Kad mada braunasi į enogastronomiją, galima patirti kiekvienos mados savaitės metu. Garsūs pasaulio dizaineriai Donatella Versace, Anna Molinari, Roberto Cavalli, mados namai „Missoni“, „Etro“ vaišina savo logotipais papuoštu vynu. Ant podiumo ir stenduose karaliauja žalia spalva, girdisi tyro kalnų vandens krioklio šniokštimas.
Milane žurnalistai stebisi – ar girdėjote naujieną, kad mados kūrėjai panoro auginti ne tik savo vardo vyną. Dvasios ramybės ir įkvėpimo naujoms kolekcijoms garsūs kūrėjai ieško alyvmedžių giraitėse.
 |
| Irmanto Gelūno nuotr./ Renginyje „Acqua, vino & fashion“ dizainerė Indra Dovydenaitė savo kūriniu įprasmino sveikiausią Viduržemio jūros dietos produktą - tyrą alyvuogių aliejų |
Indra Dovydėnaitė – pirmoji Lietuvos dizainerė, kurią įkvėpė kūrybai šimtametis Pietų Europos augalas – alyvmedis. Kaip teigia pati Indra, tai – ne atsitiktinumas. Jos šeima – išskirtinius produktus, tarp jų – ir alyvuogių aliejų – vartojantys gurmanai.
J. J. – Jūs, Indra, pirmoji Lietuvos dizainerė, kuriai teko įprasminti drabužyje vieną itin svarbų Viduržemio jūros dietos produktą – tyrą alyvuogių aliejų. Vilniuje plačiai nuskambėjusio renginio „Vino, acqua & fashion“ metu pateikėte modelį, kuris atspindėjo jūsų santykį su šiuo kasdien italų virtuvėje naudojamu tirštu žaliu skysčiu, kurį italai vadina gyvybės eliksyru. Jūs nusipelnėte garsių plojimų. Koks iš tiesų jūsų požiūris į alyvuogių aliejų?
I.D. – Aliejus yra kasdieninis mūsų virtuvės ingredientas ir niekuomet anksčiau negalėjau pagalvoti, kad jis taps mano kūrybos įkvėpimo šaltiniu. Kai sutikau dalyvauti madą ir enogastronomiją vienijančiame renginyje, pradėjau labiau gilintis į šį brangų žaliąjį maisto produktą. Įsijungė menininkės pojūčiai, suklusau, ėmiau svarstyti. Neabejojau, kad balta spalva ir žalia apykaklės apdaila įkūnys šio produkto tyrumą, o verpalai – švelnus moheros siūlas – skonio minkštumą, gilumą, lipnumą. Suknelės siluetas – įmantrus ir daugialypis. Jos forma – lyg alyvmedžio kamienas ir išsikerojusios šakos. Kai pradėjau gilintis į šio medžio nuotraukas, teko lengvai nustebti – toks jis pasirodė sudėtingas. Todėl ir rankų darbo suknelė tarsi įkūnija smulkius žydinčio alyvmedžio žiedelius.
J.J. – Ar jūsų fantaziją suknelės nėrimo metu dirgino alyvmedžio tvirtybė?
I.D. – Savo idėją galėjau įgyvendinti tik todėl, kad mezginys – atliktas rankomis. Nėrimas iš moheros – ilgas ir sudėtingas darbo procesas, kaip ir alyvuogių aliejaus spaudimas. Mano moters vizija taip pat buvo artima Italijai. Tai pietietė, Sicilijos moteris. Pati neseniai grįžau iš Sicilijos. Sala man paliko neišdildomą įspūdį. Todėl modelis, įprasminantis alyvmedį ir iš jo vaisių išgaunamą aliejų, manau, man tikrai pavyko.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Jurga Jurkevičienė |
J.J. – Šiandien mados pasaulis tiesiogiai siejamas su gastronomija. Spalvos, požiūris į sveiką gyvenimo būdą atsispindi ir dizainerių darbuose. Ar jūs taip pat esate sveiko gyvenimo būdo atstovė? O gal visai nemėgstate virtuvės?
