Važiuodami gilyn į Zillertalio slėnį pirmiausiai pasieksite Zillertal Arena (puiki vieta, ideali ramiam slidinėjimui), vėliau Mayrhofeną (čia trasos jau aukštesnės, jų kokybė – aukščiausio lygio, keltuvų gausybė. Ahornbahnas bene įspūdingiausias Zillertalio keltuvas savo dydžiu, infrastruktūra tikrai puikiai išvystyta. Galiausiai, vingiuodami kalnų keliais (vairavimas vietomis nėra lengvas), pasieksite slėnio gilumą, patį aukščiausią tašką.
Hintertuxer'io apačioje – visas viešbučių, restoranų, parduotuvių kompleksas (kainos – vienos aukščiausių Austrijoje). Tai – šiltnamis plevėsoms, kurie atvažiuoja ne dirbti raumenimis, o labiau linksmintis Apreski restoranėliuose. Čia, apačioje kovo mėnesį gali ir sniego nebūti. Bet alaus, karšto vyno ir linksmų austrų, vokiečių ir prancūzų visada užtenka.
Tačiau sėdę į keltuvus (patogūs vagonėliai) ir su keliais persėdimais pakilę į kalno viršūnę, iki pat ledyno, staiga pateksite į visai kitą pasaulį. Amžinas ledynas, esantis 3000–3400 m, aukštyje, mėlynuoja iš tolo. Neapleidžia ir kitas jausmas – kad galva remiesi į dangaus vartus, nes ne tik slėnis, bet ir debesys liko žemai po kojomis.
Interaktyvų Zillertalio žemėlapį rasite čia.
Tiesa, puikų įspūdį kiek sugadino staiga užplūdęs tirštas rūkas. Tokiu atveju slidinėti darosi pavojinga, nes akinamas sniego baltumas ir rūkas susilieja į vieną visumą – kartais nesimato net savo kojų. Tad ryšį su kitais slidininkais tenka palaikyti mobiliuoju telefonu – nesimato net trasos žymėjimo ženklų. Tokiu atveju slidinėti pavojinga gyvybei.
Laimei, nusileidus iki 2660 m. aukštyje esančio kalnų restorano (ir poilsio aikštelės) „Tuxer Fernerhaus“ rūkas išsisklaido, tačiau nebesimato ir mėlynuojančio ledyno.
Slidinėti ant ledyno rekomenduočiau važiuoti dviem atvejais: jei žemiau nei 2500 m aukštyje lyja (o aukščiau 365 dienas karaliauja žiema) arba jei norite pamatyti amžiną Alpių įšalą ir kirsti simbolinę 3000 m. aukščio ribą (teigiama, kad pakilęs aukščiau žmogus ima justi deguonies trūkumą).
Bent jau man Hitertuxas paliko fantastišką įspūdį. Didesnį nei garsusis Ischglas, garsėjantis savo trasų įvairove: sąlygiškai nedaug žmonių, aukštos, bet sveiko proto ribų neviršijančios kainos ir tikrai nereali gamta.