Apie italų slidinėjimo ypatumus 15min kalbasi su Magentos mieste, Milano provincijoje gyvenančia Anna Giulia Raschi.
– Sakykite, ar daug italų slidinėja?
– O taip, ypač Italijos Šiaurėje. Čia mokančių slidinėti turbūt yra daugiau nei pusė. Paprastai italai pradeda slidinėti anksti – nuo penkerių ar šešerių metų, maždaug tokio amžiaus pradėjau ir aš. Tikėtina, kad jei vaikas nepradeda slidinėti tokio amžiaus, jis to taip ir neišmoks. Bet būna išimčių (juokiasi).
Milane tai labai paprasta – nuo čia iki artimiausių kurortų galima nukeliauti per dvi valandas, todėl nebūtina net vykti slidinėti visai savaitei, o tiesiog paskirti tam savaitgalį. Pati keliauju maždaug kartą per metus, tačiau pažįstu daugybę žmonių, kurie sezono metu į kalnus leidžiasi ir kas keletą savaičių.
Apskritai, vietų, kur galima paslidinėti, Italijoje yra per du šimtus. Galbūt tai kiek sudėtingiau pietinėje šalies dalyje, nes ten iškrenta mažai sniego, didesnis atstumas iki Alpių. Tačiau net ir Romoje kas trečias gyventojas yra stovėjęs ant slidžių.
– O kaip išsirinkti gerą kurortą?
– Nėra lengva pasakyti, kuris kurortas patiks, o kuris nelabai – labai priklauso nuo to, ko ieškote. Žinoma, populiariausi kurortai, tokie kaip Livigno ar Kronplatz yra populiarūs ne šiaip sau – jie siūlo daug ir kokybiškų trasų, tačiau jomis reikės dalintis (juokiasi).
Kita vertus, mažesniuose kurortuose jumis labiau rūpinsis – darbuotojai mielai pasidalins patarimais kur ir kaip geriausia slidinėti, ką aplankyti laisvu nuo slidinėjimo metu. Dažniausiai tai būna šeimos verslas, kur diena iš dienos dirba ir patys savininkai, kuriems labai svarbu, kad gerai praleistumėte laiką.
Tiek aš, tiek daugelis mano pažįstamų žmonių visada atsižvelgiame į kainą. Jeigu galime už tinkamą kainą apsistoti, įsigyti slidinėjimo pasą ir išsinuomoti įrangą, ten ir važiuojame. Galų gale, ar tikrai yra didelis skirtumas, kad vienas kurortas gali pasiūlyti 100 km trasų, o kitas – „tik“ 50?
– Kuri vieta kol kas paliko geriausią įspūdį?
– Mano mėgstamiausias regionas yra Val di Fassa. Važinėju ten nuo vaikystės ir dar niekad neteko skųstis trasų ar sniego kokybe. O vaizdai žodžiais nenusakomi.
Pamenu, kartą ten keliavome su didele – 20-30 žmonių – grupe ir apsistojome dideliame name. Gyvenome dviejuose dideliuose kambariuose – vienas buvo skirtas suaugusiems, o kitas vaikams. Kai kurie dienomis slidinėjo, kiti čiuožinėjo ant ledo, dar kiti tiesiog vaikščiojo ar ilsėjosi sode. Atėjus vakarui, visas būrys susėsdavome vakarieniauti. Nepaprastai geras laikas!
Pavyzdžiui, Kavalezės mieste galima paragauti vietinio alaus, vietoje gaminamo kumpio ir sūrio, čia dažnai vyksta festivaliai, yra daugybė vietų, kur galima paragauti puikaus tradicinio maisto. Iš tikrųjų, kai keliavome į šią vietą, slidinėjome tik dalį laiko – kur kas įdomiau buvo pasivaikščioti po apylinkes ir visko paragauti.
– Kaip geriausia planuoti dieną kalnuose?
– Kai išvažiuoji slidinėti, keltis reikia anksti ir greitai, kad rytą ir pirmąsias popietės valandas galėtum paslidinėti. Tada būna geriausias sniegas ir mažiau žmonių. Užkąsti geriausia kur nors prie trasų, o 3-4 valandą jau reiktų sustoti, kad turėtum jėgų likusioms dienoms.
Ankstyvą vakarą geriausia paskirti pasivaikščiojimui po miestelio centrą. Jie dažniausiai labai maži, tačiau turi įvairiausių rankdarbių, tradicinio meno parduotuvėlių. Tingiausiems ar labiausiai pavargusiems atsigauti padės pirtis kalnų apsuptyje.
O vėlų vakarą yra tiesiog būtina paragauti tradicinio Šiaurės Italijos maisto. Galbūt paragauti gėrimų – tik ne per daug! Juk kitą rytą vėl kelsitės slidinėti.
– O kur kalnuose geriausia apsistoti?
– Man labiausiai patinka nameliai, kuriuos mes vadiname baita arba rifugio (liet. pastogė). Tai tipiniai kalnų nameliai, dažniausiai jie būna mediniai, bet pasitaiko ir akmeninių. Paprastai jie statomi šiek tiek atokesnėse vietose, tad galima smagiai pašvęsti, pasigaminti maisto ir gerai praleisti laiką didelėje kompanijoje. Aišku, viešbučiai irgi yra geras variantas, jei norisi komforto.
– Ką dar reiktų žinoti norintiems aplankyti kalnus?
– Svarbiausia „nepersiplanuoti“ – juk keliaujate atostogauti. Nebijokite eksperimentuoti, nebijokite klausti, ir jums mielai patars, kaip geriausiai išnaudoti turimą laiką.
Svarbu atsiminti, kad Italijoje brangiausios vietos retai kada būna geriausios. Vietos, iš kurių parsivežiau geriausių įspūdžių nebuvo labai prabangios: ten nebuvo aukščiausių viršukalnių, ilgiausių trasų ar prabangiausių viešbučių. Jaukumą ten sukuria savo darbui atsidavę žmonės.
