Džinsams – ne! Liepkalnio slidinėjimo mokyklos vadovas Laurynas
Juodeška kaip vieną didžiausių slidinėtojų klaidų įvardija netinkamą aprangą. Blogiausia idėja – slidinėjimui apsiauti džinsus ir užsivilkti pūkinę striukę.
„Žinoma, pirmą kartą greičiausiai retas turi slidinėjimo aprangą, tačiau gal verta ją pasiskolinti iš draugo? Juk kažkas iš kompanijos tikrai turėtų turėti. Slidinėjimui taip pat netinka vilnonės ar medžiaginės pirštinės. Jos, kaip ir džinsai, pūkinės striukės lengvai peršlampa“, – sakė L.Juodeška.
Išmokite nečiuožti. Antroji klaida – noras išmėginti sudėtingą trasą, dar neturint pagrindinių slidinėjimo įgūdžių. Instruktorius pabrėžia: tai, kad kelis kartus nuo pradedančiųjų trasos nusileidote nenugriuvę, dar nereiškia, kad galite kilti į mėlynąją trasą.
„Žmonės vos pasibandę keliauja į daug statesnes ir daug sudėtingesnes trasas, o tada vaizdai būna... įdomūs, – šypteli instruktorius. – Privalu mokėti kontroliuoti savo greitį: su slidėmis tai vadinama „plūgo“ pozicija – kai slidininkas stabdo paversdamas slides į vidų, su snieglente reikia gebėti stovėti ant priekinio arba galinio kanto. Turi mokėti ne tik čiuožti, bet ir nečiuožti, kitaip tariant, gebėti ir pradėti čiuožti, ir visiškai sustabdyti.“
Kitas etapas – išmokti kontroliuoti čiuožimo kryptį lygiai taip pat laviruojant ant snieglentės ir slidžių briaunų. Tik kai gebate kontroliuoti čiuožimo kryptį ir greitį, galite išbandyti šiuos įgūdžius statesniame šlaite.
Mokykitės su instruktoriumi – turėsite mažiau mėlynių. L. Juodeška įsitikinęs, jog tiek savamoksliai slidininkai, tiek snieglentininkai niekuomet neišmoks visiškai kontroliuoti didelio greičio. Taip pat jie dažniau krenta, todėl mokymosi procesas nebūna itin malonus.
„Mokantis su instruktoriumi mažesnė tikimybė, jog susižeisite“, – akcentuoja L. Juodeška.
Kalnas taip pat turi savo taisykles – išmokite jas. Slidinėjimo ar čiuožimo snieglente taisyklės taip pat egzistuoja. Liepkalnio slidinėjimo mokyklos vadovas pamini kelias iš jų: pasirinkti trasą ir čiuožimo greitį pagal savo gebėjimų lygį. Slidininkas privalo saugoti žemiau jo čiuožiančius ir lenkdamas palikti pakankamai erdvės ne tik numanomiems, tačiau ir nenumanomiems jų manevrams (pavyzdžiui, slysteli į kitą pusę, ir griūva).
Jei prireikia sustoti, stovėkite trasos krašte, tačiau pakankamai matomoje vietoje. Lygiai taip pat lipkite trasa – kraštu, tačiau būkite matomi.
„Jei jau įvyko susidūrimas, būtina suteikti pirmąją pagalbą ir slidininkams padėti. Taip pat būtina apsikeisti duomenimis. Įvykus susidūrimui kažkuris iš slidininkų yra kaltas. Jis privalo atlyginti padarytą žalą – tai normali praktika kalnuose. Jei kaltasis nučiuožia, įvykio liudininkai turėtų apie tai pranešti, informuoti“, – sakė pašnekovas.
Mokykitės čiuožti tuo, kuo iš tiesų norite čiuožti. Slidės ar snieglentė? Slidinėjimo mokyklos vadovas pabrėžia, jog slidžių ir snieglentės valdymas, technikos yra visiškai skirtingos. Todėl tėvai, nusprendę vaikus, kurie nori čiuožti snieglente, pirmiausia užkelti ant slidžių, nes „su jomis lengviau“, daro klaidą. Mokykitės ir leiskite vaikams mokytis to, ko iš tiesų norite, ir kuo nusileisti nuo kalno keltumėtės iš lovos net purškiant smulkiam lietui ir esant pliusinei temperatūrai (nebijokite, sniego ant Liepkalnio ir tokiu atveju nepritrūksta).
Instruktoriai moko ir „freestyle“ triukų
L.Juodeška sako, jog pradedantieji slidininkai mokosi labai skirtingu tempu. Todėl neįmanoma pasakyti, per kiek laiko žmogus išmoksta slidinėti.
Apytikriai per 3-5 užsiėmimus su slidinėjimo instruktoriumi galima išmokti daryti posūkius stačiame šlaite, kai slidės laikomos kartu, viena šalia kitos.
„Jei žmogus yra čiuožęs su pačiūžomis, žaidęs ledo ritulį, ar kažkokį kitą sportą, dažniausiai jie vadinamajame „varlinyke“ (pradedančiųjų trasoje) ilgai neužsibūna. Pasiruošimas leidžia perprasti slidinėjimą greičiau“, – sako L. Juodeška.
Dauguma pradedančiųjų slidinėti supranta, kad pasitelkus į pagalbą instruktorių slidinėjimo įgūdžių galima išmokti greičiau, lengviau ir ne taip skaudžiai. Tačiau paaugliai paaugliai – tai ta amžiaus grupė, kuri slidinėjimo mokyklos duris praveria rečiausiai. Nėra ko stebėtis – jie mano, kad viską išmoks patys.
„Paauglių fizinės galimybės daug didesnės nei mažų vaikų. Tad tinkamai pasitreniravę jie dar gali netgi pasiekti rezultatų tiek snieglenčių, tiek slidžių sporte, – sakė L.Juodeška. – Turime instruktorių, kurie gali mokyti pažengusius slidininkus ar snieglentininkus įvairių triukų. Jie tikrai rastų kuo nustebinti tuos, kurie mano, kad jau viską moka“.
