Dalinkitės savo istorija slides@15min.lt ir laimėkite fantastišką „Snow arenos“ prizą.
Štai čia savo istorija pasidalijo Rasa. O čia rasite visus slidininkų patarimus ir straipsnius.
Rimo istorija: lemtingas šuolis naktinėje trasoje
Tai atsitiko apie 2000-aisiais, Čekijos slidinėjimo kurorte Šplindleruv Mlyn.
Slidinėjau jau gal 5 metus, buvau su dviem savo ir dviem svetimais vaikais – tik vienas suaugęs. Sugalvojau išbandyti naktinę trasą ant Svety Petr kalno. Po pietų palikau servise savo slides, kad pagaląstų briaunas ir suteptų. Vakare pasiėmiau, nepatikrinau kaip atliktas darbas, ir į keltuvą.
Naktinė trasa buvo nepažįstama, nebuvau čia leidęsis dieną, nežinojau reljefo.
Naktinė trasa buvo nepažįstama, nebuvau čia leidęsis dieną, nežinojau reljefo. Pakilęs ant kalno, užsidėjau slides ir jaučiu, kad kažkas ne taip – jos neslysta. O, darant mažiausią posūkį, ledą gremžia kaip skustuvas.
Bet lipti atgal į keltuvą nebenorėjau, tikėjausi kaip nors nusileisti ir apačioje pasikeisti jas į kitas, sūnaus slides.
Slysti sekėsi sunkiai, pataikiau ant tramplinuko, apie kurį nežinojau, slidės šiek tiek atsiplėšė nuo sniego. O kai vėl jį palietė, sustojo, kaip įbestos. Aš griuvau, buvau kelias sekundes atsijungęs.
Paskui atsigavau. Atsistoju – akiniai nukritę. Matau, ant sniego kapsi kraujas. Imu už nosies, nenustoja. Už burnos, irgi. Pasirodo, kraujavo paakys.
Užsidėjau slides ir pakraščiu nusileidau į apačią. Veidrodyje pamačiau po akimi kokių 4-5 cm gilų įpjovimą. Automobiliu nuvykau pas medikus. Gana grubiai susiuvo, paslauga kainavo 200 dolerių. Laimei, turėjau draudimą.
Gana grubiai susiuvo, paslauga kainavo 200 dolerių. Laimei, turėjau draudimą.
Po šio nuotykio grįžtu pas savo jaunimą, o tie nepažįsta: viena akis užklijuota ir apibintuota. Kitą rytą ant kalno sūnui pasiūliau savo slides, nes jis mane išvadino nemokša.
Sustojo paslydęs 300 m, atsiėmė iš manęs savas, sakydamas, kad nori likti svekas ir gyvas.
Aš likusias dienas slidinėjau aprišta akimi, o iki šiol gailiuosi, kad to serviso darbuotojo neužkėliau ant juodos trasos ir neliepiau jam nusileisti. Slidės buvo tik užaštrintais kantais, plastmasė nesulyginta ir netepta. Likusias dienas slidinėjau, kraštus pabrūžinęs atsuktuvu, kad nebūtų tokie aštrūs. Žodžiu, sėkmingai atsikankinau. Vėliau slides susitvarkiau.
Randą po akimi turiu iki šiol. Tai – aplaidumo priminimas.
Rimas
