuoja aktorė Violeta Podolskaitė, su „Lietuvos sąrašu“ – ekonomistė Aušra Maldeikienė ir menininkas Gediminas Storpirštis.
Pirminiame liberalų sąraše buvusi visų laikų geriausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen negalės dalyvauti rinkimuose, nes nedeklaravo gyvenamosios vietos Vilniuje. Dėl tos pačios priežasties konservatorių kandidatų sąraše nebeliko buvusio Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio.
Kaune varžosi vienas esamas ir trys buvę merai
Vadovauti Kaunui siekia dabartinis meras konservatorius Andrius Kupčinskas ir trys buvę „laikinosios sostinės“ vadovai: kadencijos pradžioje kelis mėnesius meru buvęs liberalas Rimantas Mikaitis, 2001 metais miestui vadovavęs A.Zuoko partijos bendražygis Erikas Tamašauskas ir 2000 metais Kaunui vadovavęs ubagų karaliumi tituluojamas Vytautas Šustauskas.
Vienuolika kandidatų iškėlė politinės partijos, keturis – rinkimų komitetai.
Kauno mero rinkimuose dalyvauja du valdančiųjų atstovai Seime – socialdemokratė Orinta Leiputė ir „darbietis“ Vydas Gedvilas. Užimti aukščiausią miesto postą siekia ir penki dabartiniai tarybos nariai – „jaunalietuvis“ Stanislovas Buškevičius, rinkimų komiteto „Dirbam Kaunui“ iškeltas Gintautas Labanauskas, „Vieningo Kauno“ atstovas Visvaldas Matijošaitis, „tvarkietė“ advokatė Aušra Ručienė bei respublikonas Artūras Tepelys.
Komiteto „Kaunas plius Puteikis“ kandidatas Eligijus Dzežulskis-Duonys Kauno miesto tarybos nariu buvo 2003–2007 metais, o partijos „Profesinių sąjungų centras“ kandidatas Kęstutis Juknis turi Kauno rajono vicemero darbo patirties.
Rinkimų komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ kandidatas, radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Kristina Juozapavičiūtė – vieninteliai politinės patirties neturintys kandidatai į Kauno merus.
Nuo 2011 metų spalio Kaunui vadovaujantis A.Kupčinskas savo programoje rašo, kad nežada „tapti pranašu ar mesiju“, nes jais skelbtis gali tik nežinantys mero funkcijų.
Nuo 2011 metų spalio Kaunui vadovaujantis A.Kupčinskas savo programoje rašo, kad nežada „tapti pranašu ar mesiju“, nes jais skelbtis gali tik nežinantys mero funkcijų. Tuo metu kiti kandidatai pažadų nešykšti: socialdemokratė O.Leiputė žada nemokamą viešąjį transportą, verslininkas V.Matjošaitis – 30 proc. sumažinti biurokratinį aparatą, S.Buškevičius – nemokamą automobilių statymą miesto centre, o G.Labanauskas – rengti miesto referendumus dėl visų projektų, kurių vertė – per 7 mln. eurų.
Kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą sąrašuose – per 670 asmenų. Konservatorių sąraše į tarybą yra solistas Liudas Mikalauskas, Darbo partijos – šokėjas Saulius Skambinas, su partija „Tvarka ir teisingumas“ kandidatuoja „Baltijos cirko“ vadovas Petras Variakojis, tarp liberalų kandidatų į tarybą yra gyvūnų teisių aktyvistė Brigita Kymantaitė.
Klaipėdoje – išradingos idėjos
Perrinkimo siekiantis Liberalų sąjūdžio atstovas Vytautas Grubliauskas uostamiestyje konkuruoja su keturiomis moterimis ir septyniais vyrais – pagal moterų kandidačių į merus skaičių Klaipėda lenkia Vilnių ir Kauną. Dešimt kandidatų iškėlė partijos, du – visuomeniniai komitetai.
