O šiaip esu gyvas visokiais lapais ir kietai virtais spagečiais. Mėsa mano šeimoje – kaip šventė. Sekmadieniais ir tam tikrom progom. Apie raudonojo vyno taurę prie kepsnio nutylėsiu, nes VTAKT juk neatostogauja. Gerbiamas premjere: turiu jums klausimą – labai asmenišką ir nekuklų: kiek kartų per savaitę valgote mėsą? Virtą, keptą, rūkytą, vytintą, maltą, sūdytą, suvertą ant iešmo, pusžalią – totoriškai arba „carpaccio“ pavidalu – itališkai? O gal jūs esate vegetaras – juk dabar tai madinga?
Klausiu, nes labai stebiuosi jūsų politine – gastronomine iniciatyva sumažinti PVM mėsai. Apskritai mūsų visos ligšiolinės vyriausybės tiek mažai dėmesio skyrė mūsų stalo reikalams, jog ši idėja – mėsos valgymo skatinimas verta gastronomiškai atviro laiško.
Premjere, ši jūsų (o gal ne jūsų?) gastroidėja yra žingsnis atgal. Ir netgi ne vienas, o daug žingsnių. Nesakau, kad reikia daryti, kaip danai bandė – įvesti nesveiko maisto mokestį riebalams, saldumynams. Šiaip ar taip, gastronomiškai pažangus pasaulis bėga nuo mėsos. Po truputį renkasi sveiko, lėto, paprasto maisto kelius. Dairosi į daržovių, aliejaus, grūdinių kultūrų vartojimo skatinimą. Dairosi netgi tie, kurie nebuvo įpratę dairytis. Mėsos suvartojimo čempionai – amerikiečiai (120 kg mėsos per metus) ir britai (125 kg per metus) bando skaičiuoti, kiek žmonių gyvybių kainuoja mėsos kultas.
Tarkime, Oksfordo universitetas paskaičiavo, kad pamažinę mėsytės 25 kilogramais per metus, pas Abraomą nenuskubėtų 32 tūkst. 352 Jos Didenybės piliečiai. Mes su savo 78 kilogramais mėsos per metus, žinoma, atsiliekame nuo lyderių. Bet Ameriką vejamės. O jeigu valdžia padės, tai anksčiau ar vėliau pasivysime.
Ar jūs, gerbiamas premjere, nemanote, kad ir mums laikas susiskaičiuoti: keliais lietuviais būtų šiandien ant Palangos smėliuko daugiau, jeigu per metus suvalgytume 10 kg kiaulienos mažiau? Gal pasiūlytumėte ministrui Vyteniui Andriukaičiui tokius skaičiavimus atlikti? Ar bandėte prie progos jį „užlaužti“, kad paaiškintų trumpą, bjauriai trumpą vidutinę tikėtiną mūsų vyriškos lyties piliečių gyvenimo trukmę?
Šiaip ar taip, gastronomiškai pažangus pasaulis bėga nuo mėsos. Po truputį renkasi sveiko, lėto, paprasto maisto kelius. Dairosi į daržovių, aliejaus, grūdinių kultūrų vartojimo skatinimą.
Keista. Visas gastronomiškai pažangus pasaulis kalba apie Viduržemio jūros dietą, aliejų, kuris valo kraujagysles. O jūs norite, kad lietuviai būtų vis aršesni mėsėdros? Kad stebintume pasaulį ir patys save staigiomis penkiasdešimtmečių mirtimis ir kraupia širdies kraujagyslių susirgimų statistika? Kažkaip nenorėčiau tikėti. Nemanau, kad jūs to norėtumėte. O jeigu ne – tai sumažinkite PVM daržovėms, vaisiams ir visų rūšių augaliniams aliejams. Kaip Italijoje, – ten PVM aliejui yra 4 proc. O jų vyrai šioje ašarų pakalnėje užsibūna vidutiniškai 10 metų ilgiau už mūsiškius. Nors medicina mūsų nė kiek neblogesnė, ir mafija nešaudo.
Žinote, jūsų keista „mėsėdriška“ iniciatyva susidomėjo net „Slow Food“ įkūrėjas ir prezidentas Carlo Petrini. Tai tas pats žmogus, kurio dėka, „McDonalds“ restoranai pradėjo po truputį salotytes gaminti. Su aliejuku...
 |
| „Slow Food“ archyvas/Carlo Petrini – pasaulinio gastronominio judėjimo „Slow Food“ prezidentas |
Premjere, Carlo Petrini jums perduoda linkėjimus. Bet jis nepritaria jūsų sumanymui sumažinti PVM mėsai. „Kiekvienas Europos pilietis suvartoja vidutiniškai 232 gramus mėsos per dieną, 85 kilogramus per metus” – sako C.Petrini. “Tai beprotiški skaičiai, turint galvoje, kad mitybos specialistai pataria neviršyti 630 gramų mėsos per savaitę ribos. Todėl Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus pasiūlymas mažinti PVM mėsai mane stebina. Juolab Lietuvoje – šalyje, kuri šimtmečiais garsėja žemės ūkio tradicijomis. Suprantu, galbūt ši iniciatyva yra nukreipta į gyvulininkystės sektoriaus stiprinimą, kita vertus, ji gali turėti neigiamų pasekmių žmonių sveikatai ir gamtai.
C.Petrini įsitikinęs: „Gyvulininkystės skatinimas didina mėsos vartojimą ir jos poreikį. Tuo pat metu didėja išlaidos, susijusios su ligomis dėl padidinto gyvulinės kilmės baltymų vartojimo, vis labiau teršiama gamta. Neveltui mėsa įvardijama kaip aplinką labiausiai teršiantis maisto produktas. 18 proc – tiek viso į atmosferą patenkančio anglies dvideginio išskiria mėsos pramonės įmonės. Labiausiai nedraugiška gamtai yra jautiena. Tam, kad būtų patiektas pirkėjui vienas kilogramas jautienos, prireiks 15,5 tūkst. litrų vandens. O kur dar daugybė energetinių resursų, reikalingų gyvulių pašarams ruošti. Mėsos gamyba – tai tokia sistema, kuri, siekdama išsilaikyti ekonomiškai, operuoja dideliais kiekiais ir menka kokybe.“
„Slow Food“ prezidentas primena: „Beprotiško mėsos vartojimo aukos yra gamta ir mes patys. Vakarų pasaulyje sergamumas dėl neteisingos, gyvuliniais riebalais ir proteinais perkrautos mitybos vis didėja. Kaip rodo tyrimai, išaugusį cholesterolio kiekį, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, tam tikros vėžio formas sukelia pernelyg dažnas mėsos vartojimas. FAO nustatė: jeigu visi 750 milijonų kasdien mėsos persivalgančių žmonių valgytų tiek, kiek pataria specialistai, mėsos užtektų visai planetai.“
„Kiekviena ekonominė iniciatyva, kuri vienaip ar kitaip yra susijusi su maistu, turėtų būti labai gerai apgalvota. Reikia ugdyti vartotojų sąmoningumą ir atsakomybę“, –perspėja „Slow Food“ gastronominio judėjimo įkūrėjas C.Petrini.
Premjere, tai kaip bus – ar tapsime ligotų mėsėdrų tauta? Pavysime ir pralenksime Ameriką suvalgytų mėsainių, kepsnių, vištų šlaunelių statistikos duomenimis? Ar liksime Europoje, greta „Slow Food“? Ką manote jūs?
Pagarbiai –
15min.lt, „Skonio teritorija“, „Slow Food“.
