Vyriausioji rinkimų komisija paaiškino, kas yra rinkėjų papirkimas, o kas – ne

Įstatymų leidėjas sako, kad kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti ar nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Taip konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. nurodydamas, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi  pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti. Ypač neleistina, kad rinkimų  finansavimas būtų neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos,  kurios prieštarauja moralei,  teisingumui, visuomenės darnai.

Pagal  Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir  (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą.

Kas laikytina rinkėjų papirkimu?

Dovanos ar kitoks atlyginimas suprantami kaip turtinė nauda. Tai gali būti materialios vertybės (pinigai, buities reikmenys ir pan.), tiek paslaugos (koncertai, spektakliai, šokių vakarai ir pan.).

Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis įtvirtintas Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatyme, numatančiame, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai (t.y. nuo 2014 m. spalio 1 d.) iki rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Dovanos ar kitoks atlyginimas suprantami kaip turtinė nauda. Tai gali būti materialios vertybės (pinigai, buities reikmenys ir pan.), tiek paslaugos (koncertai, spektakliai, šokių vakarai ir pan.).

Kas nelaikytina rinkėjų papirkimu?

Įstatymų leidėjas rinkėjų materialinių ir nematerialinių poreikių tenkinimą laiko papirkimu, išskyrus tam tikras išimtis.

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, deklaruotų VRK jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

Mažareikšmių daiktų dalijimas

Kaip jau pastebėjome, šiais metais, kaip ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus bei rinkimus į Europos Parlamentą yra galimybė rinkėjams dalinti arba kitaip tariant dovanoti ne tik įvairius lankstinukus, kalendoriukus, bet ir mažareikšmius daiktus, kurių vertė yra iki 1,45 Eur (5 Lt).

Tačiau neretam rinkėjui kyla klausimas, o ką visgi įstatymų leidėjas laiko mažareikšmiais daiktais, ar tai bet kokie daiktai, kurių vertė yra ne didesnė nei 1,45 Eur (5 Lt), ar visgi jiems keliami gerokai didesni reikalavimai.

Atsakymą galime surasti VRK patvirtintame Mažareikšmių daiktų, skirtų politinei partijai, visuomeniniam rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, deklaravimo tvarkos apraše (2014 m. spalio 17 d. VRK sprendimas Nr. Sp-246), kuriame numatyta, kad mažareikšmiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra pažymėti politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika ir kurie yra deklaruoti VRK jos nustatyta tvarka ir yra skirti politinei partijai, visuomeniniam rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti.

Kaip mažareikšmiai daiktai negali būti deklaruojami alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ginklai, šaudmenys, vaistai, maisto papildai.

Kaip mažareikšmiai daiktai negali būti deklaruojami alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ginklai, šaudmenys, vaistai, maisto papildai ir kiti daiktai, kurių neatlygintinas platinimas (dalijimas) draudžiamas ar ribojamas pagal kitus teisės aktus.

Mažareikšmiais daiktais taip pat negali būti daiktai (žetonai ar pan.), dokumentai (talonai, kuponai, bilietai ar pan.), suteikiantys jų turėtojui kokių nors turtinių teisių, taip pat grynieji pinigai (bet kokia valiuta), vertybiniai popieriai ir loterijų bilietai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažareikšmiai daiktai gali būti neatlygintinai platinami išimtinai politinės reklamos skleidimo tikslais, ir numatomas daiktų neatlygintinas platinimas negali būti reklamuojamas, anonsuojamas ar kitaip iš anksto apie tai informuojama. Ši nuostata taikoma ir visuomenės informavimo priemonėms.

Jei kartu su mažareikšmiais daiktais platinama spausdinta medžiaga (politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografija ar kitokių informacinio turinio lankstinukai, kalendoriai, atvirukai, lipdukai), tai šiai spausdintai medžiagai taikomos visos politinės reklamos žymėjimo taisyklės, nepriklausomai nuo to, ar spausdinta medžiaga pateikiama kartu supakuota su platinamu mažareikšmiu daiktu, ar ne.

Mažareikšmių daiktų deklaracijas VRK yra pateikę 11-lika politinių partijų ir 7 visuomeniniai rinkimų komitetai.