Iš dabartinių tarybos narių, be V.Grubliausko, meru nori būti „tvarkietis“ medikas Artūras Razbadauskas, socialdemokratė Seimo narės Irenos Šiaulienės padėjėja Lilija Petraitienė, parlamentarės Loretos Graužinienės sekretorius-padėjėjas „darbietis“ Ivanas Romanovas ir Lietuvos rusų sąjungos sąjungos kandidatas Viačeslavas Titovas. Pastarasis žada ypatingą dėmesį Sovietų Sąjungos karo veteranams. Apie istorinę atmintį rinkimų programoje kalba ir Tautininkų sąjunga, į merus kelianti Marių Šileiką, tik ji žada šalinti iš viešųjų erdvų okupacinius režimus šlovinančius kūrinius.
Dėl Klaipėdos mero posto konservatorė Agnė Bilotaitė ir Rusų aljanso atstovė Irina Rozova pasiryžusios paaukoti Seimo nario mandatą. Mero pareigų siekia ir verslininkas Rimantas Cibauskas, kurį iškėlė „Klaipėdos“ visuomeninis rinkių komitetas.
Kandidatų į uostamiesčio merus sąraše taip pat yra Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) keliamas sostinėje taksi paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ direktorius Benas Renatas Baltusis, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas, alternatyvia energetika užsiimančios įmonės „Eksponentė“ vadovas Stasys Paulauskas bei Vilniaus mero posto siekiančio parlamentaro Naglio Puteikio žmona Nika Puteikienė.
Klaipėdiečiams dauguma kandidatų į merus žada spręsti automobilių statymo problemas, mažinti šildymo kainas, skatinti daugiabučių renovaciją, didinti darželių prieinamumą.
Klaipėdiečiams dauguma kandidatų į merus žada spręsti automobilių statymo problemas, tarp variantų minimas ir visiškas apmokestinimo senamiestyje panaikinimas, ketina mažinti šildymo kainas, skatinti daugiabučių renovaciją, didinti darželių prieinamumą.
„Inicijuosiu kultūrinio savitumo ir grožio programą, dėl ko miestas ir jo žmonės taps kultūringesni ir gražesni. Inicijuosiu dalies senamiesčio uždengimą stiklo stogu“, – skelbia S.Paulauskas. „Dėsiu visas pastangas, kad būtų pastatytas tiltas į Neriją“, – savo pažadų sąraše nurodo I.Romanovas. „Pradėsime dengto futbolo stadiono ir sporto bazės aukšto lygio sportininkų ugdymui galimybių analizę bei projektavimo darbus“, – žada B.R.Baltusis. „Peržiūrėsiu visas sutartis su miesto partneriais: Valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos geležinkeliais, ministerijomis, Vyriausybe etc. Taip į miesto biudžetą įplauktų virš 100 milijonų eurų“, – rašo R.Cibauskas.
Uostamiestį valdyti siekia daugiau kaip 400 politikų. Tarp žymesnių kandidatų į tarybą – sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ pirmininkas Romaldas Idzelevičius, įtrauktas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų sąrašą, aktorė Virginija Kochanskytė, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas, esantys „Klaipėdos“ visuomeninį rinkimų komiteto sąraše.
Klaipėdos tarybos nario mandato siekia ir buvęs Seimo narys Gintautas Babravičius Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) sąraše. Buvęs Klaipėdos meras ir europarlamentaras, dabar Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas rinkimų kovoje pats nedalyvaus, tačiau Liberalų sąjūdžio sąraše antruoju numeriu – iš karto po V.Grubliausko – įrašytas Klaipėdos liberalams vadovaujantis E.Gentvilo sūnus Simonas Gentvilas.
Vadovauti Šiauliams nori ir bajoras, ir talkų organizatorius
Vienuolika kandidatų į merus ir daugiau kaip 500 pretenduojančiųjų į savivaldybės tarybos narius – tokį pasirinkimą kovo 1-ąją turės šiauliečiai.