I.D. – Fantazuoti virtuvėje man patinka, kol tai netampa rutina. Kai išsenka mintys, tuomet perduodu gamybos vairą savo vyrui. Visa mano šeima maistui yra labai išranki. Mėgstame ne tik skaniai pavalgyti, bet stengiamės paragauti kuo įvairesnių produktų. Mano vyras dažnai pajuokauja – ar tik mes nesame gimę Viduržemio jūros pakrantėje? Juk Pietų Europos virtuvė mums pati artimiausia. Keista, bet mūsų dar mažametė dukra irgi labiausiai mėgsta alyvuoges.
J.J. – Ar garsios Lietuvos dizainerės šeima kasdien valgo tyrą alyvuogių aliejų? O gal tik retkarčiais? Ar tikite jo stebuklinga galia sveikatai?
I.D. – Su alyvuogių aliejumi gaminame kasdien. Mėgstame juo apšlakstyti salotas. Taip pat ir kepame. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas produktas, jei apie jį daug žinosime, jį suprasime ir teisingai gaminsime, yra organizmo vaistai. Štai man buvo naujiena, kad virškinimo sistemą sutvarko kasdien vartojamas tyro alyvuogių aliejaus šaukštelis ir tuoj po jo, vandens stiklinė.
J.J. – Žvelgdama į jūsų itin subtilią minkštą nėrinių suknelę galvojau, kad tai daugiau aukštosios mados drabužis, nei pagamintas tiražavimui. Ir tyras alyvuogių aliejus „DE CARLO“, kurį pristatėme vakaro „Kempinski Telegrafo“ restorane metu, taip pat nišinis produktas.
 |
| Victor Socolowicz nuotr./Nerdama drabužį dizainerė Indra Dovydėnaitė įsivaizdavo šimtametį alyvmedį |
Jis brangus ir nekasdieniškas. Kokį galėtumėte atrasti ryšį tarp šių dviejų iš pirmo žvilgsnio nieko bendra neturinčių substancijų – aliejaus ir drabužio? Kiek jie svarbūs žmogaus gyvenime?
I.D. – Manau, kad gyvenimas būtų šviesesnis, labai svarbu save papuošti brangiu išskirtiniu drabužiu. Bet nemažiau svarbi ir žmogaus vidaus estetika, kuri priklauso nuo santykio su maistu. Tiek rūbai, tiek ir maistas užima daug vietos mano mintyse kasdien, tai – būtini dienos ritualai, kurie suteikia gyvenimui prasmę. Bet ir vienas, ir kitas įspraudžia į tam tikrus finansų rėmus. Todėl mano filosofija ir drabužio, ir gastronomijos atžvilgiu yra tokia: geriau mažiau, bet aukštos kokybės.
J.J. – Ar manote kad vartoti brangų aliejų ir vilkėti išskirtiniu drabužiu yra prabanga? Daug keliaujate po pasaulį, bendraujate su savo potencialiais klientais – ar tai yra žmonės, kurie ne tik vilki brangų drabužį, bet ir investuoja į savo kūno estetiką ir sveikatą?
I.D. – Mano kuriami drabužiai, kaip ir juos vilkintys klientai – ne eiliniai žmonės. Jie vertina nišinį rūbą, sukurtą tik jiems. Tai yra didelė prabanga. Manau, toks jų požiūris ir į virtuvę. Ji tikrai nemasinė.
J.J. – Lietuva – madinga valstybė, kuri greitai pasigauna naujausius mados vėjus. Šiandien lietuviams nebereikia aiškinti, kad investuoti į išskirtinius dizainerių vardu pažymėtus drabužius yra įvaizdžio dalis. Ar manote, kad Lietuva jau panašiai galvoja ir apie brangius maisto produktus, pavyzdžiui, tyrą alyvuogių aliejų?
I.D. – Žmonių išprusimas tikrai kyla pažįstant pasaulį, keliaujant. Kelionės metu yra galimybė paragauti ir naujų produktų. Paragavęs kokybiško tyro ką tik išspausto aliejaus, nelabai norėsi toleruoti eilinį riebalą, panašiai, kaip ir vyną, kitus produktus. Akiratis plečiasi, tobulėji. Čia kaip su automobiliais – išbandęs ir pažinęs naujesnį, nelabai norėsi sėsti į senąjį.
