Susižeidėte kalnuose? Savo istorija pasidalinkite el. paštu slidės@15min.lt. Geriausių istorijų autorius apdovanosime. daugiau informacijos – „Slidininkų blog'e“.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Asmens ir civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovas-teisininkas Gintaras Ašmenskas pasakoja, jog šiemet jau sulaukta kelių pranešimų apie kalnuose patirtas nelaimes. „Daugiausiai pranešimų iš slidinėti išvykusių keliautojų apie patirtas traumas sulaukiama sausio-kovo mėnesiais. Didžiausia rizika patirti žalą tenka slidinėjantiems Austrijos, Italijos ir Slovakijos kalnuose. Šiose šalyse trasos populiariausios, registruojami pranešimai ne tik apie nukritimus, bet ir žmonių susidūrimus“, – pasakoja G. Ašmenskas.
G. Ašmenskas atkreipia dėmesį, kad pernai sausio-kovo mėnesiais vidutiniškai slidininkai patirdavo 2,30 tūkst. litų žalą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, žalos dydis išaugo 10 procentų.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, dažniausios slidinėjimo metu patiriamos kelio sąnario traumos, taip pat kojų kaulų lūžiai. Traumų priežastimi paprastai tampa patirties trūkumas – slidininkai susiduria su kliūtimi arba nesėkmingai griūva, stengdamiesi jos išvengti.
Dažniausiai keliautojai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas
G. Ašmenskas atkreipia dėmesį, jog keliaujant slidinėti itin pravarti Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), ją Valstybinė ligonių kasa apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims išduoda nemokamai. Tačiau draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad prieš išvykstant rekomenduojama pasidomėti, kokią konkrečiai apsaugą garantuoja ESDK šalyje, kurią ketinama aplankyti ir įvertinti, nes tam tikrais atvejais papildomas kelionių draudimas, siekiant išvengti tūkstantinių išlaidų, gali būti būtinybė.
„ESDK galioja tik Europos Sąjungos šalyse, be to, ši kortelė garantuoja tik būtinąją pagalbą valstybinėse įstaigose. Tuo tarpu mūsų statistika atspindi, kad didžioji dalis keliautojų pagalbos kreipiasi į artimiausią gydymo įstaigą, kuri dažniausiai būna privataus kapitalo“, – teigia G. Ašmenskas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje šalyje būtinosios pagalbos apimtis apibrėžiama skirtingai, todėl tam tikros paslaugos ar jų dalis kompensuojamos skirtingai nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, daugelyje valstybių būtinoji pagalba neapima gelbėjimo išlaidų, niekada nekompensuojamas asmens pargabenimas į Lietuvą. Taigi, kalnuose už gyvybiškai svarbią gelbėjimo operaciją sraigtasparniu, neturint papildomo kelionių draudimo, gali tekti sumokėti iš savo kišenės, tuo tarpu sumos gali sudaryti kelias dešimtis tūkstančių litų. Taip pat kai kuriose šalyse į būtinąją pagalbą gali būti neįtraukiami tam tikri vaistai, palatos nuoma ir pan. Šios paslaugos gali būti apmokestinamos papildomai ir jas padengtų nebent savanoriškas kelionių draudimas.