Antrą kadenciją likti Šiaulių vadovu siekia socialdemokratas Justinas Sartauskas, dėl mero regalijų varžosi ir jo pavaduotoja „darbietė“ Danguolė Martinkienė. Tarp kandidatų yra dar keturi dabartiniai savivaldybės tarybos nariai: aplinkos viceministrė „tvarkietė“ Daiva Matonienė, nepartinis humanitarinių mokslų daktaras Stasys Tumėnas (iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), nuolatiniu talkų organizatoriumi biografijoje rinkėjams prisistatantis Artūras Visockas (iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „A.Visocko nepartinis sąrašas“) bei buvęs švietimo ir mokslo viceministras liberalas Vaidas Bacys.
Vieni žinomiausių kandidatų į merus – buvęs Seimo narys ir milijonierius Andrius Šedžius (iškėlė Lietuvos liaudies partija) bei parlamentaras Valerijus Simulikas. Šiaulių mero rinkimuose taip pat dalyvauja vietos žurnalistas Mykolas Deikus (iškėlė partija „Lietuvos sąrašas“), savivaldybės tarnautojas Tomas Petreikis (iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), verslininkas ir bajoras Vidmantas Šimkus (iškėlė Lietuvos laisvės sąjunga).
Patekti į miesto savivaldybės tarybą veržiasi devynių partijų bei keturių visuomeninių rinkimų komitetų nariai. Jų sąrašuose – ir seniai miesto valdžioje matomi veidai, ir visiškai nauji.
Taryboje pirmą kartą norėtų dirbti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas žinomas aktorius Aurimas Žvinys. Prie miesto valdymo pasiryžęs prisidėti didžiausio Šiaulių muziejaus „Aušra“ direktorius Raimundas Balza. Su V.Simuliko judėjimo „Už Šiaulius“ sąrašu iš Kauno „persikraustė“ žinomas humoristas Artūras Orlauskas. „Lietuva – labai mažas kraštas, Niujorko rajono dydžio. Koks skirtumas kokiam daugiabuty gyveni“, – BNS sakė jis, paklaustas, kodėl nutarė Kauną iškeisti į Šiaulius.
Dauguma kandidatų į merus Saulės miestui žada investicijų, sutvarkyti viešąjį transportą, užtikrinti gyventojų saugumą. Tačiau kai kurių kandidatų pažadai dosnesni – „darbietė“ D.Martinkienė žada sporto kompleksą futbolui, žolės rieduliui, regbiui, 50 m ilgio baseiną, senelių ir vaikų globos namus, liberalas V.Bacys – kiekvienam šiauliečiui po 100 eurų iš biudžeto kultūrinėms reikmėms tenkinti, Laisvės sąjungos atstovas V.Šimkus – siekti, kad Šiauliai išliktų Lietuvos didmiesčiu – didesniu nei 100 tūkst. gyventojų miestu. „Nežadu nieko, išskyrus sąžiningą darbą“, – teigia nepartinis kandidatas A.Visockas.
Tuo metu „tvarkietė“ D.Matonienė tvirtina būsianti itin atvira su miestiečiais: „Būsiu atvira ir bendraujanti su kiekvienu šiauliečiu. Mano telefono numeris bus viešas, o durys visad atviros kiekvienam miestiečiui.“
Panevėžys tikrai turės naują merą
Panevėžyje tiesioginiuose merų rinkimuose taip pat dalyvauja vienuolika politikų, kurie atstovauja aštuonioms partijoms bei trims visuomeniniams rinkimų komitetams. Tarp kandidatų nėra dabartinio mero, konservatoriaus Vitalijaus Satkevičiaus, kuris susikirto su partija dėl teisėsaugos akiratyje atsidūrusio kolegos Vito Matuzo.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų keliamas vicemeras Maurikijus Grėbliūnas žada siekti grąžinti Panevėžiui „metropolinio miesto statusą“ prijungiant priemiesčius. Administracijos direktoriaus pavaduotoja socialdemokratė Janina Gaidžiūnaitė pabrėžia, kad rinkėjams užtikrins „grįžtamąjį ryšį“. „Aukštaitijos vandenų“ statybos direktorius, „tvarkietis“ Sigitas Činga deklaruoja didesnę paramą mėgėjiškiems meno kolektyvams ir vietos bendruomenių savivaldos stiprinimui.
