Saturno palydovą Febę, kurio skersmuo – vos 214 kilometrų, juosia apie 13 mln. kilometrų skersmens žiedas, astronomai ketvirtadienį paskelbė Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo savaitraštyje „Nature“.
Jeigu šis žiedas būtų matomas iš Žemės, jis atrodytų dukart didesnis už Mėnulio pilnatį. Trys JAV astronomai, kuriems vadovavo Anne Verbiscer iš Virdžinijos universiteto, šį žiedą pastebėjo šių metų vasarį, Spitzerio orbitiniu teleskopu tyrinėdami Febės aplinką.
Iki šiol didžiausia Saulės sistemoje laikyta didžiausią jos planetą Jupiterį supančių blyškių žiedų sistema, taip pat Saturno išorinis E žiedas.
Febės žiedas blyškesnis negu abiejų didžiųjų planetų. Panašu, kad jis yra sudarytas iš uolienų dalelių, kurios pasklido po šio palydovo susidūrimu su asteroidu, tarpplanetinių dulkių ir kitų medžiagų.
Šis žiedas taip pat gali paaiškinti, kodėl Saturno palydovo Japeto vienas pusrutulis yra šviesus, o kitas – tamsus, mano tyrėjai.
Dalelės iš Febės žiedo galėjo nusėsti ant Japeto ir padengti jo vieną šoną tamsiu sluoksniu. Per labai ilgą laiką šios dulkių dangos storis galėjo pasiekti kelis metrus. Tamsėjant vienai Japeto pusei, kitas pusrutulis pašviesėjo.
Šį fenomeną aiškina vadinamoji terminės segregacijos teorija. Pasak jos, tamsioji Japeto pusė sugeria daugiau Saulės šviesos ir pakankamai įšyla, kad ištirptų dalis paviršiuje esančio vandens ledo.
Vandens garai cirkuliuoja ir kondensuojasi žemesnės temperatūros regione – šviesiojoje palydovo pusėje.
Tamsiosios pusės paviršiuje ledo lieka vis mažiau, todėl ji tamsėja, o šviesiojoje ledas kaupiasi, dar labiau ją pašviesindamas.
