Rašyk Slidininkų blogui ir laimėk prizus (daugiau informacijos – spausk čia).
Kelionės planavimas nebuvo visiškai sklandus – netikėtai pabrango mūsų numatytieji apartamentai, atsirado mokama patalynė. Kadangi visi apartamentų reikalai yra tvarkomi per agentūras, tad Vaidutis užbambėjo visus ir mes gavome nemokamas patalynes. Perkant apartamentus buvo įskaičiuoti pigesni skipasai (198,2 eur). Kadangi garantuotai vykome keturiese – aš, Vaidas, Kristė ir Agnė, pirkome tik 5 skipasus, nes nei Tadas nei Laurynas nesakė tikro taip.
Galiausiai pradėjome ieškoti kitų pakeleivių. Vaiva ir Artiomas iš Baltarusijos kelionės, sutiko prisidėti prie mūsų,
Likus maždaug mėnesiui su šiokia tokia avantiūra paėmeme dar vieną keleivį – Matonį (lai nesupyksta anas, kad vadinu jį ne vardu), prieš tai per aplinkui išsiaiškinę, ar galima apartamentuose gyventi septyniese.
Prancūzijoje neteko lankytis niekada. Tiesa, nelabai mane ir traukė šita šalis. Daugumoje Europos šalių kažkaip įmanoma susikalbėti kažkuria man žinoma kalba, o čia lyg ir nelabai. Na, matysime – nepabandęs nežinosi.
Šį kartą net 4 vakarienes pagaminti pasišovė Agnė ir Kristina. Puikumėlis!
Maršrutas
Vilnius – Kaunas – Poznanė – Frankfurtas prie Oderio – Bazelis – Annency – Saint Martin de Belleville. Iš viso padarėme 5060 kilometrų, įskaitant vietinius pasivažinėjimus. Atgal grįžome šiek tiek klaidžiodami Vokietijos tuneliais, tačiau maršrutas daugiau ar mažiau tas pats. Kuro išdeginome apie 480 litrų (pametėme vieną čekį). Vidurkis gavosi apie 9,5 litro 100 kilometrų. Kadangi netraukė nė velnio, tai šiek tiek daugoka.
Mokami keliai:
A2 autostrada Lenkijoje – 3*13 +19,98 zlotų. Nuo pavasario prisidės dar 13 zlotų.
Šveicarija – 27 eurai 14 mėnesių. Mums pasisekė, nes kažkas važiavo prieš mus ir lipdukas jau buvo užklijuotas.
Prancūzija – apie 15 eurų per du kartus.
Kurortas
Saint Martin de Bellevile įsikūręs Belleville slėnyje 1450 metrų aukštyje. Miestukas nedidelis, jaukus. Didelių pramogų tikėtis neverta. Yra keletas restoranų, barų. Radome du minimarketus, kepyklėlę, sūrių ir vyno parduotuvę. Slidinėjimo inventoriaus ir nuomos parduotuvių yra nemažai.
Apartamentai
Mes gyvenome šalia Saint Martin esančiame kaimelyje Saint Marcel. Nuo Martino iki Marcelio galima nueiti gal per 10-15 minučių. Visiškas kaimukas, turintis vieną restoraną, kuriame asmeniškai nebuvau. Apartamentai vadinasi St Louis. Labai jaukūs. Pagrindinis trūkumas – neveikiantis kavos aparatas ir neradome batų džiovyklos. Šildymas elektra. Grindinis šildymas šiek tiek glumindavo, nes neidavo pasidaryti normalaus vidurkio – arba būdavo šaltos grindys arba per karštos. Apartamentai kainavo 675 euro, kas yra tikrai nedaug. Net Livinjo pirmais metais mokėjome daugiau. Tiesa, čia ne sezono pikas.
Slidinėjimas
Skipaso kaina perkant vietoje – 244 eurai. Kadangi mes pirkome per akciją, gavosi po 192,8 euro. Taigi šiek tiek susitaupo. Saint Martine yra vienas pagrindinis keltuvas St Martin 1, užkeliantis iki St Martin 2, kuris jau užkelia iki kalno viršaus, iš kurio galima čiuožti, kur nori. Keltuvų darbo laikas nuo 9 iki 16:30 grubiai. Palyginus su Val Gardena, tai prancūzai yra tinginiai, nes ten keltuvai veikdavo nuo 8 iki maždaug 17 valandos. Tiesa, nuo kitos savaitės keltuvai pradeda dirbti pusvalandžiu ilgiau.