Į merus pretenduoja ir „darbietis“ Petras Narkevičius, tarybos nario postą 2012-aisiais iškeitęs į Seimo nario kėdę. Jis irgi žada atkurti „žmogiškuosius ryšius“ su bendruomenėmis, taip pat mažinti nedarbą bei rūpintis miesto buitimi.
-
Tiesioginiai mero rinkimai Šiauliuose – spyris apsamanojusioms partijoms?
-
Kas taps Vilniaus meru, priklausys nuo tautinių mažumų?
-
Ar tiesioginiai merų rinkimai išspirs iš postų Andrių Kupčinską ir Valerijų Makūną?
-
Mero rinkimai Panevėžio mieste ir rajone: žadami ir pasakų parkai, ir nemokamas transportas
Po pertraukos į aktyvią politiką siekia grįžti buvęs konservatorius, architektas Rytis Mykolas Račkauskas, pastarąjį kartą tarybos nariu buvęs 1995-1997-aisiais. Jis mero posto sieks su parlamentaro vardu pasivadinusiu rinkimų komitetu „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“.
Po pertraukos į aktyvią politiką siekia grįžti buvęs konservatorius, architektas Rytis Mykolas Račkauskas, pastarąjį kartą tarybos nariu buvęs 1995-1997-aisiais.
Naujas veidas tarp patyrusių miesto politikų – Lietuvos liaudies partijos keliamas verslininkas Vytautas Žagunis, kuris šiuo metu turi žaliosios energetikos projektais užsiimančia mažąją bendriją ir jai vadovauja. Jis be kitų tikslų žada siekti, kad nedirbantys pensininkai miesto viešuoju transportu važinėtų nemokamai. Politikos naujokas yra ir turtingiausias kandidatas – jis nurodo turintis 236 tūkst. eurų (814 tūkst. litų) privalomo deklaruoti turto ir lėšų. Panevėžio kolegijos Praktinio mokymo centrui vadovaujantį Kęstutį Lukoševičių į rinkimus kelia visuomeninis rinkimų komitetas „Mums svarbu“.
Su savo vardo rinkimų komitetu į merus pretenduoja ir buvęs parlamentaras, dabartinis Panevėžio tarybos narys Gintaras Šileikis, jis šiuo metu metu vadovauja Aukštaitijos siaurojo geležinkelio Kultūrinio turizmo padaliniui. Jei būtų išrinktas, politikas žada dėti pastangas nutraukti miesto koncesijos sutartį su arena „Cido“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į merus deleguoja europarlamentaro Bronio Ropės padėjėją, buvusią ilgametę Panevėžio apskrities viršininkę Gemą Umbrasienę. Lakonišką programą pristatanti politikė tikina, kad jai tapus mere „Panevėžys taps miestu, kuriame miestiečiams smagu ir patogu gyventi“.
Dauguma kandidatų kartoja vieni kitų programines nuostatas žadėdami tvarkyti miestų gatves ir kiemus, rūpintis jaunimo užimtumu, žaliųjų erdvių kūrimu ar išsaugojimu, kultūrinio gyvenimo puoselėjimu, skatinti verslą ir investicijas.
A.Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas tikina sieksiantis supaprastinti „verslo pradžios ir pabaigos procesus“. Liberalų sąjūdžio deleguojama Zita Kukuraitienė, vadovaujanti sveikatos srityje dirbančios viešosios įstaigos rinkodarai, žada siekti panevėžiečiams daugiau darbo vietų, didesnių atlyginimų ir kad jie būtų išklausyti kiekvienoje valdžios įstaigoje.
Dauguma kandidatų kartoja vieni kitų programines nuostatas žadėdami tvarkyti miestų gatves ir kiemus, rūpintis jaunimo užimtumu, žaliųjų erdvių kūrimu ar išsaugojimu, kultūrinio gyvenimo puoselėjimu, skatinti verslą ir investicijas.
