Teigiamas lygumų slidinėjimo poveikis sveikatai
Lygumų slidinėjimas, įeina į daugiausiai raumenų grupių lavinančių sporto šakų penketuką – stiprina platų spektrą rankų, kojų, nugaros, krūtinės, dubens, klubų raumenų, atitinkamai sudegina itin daug kalorijų. Dar svarbiau yra tai, kad šios raumenų grupės sporto metu sujungiamos į vientisą judesių grandinę, ko pasėkoje visos grandies dalys stiprinamos tolygiai, o sustiprinti raumenys sugeba teisingai ir efektyviai paskirstyti apkrovas įvairiose situacijose.
Slystant slidėmis kūno svoris nuolat pernešamas nuo vienos kojos ant kitos, o slydimo fazėje užfiksuojamas balansas, stabilizuojama atitinkama kūno padėtis – tokiu būdu lavinami vidiniai raumenys, koordinacija.
Tai tik kelios iš daugelio priežasčių, kodėl šio sporto atstovai yra pakankamai universalūs ir gali lengvai persikvalifikuoti į kitas sporto šakas. Lygumų slidinėjimas suteikia galimybę sportuoti gryname ore, mėgautis besikeičiančios gamtos vaizdais, o ne lieti prakaitą ankštoje sporto salėje. Kaip ir kitos ciklinės sporto šakos, lygumų slidinėjimas labai teigiamai veikia kraujotakos, kvėpavimo takų bei nervų sistemas. Be to, lygumų slidinėjimas savo malonumui dažnai tinka net sąnarių problemas turintiems žmonėms, slidės kartais būna vienintelė išeitis aktyviai judėti norintiems sustiprinti po traumos nusilpusį raumenyną. Ši sporto šaka užgrūdina žmogų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pagal vieną iš tyrimų buvo netgi nustatyta, kad lygumų slidininkai gyvena ilgiau nepriklausomi, t.y. be kitų žmonių pagalbos.
Ką reikia žinoti prieš pradedant mokytis slidinėti?
Yra du lygumų slidinėjimo stiliai: klasikinis (kai slidininkas slysta vėžėmis) ir laisvas stilius (kai slidininkas dažniausiai slysta liaudyje vadinama „eglute“). Keturiskart olimpiados dalyvis ir lygumų slidinėjimo treneris Ričardas Panavas pataria, kad pradėti mokytis lygumų slidinėjimo visgi reiktų nuo klasikinio stiliaus – jis artimesnis žmogaus prigimčiai – judesiai įprasti ir ne tokie sudėtingi kaip laisvame stiliuje.
Slystant klasikiniu žingsniu būtina tinkamai parinkti tiek slidžių lazdų ilgį, tiek pačias slides: lazdos turėtų būti iki pažastų, o slidės turi atitikti pagal slidininko svorį (jei slidės per kietos, teisingai atlikti atsispyrimo nepavyks, nes sukibimo tepalas arba žvyneliai jo metu nesukibs su sniego danga; jei per minkštos – slidės labai prastai slys) ir ūgį (slidžių ilgis turėtų būti beveik per ištiestą ranką).
Slystant laisvu stiliumi būtina naudoti batus su aukštesniu auliuku, kuris prilaiko čiurną – taip užtikrinamas kojos stabilumas ir kur kas lengviau valdyti slidę bei išlaikyti liksvarą. Laisvo stiliaus slidžių lazdų ilgis turėtų būti daugmaž kaip nuo žemės būti iki slidininko lupų, o slidės turi būti kietesnės ir šiek tiek trumpesnės nei klasikinės slidės.
Treniruotės vyks iki pavasario
Šiemet pirmoji atvira nemokama lygumų slidinėjimo treniruotė vyks sausio 25 d. Norintys mokytis slidinėti laukiami Vingio parke nuo 17.45 val., prie šiaurinio estrados kampo. Trasa apšviesta.
Treniruotės ateityje vyks kiekvieną pirmadienį tuo pačiu metu, iki tol, kol bus pakankama sniego danga. Priklausomai nuo oro sąlygų, nemokamų treniruočių vieta gali keistis, o esant nepakankamai sniego, treniruotės gali būti vedamos be slidžių, darant specializuotus slidininko pratimus. Aktuali informacija apie nemokamas treniruotes skelbiama VšĮ „Grynam ore“ Facebook profilyje bei skigo.lt tinklapyje.