Trasos siauresnės negu Italijoje, nors prie Kurševelio radome ir itališkų. Yra žalių trasų, kurios, pagal sudėtingumą, kartais yra visiškai be nuolydžio, o kartais primena mėlyną. Mėlynos trasos pasirodė sudėtingesnės, negu mėlynos pas italus. Kai kuriuos trasos specialiai paliktos kauburiuotos, net ženklas uždėtas, kad trasa kauburiuota. Trasos valomos, bent pagrindinės.
Laukti prie keltuvo teko ilgiausiai 15 minučių (neskaitant gedimų). Dažniausiai būdavo nedidelė eilutė arba žmonių nebūdavo. Didžiausia žmonių koncentracija yra prie Meribelio gondolų ir Menuires. Tiesiog žmonių skaičius ten nemažas. Pagal tautinę sudėtį daugiausia yra prancūzų, po to anglų. Na, o toliau seka rusai, lenkai, vienas kitas lietuvis, žydas, negras ir taip toliau. Skibusai nemokami.
Keltuvai prastesni negu Italijoje. Daug sėdimų keltuvų yra nedengti, o jų ilgis pakankamai didelis. Ne problema, jei oras geras, tačiau esant sniegui ir vėjui, sėdėti atviroje vietoje nėra didelio malonumo.
 |
| Slidininkų BLOG'gas |
Kainos
Kainos didesnės negu Italijoje. Alus bare ir trasoje svyruoja nuo 4,5 euro (čia viename bare radome) iki beveik 9 eurų (Kurševelyje). Karštas vynas svyruoja nuo 3 iki 5 eurų. Maistas restorane prasideda nuo 10 eurų (makaronai). Tiesa, buvome matę 5-7 eurus už kažkokius sumuštinius, tačiau neragavome. Šiaip restorane pavalgyti su alum galima už 20 eurų. Alaus pasirinkimas – taip arba ne. Iš pradžiu galvojau, kad Serieux yra alaus pavadinimas, tačiau išaiškėjo, kad čia tiesiog didelis alaus. Kai kur galima gauti Hoegardeno ar Erdingerio, bet dažniausiai pilsto Lager tipo alų.
Nuo kalno nuleidimas rogėmis nemokamai, arba pataikėm ant akcijos.
Kainos parduotuvėse normalios. Tas pats alus svyruoja nuo 70 centų už paprastą skardinę iki 3 eurų už Leffe. Vištienos krūtinėlės 1,5 kg kainavo 8 eurus. Bendru atveju šiek tiek brangiau nei Lietuvoje, tačiau vežtis viso maisto iš Lietuvos neverta. Bendros mano išlaidos gavosi mažiau negu 2500 litų, su savo slidėmis ir Agnės stipriaisiais gėrimais, kurių mums nereikėjo pirkti. Įskaičiuotos visos išlaidos patirtos užsienyje ir Lietuvoje (gyvenimas, automobilis, skipasai, lauktuvės, asmeniniai pirkiniai ir pan.).
Orai
Snigo beveik kas dieną. Viena diena buvo visiškai blogai, nes snigo ištisai ir smarkiai. Kitomis dienomis dažniausiai snigdavo vakare, o dienomis arba šviesdavo saulė arba būdavo lengvai apniukę. Paskutinėmis dienomis temperatūra buvo gerokai žemiau nulio. Bendru atveju orai nebuvo blogi. Nepaisant gausaus sniego, keliai operatyviai valomi ir barstomi. Grandinių neprireikė, nors kartais ir sunkiau būdavo užkilti į kalniuką.
Kalba
Susikalbėti angliškai nebuvo jokių problemų – visas aptarnaujantis personalas kalba daugiau ar mažiau angliškai. Kartais pamaišo prancūziškus žodžius, tačiau viską eina suprasti.
Išvados
Visumoje patiko. Prancūzija nebeatrodo tamsi dėmė Europoje, kaip atrodė iki tol. Bent kartą nuvažiuoti verta. Vargina tolima kelionė. Važiuoti antrą kartą kol kas ten neplanuoju – pirmiausiai reiktų išbandyti Austriją ir nebandytas vietas Italijoje.
Bus daugiau
View Larger Map