Tarp VRK deklaruotų mažareikšmių daiktų galime pamatyti ir tušinukų su vėliavėle, rašiklių, magnetukų, kalendorių – magnetukų, bloknotų, dėkliukų dokumentams, skrajučių – skirtukų, sieninių kalendorių, ženkliukų, pakabukų, vaflinių saldainių, šokoladinių euro monetų maišeliuose, maišelių, arbatos pakelių dėžutėje, arbatą ir medų dėžutėje, arbatos maišeliuose, grikių pakuočių, balionų, medetkų, šalavijų, puikiosios gvaizdūnės gėlių, pomidorų sėklų, šieno maišelyje, gėlių gerberų, kiaušinių dažų atšvaitinių juostelių, automobilinių kvapų lapelių, oro gaiviklių, ledo gremžtukų, kaitrinių lempučių, megztų žieminių pirštinių ir t.t.

Daugiausiai mažareikšmių daiktų deklaravusios partijos:

Mažiausiai mažareikšmių daiktų yra deklaravusi politinė partija „Drąsos kelias“ (už 2 631,24 Eur sumą), Žemaičių partija (už 1 579,78 Eur sumą). Visuomeniniai rinkimų komitetai VRK yra pateikę 13 deklaracijų už du tūkstančius Eur viršijančią sumą.

Ar konkretus rinkėjui padovanotas daiktas iš tikrųjų atitinka mažareikšmiam daiktui keliamus reikalavimus, kiekvienu atveju reikėtų vertinti atskirai. Jeigu rinkėjams kandidatų, politinių partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų dovanoti daiktai kelia įtarimų, visada galima kreiptis į VRK ir pasitikslinti, ar rinkėjams dalijamos dovanėlės atitinka mažareikšmio daikto apibrėžimą ir yra deklaruotos VRK.

Mažareikšmius daiktus draudžiama dalyti visais atvejais, kai pagal teisės aktus draudžiama skleisti politinę reklamą ir vykdyti rinkimų agitaciją, t.y. rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu (t.y. nuo 2015-02-28 01:00 val. nakties iki 2015-03-01 20:00 val. vakaro pirmojo rinkimų turo metu, ir nuo 2015-03-14 01:00 val. nakties iki 2015-03-15 20:00 val. vakaro antrojo rinkimų turo metu).

Ar rinkėjų pavėžėjimas gali būti laikomas papirkimu?

VRK, siekdama padidinti bendrą rinkėjų aktyvumą, padėti atokesnių vietovių gyventojams, ligotiems, vyresnio amžiaus asmenims atvykti į rinkimų apylinkę ir taip išreikšti savo valią, kartu su savivaldybių rinkimų komisijomis organizuoja rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes specialiais ženklais pažymėtais autobusais.

Savivaldybės administracija kartu su savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijomis parenka rinkėjų pavėžėjimo į rinkimų apylinkes balsuoti maršrutus, kad parinkti maršrutai labiausiai atitiktų rinkėjų poreikius. Rinkėjų pavėžėjimo į rinkimų apylinkes balsuoti maršrutai, grafikai ir rinkėjams pavėžėti numatomų naudoti transporto priemonių valstybiniai numeriai perduodami savivaldybės policijos komisariatui.

Jeigu rinkėjų pavėžėjimo paslaugą organizuoja ne savivaldybių rinkimų komisijos, tai tokia paslauga, atsižvelgiant į jos teikimo aplinkybes gali būti laikoma rinkimų įstatymo pažeidimu.

Tad tokio pobūdžio paslauga nėra laikytina rinkimų įstatymo pažeidimu. Tačiau, jeigu rinkėjų pavėžėjimo paslaugą organizuoja ne savivaldybių rinkimų komisijos (pavyzdžiui, politinės partijos ar kiti subjektai, neužsiimantys keleivių pervežimo veikla) tai tokia paslauga, atsižvelgiant į jos teikimo aplinkybes (paslaugos teikiamos nemokamai, paslaugos teikimo metu vykdoma rinkimų agitacija, dovanojamos dovanos (įvairūs kuponai ar pan.)) gali būti laikoma rinkimų įstatymo pažeidimu.

Skundų dėl rinkėjų papirkimo nagrinėjimas

Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos, o vertina VRK. Apie nustatytą papirkimo faktą VRK paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į savivaldybių tarybų narius – merus, pažeidusio įsipareigojimą nepapirkti rinkėjų, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis.

Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimu, atsiranda įstatymuose nurodytos pasekmės, pavyzdžiui, kandidatas gali būti šalinamas iš kandidatų sąrašų arba jam surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207(7) straipsnyje numatyta, kad rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.