Cilertalyje esu buvęs ne kartą, jį rinkomės neatsitiktinai. Visų pirma – dėl jaukių kalnų miestukų, čiurlenančių kalnų upeliais – tokių kokioje nors Prancūzijoje tikrai nerasi. Kvapą gniaužiantys vaizdai – tos trobelės „hiutės“, pakibusios ant skardžių ar puošiančios kalnų keliuko posūkius.
Be to, šiame regione labai didelis trasų pasirinkimas. Jei apačioje per šilta, ar lyja lietus, pavažiuoji apie 20 km geru slėnio keliu, ir atsiduri kitoje klimato juostoje! Jei kur nors Švendau (Schwendau) paukščiais čiulba ir upeliais čiulena pavasaris, tai Finkenberge kildamas į viršų pateksi į pūgą, o Hintertukse pasijusi kaip šalčio karalystėje, į kurią niekad neateis pavasaris.
Keliauti savarankiškai – žymiai pigiau
Keliavome penkiese. Paskaičiavome, kad keliauti su agentūra – tinginių reikalas, taip žymiai brangiau. Penkiems žmonėms atostogos šalia ledyno su agentūra būtų kainavusios apie 15 tūkst. litų. Mes, susiplanavę kelionę patys, išleidome apie 10 tūkst. litų. Ko gero, tai – vienintelis trūkumas, nes tikėjausi išleisti kokius 8 tūkst.!
Iš Vilniaus į Miuncheną skridome „Air Lituanica“ reisu, per portalą autoeurope.eu nuomavomės automobilį. Pasirinkome „Škodą Octavią“, universalą, kad tilptume su savo bagažu. Rinkomės dyzelinį automobilį, kad kalnų keliukuose geras jo sukimo momentas važiavimą paverstų malonumu.
Vienintelis nuotaiką gadinęs aspektas – kad nuomotojas mano tėčio kortelėje rezervavo 1000 eurų, o ne 800. Papildomi 200 – už kurą, nors taisyklėse tai nebuvo numatyta.
Tačiau nuotaiką pataisė nuostabus saulėtas oras, jaukiai šurmuliuojantis Miuncheno senamiestis (tik su parkingu tai jau problema, už tris valandas plojome 20 Eur), šeimomis knibždantys didžiuliai parkai ir juose įsikūrę „alaus sodai“. Net ir pakeliui į Cilertalio slėnį (trasos prasideda vos daugiau nei 120 km nuo Miuncheno) aplankyta Dachau koncentracijos stovykla (į šiaurę nuo Bavarijos sostinės) – labai nuotaikos nesugadino. Tik privertė susimąstyti apie trapią egzistenciją ir pasaulį valdančius bepročius.
Romantiškasis Mayrhofenas
Per portalą booking.com nesunkiai radome mūsų poreikius atitinkančius apartamentus. Mokėjome už juos pigiau, nei už analogiškus suplotume kur nors Austrijos Išgle, Prancūzijoje ar, juo labiau Šveicarijoje. Tiesa, užsakinėjom likus tik trims mėnesiams iki kelionės, taigi mums labai pasisekė. Nes Mayrhofenas ir šalia jo esantis Finkenbergas – paskutinė stotelė prieš auksinio jaunimo mėgiamą Tuksą, esantį visai šalia ledyno. Taigi geriausi apartamentai ir viešbučiai čia iššluojami pačių austrų ir vokiečių dar vasarą.
Mayrhofeno pakraštys buvo tikrai nusotabus. Čia pat pievose jau ganėsi žalmargės „milkos“, virš galvų miškuose matėsi sniego juostos. Vieną dieną saulėje termometras rodė net 20 šilumos – deginomės, striukes prasisegioję. Ir kilome keltuvais į viršų. Ahornbahn'as (didžiulis keltuvas) šiek tiek nuvylė dėl žemo aukščio, nors pats keltuvas-autobusas labai įspūdingas. Į priešingą šlaitą keliantis Penkenbahn'as siūlė žymiai daugiau galimybių. O kai jis pabodo, kaip galite nuspėti, važiuodavome ant ledyno į Hintertuksą (pačioje slėnio gilumoje).
Šėlstantis Hintertuksas
Apsilankę Hintertukse pamiršome visas pasaulio blogybes, net karą Ukrainoje. Nes žmonės – be galo atsipalaidavę ir linksmi. Jei neslidinėja, kalnų baruose ar šalia jų šoka pagal muziką. Net ir pensijinio amžiaus žmonės, ramiai medituojantys vadinamuosiuose „sky“ baruose. Vitamino D tai jau tikrai pasigamina.
Žinoma, tikrosios linksmybės prasideda artėjant 16 val. Tuomet į šiuos aukštai esančius barus ima plūsti didžiausi „apres ski“ pasilinksminimų mėgėjai. Būna net ir šokių ant stalų su slidžių batais. O DJ-ėjai ima groti kalnų superhitus – šokių muzikos dainas, kurių tekstai – apie kalnus, alų ir gražias merginas.
Ačiū kad priminėte – mes čia atvykome ne šokti, o slidinėti.
Ačiū kad priminėte – mes čia atvykome ne šokti, o slidinėti. Trasų įvairovė Hintertukse – pribloškianti. Išglui ši vieta nusileidžia tik tuo, kad negali nusileisti į kitą valstybę gretimu šlaitu. Bet kokias tris dienas tai čia tikrai yra ką veikti.
Mūsų kompanijai kiek užkliuvo tai, kad pradedančiam slidininkui pakilti į viršukalnėje esančias nuostabias mėlynas trasas Nr. 9 ir 9 A yra labai sudėtinga. Nes iki jų nuo aukščiausio keltuvo (apie 3200 m.) reikia leistis raudona arba net juoda trasa.
Kita vertus, visus trūkumus atpirko nuostabus oras. Ant ledyno vyravo 10-15 laipsnių šalčio temperatūra, nors Mayrhofene jau žydėjo medžiai. Tokia gamtos magija ir kontrastai paliko tikrai gilų įspūdį.
Manau, dėl miestelių grožio ir neįtikėtino trasų įvairovės, čia apsilankysime dar ne kartą. Važiuojant automobiliu ir užsisakant apartamentus iš anksto, slidinėjant 6-7 dienas, šeimai tikrai įmanoma tilpti į 7-8 tūkst. litų (apie 2200 Eur). Ir už tą sumą gauti ne tik žiemos pūgą su aukščiausios kokybės trasomis, bet ir gaivų pavasario dvelksmą.
Pigi slidžių nuoma
Norintiems sutaupyti, išduosiu gerą vietą. Jei važiuojate automobiliu, nebūtina nuomotis įrangos Lietuvoje ir vežtis jos 1600 km. Už tą pačią kainą visą reikiamą įrangą išsinuomosite Austrijos kaimelyje Valšzi (Walchsee). Važiuojant automagistrale Miunchenas-Insbrukas prieš Kufštainą (Kufstein) reikia nusukti į kairę ir pavažiuoti kelioliką kilometrų. Nesunkiai rasite pagal žemėlapį.