Tarp daugiau kaip 300 pretenduojančiųjų į tarybos narius kone visuose sąrašuose yra ir kultūros veikėjų, aktorių, muzikantų, kitų žymių panevėžiečių. Konservatorių gretas sustiprins pirmąkart į tarybą pretenduojantis muzikos kūrėjo ir prodiuserio Leono Somovo tėvas, vietos radijo stoties savininkas Vladas Somovas, taip pat konstruktorius ir lėktuvų pilotas Vladas Kensgaila. Su liberalais į rinkimus pretenduoja choreografas Ričardas Bakanauskas, Darbo partijos sąraše įtrauktas Juozo Miltinio teatro aktorius Vytautas Kupšys. Visuomeninis rinkimų komitetas „Mums svarbu“ į tarybą deleguoja dainininką Sigitą Ksaverą Stankūną. Tuo metu su G.Šileikio komitetu į tarybą būti išrinktas siekia džiazo muzikantas ir kompozitorius Rimantas Juozas Bagdonas. „Tvarkos ir teisingumo“ sąraše – buvusi Lietuvos atstovė „Eurovizijos“ dainų konkurse Simona Jakubėnaitė, šiuo metu nurodžiusi esanti bedarbė. Ji į rinkimus eina kartu su tėvu, dirigentu ir džiazo vokalo mokytoju Gendriumi Jakubėnu. Liberalų sąjūdis į tarybą deleguoja taip pat iš televizijos ekranų pažįstamą aktorių Laimutį Sėdžių, Panevėžio kolegijos direktorių Egidijų Žukauską.
Alytuje – dėmesys skandalingam garso įrašui
Rinkimų kampanija Alytuje sulaukė daug nacionalinės žiniasklaidos dėmesio dėl paviešinto garso įrašo, kuriame girdimas valstybę ir mažą algą keikiantis perrinkimo siekiantis dabartinis meras socialdemokratas Jurgis Krasnickas. Oponentai dėl garso įrašo paragino jį atsistatydinti, tuo metu pats miesto vadovas teigia, kad įrašas sumontuotas ir yra rinkimų juodųjų technologijų dalis.
Kandidatų sąrašus šioje savivaldybėje iškėlė aštuonios partijos ir keturi visuomenininkų komitetai. Iš viso alytiškiai savivaldybės tarybos narius rinks iš daugiau kaip 400 kandidatų.
Iš kandidatų į merus, be dabartinio miesto vadovo, dar šeši yra dabartinės savivaldybės tarybos nariai: visuomenininkų keliami Juozas Skestenis, Adelė Dimšienė bei Irena Sedleckaitė, Darbo partijos kandidatė Rima Mitkienė, konservatorius Dobilas Kurtinaitis, Liberalų sąjūdžio atstovas Gediminas Jegelevičius.
Vietos konservatorių skyriaus vadovas D.Kurtinaitis su buvusiu Alytaus meru Česlovu Daugėla bei daugiau kaip dešimt verslininkų ir tarnautojų yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, atliekant Alytaus miesto stadiono rekonstrukcijos darbus. Jis savo kaltę kategoriškai neigia.
Kandidatų į Alytaus merus programose dažnai pasikartojantis siekis – grąžinti išvykusius alytiškius, ypač jaunimą.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ į metus kelia buvusio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus kandidatūrą, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – Rimantą Dabulį, „Tvarka ir teisingumas“ – Alytaus nakvynės namų direktorių Artūrą Galakvoščių.
Iš kandidatų į merus daugiausiai turto sukaupę deklaruoja J.Krasnickas, G.Jegelevičius, R.Dabulis – jų registruotino turto, akcijų, turimų piniginių lėšų suma sudaro daugiau kaip po 150 tūkst. eurų, mažiausiai turto yra deklaravęs D.Kurtinaitis – apie 15 tūkst. eurų, tačiau taip pat yra paėmęs šiek tiek didesnę paskolą.
Kandidatų į Alytaus merus programose dažnai pasikartojantis siekis – grąžinti išvykusius alytiškius, ypač jaunimą. Tam siūloma remti darbo vietų kūrimą, renovuoti namus, grįžusioms iš užsienio ar kitų miestų jaunoms šeimoms subsidijuoti vaikų darželius, tarp prioritetų minimas ir šildymo kainų mažinimas, dažnas kandidatas atskirai įvardija skaidrų sprendimų priėmimą.
