Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žiemos sporto centrai: kalnų slidinėjimas tampa antrąja Lietuvos religija

Lietuvoje žiema, kaip ir visi orai, labai nenuspėjama. Tačiau žiemos sporto arenų Lietuvoje atstovai teigia, kad vis daugiau žmonių atranda žiemos pramogas ir net šaltuoju metų laiku nori laisvalaikį praleisti aktyviai, o ne sėdėdami namie.
Slidininkė
Snieglentininkė / 123RF.com iliustr.

Žiemos sportas – vis populiaresnis

Anykščių turizmo informacijos centro vadybininkė Laura Markūnaitė pastebi, kad kasmet susidomėjimas žiemos sportu vis didėja: „Pas mus, Kalitos kalne, populiari

Laura Markūnaitė
Laura Markūnaitė

pradedančiųjų trasa, dar vadinama varlinuku. Galima tik pasidžiaugti, kad  žiemos sporto malonumus atranda vis daugiau šalies gyventojų.“

Tai, kad žiemos sportas populiarėja tarp lietuvių, pastebi ir vienintelio Baltijos šalyse visus metus veikiančio žiemos pramogų ir sporto komplekso „Snow Arena“ Druskininkuose vadovas Andrius Stasiukynas: „Pas mus per metus apie 400 tūkst. lankytojų. Lietuviai atranda ir naujas pramogų formas – savo auditoriją atranda ir vis labiau populiarėja 2 kartus per mėnesį organizuojamas naktinis slidinėjimas. Taip pat organizuojame jau tradicija tapusius renginius tokius kaip ,,RideBalticTour“, ,,Snow KAYAK“, Tarptautinės slalomo varžybos, vaikų ir jaunimo tarpmokyklinės varžybos. Taip pat labai mažėja slidininkų amžiaus vidurkis, jau nuo 3 metų vaikus mokome slidinėti.“

L.Markūnaitė pastebi, kad žiemos sportas tampa turiningu laisvalaikiu: „Žmonės atvyksta kelioms dienoms (dažniausiai savaitgaliais), kada ne vien slidinėjama, bet ir aplankomi muziejai, kultūros ir gamtos paminklai.“ Tam antrina ir A. Stasiukynas teigiantis, kad labai daug žmonių atvyksta į Druskininkus ir kaip vieną iš laisvalaikio formų renkasi būtent apsilankymą „Snow Arenoje“.

Dauguma lankytojų – lietuviai

„Kalitos kalne“ per sezoną, kurio trukmė dažniausiai nenuspėjama, vidutiniškai apsilanko apie 16 tūkst. žmonių. Dauguma atvykstančiųjų Lietuvos gyventojai. O „Snow Arenoje“

Andrius Stasiukynas
Andrius Stasiukynas

lankytojų srautas įvairesnis, nors daugumą lankytojų sudaro lietuviai, net 40 proc. viso srauto sudaro lankytojai iš kitų šalių.

„Pas mus būna lankytojų ir iš labai egzotiškų šalių – Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Nepalo, taip pat kelių Afrikos valstybių“, – lankytojų įvairove džiaugėsi „Snow Arena“ vadovas. A.Stasiukynas.

Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro ledo arenos vadovas Vaidas Bernotas sako, kad pas juos žaisti atvažiuoja Rusijos, Baltarusijos, Moldovos, Latvijos, Lenkijos, buvo ir Kanados universiteto komandos. „Reguliariai organizuojame masinius čiuožimus. Tokiais savaitgaliais išmėginti pačiūžas atvyksta apie 250 žmonių“, – teigia V. Bernotas.

Lietuviai dar mokosi žiemos sporto

V.Bernotas teigia, kad lietuviai – ekstremalaus žiemos sporto gerbėjai: „Daugeliu atvejų mūsiškiai per daug rizikuoja. Tai teko patirti ir savo kailiu.“ Jam antrina ir A. Stasiukynas: „Lietuvių žiemos sporto gebėjimai kol kas nėra labai aukšto lygio.“  Vis dėlto  pašnekovai džiaugiasi, kad padėtis, nors ir po truputį, gerėja.

Pašnekovai pastebi, kad tarp Lietuvos gyventojų vis labiau populiarėja snieglentės. „Snow Arena“ vadovas teigia, kad jų arenoje snieglentės netgi karaliauja.  „Kalitos kalno“ atstovė L.Markūnaitė juokaudama pasidalino kita įžvalga: „Kartais žiūrėdama į besileidžiančius nuo kalno Lietuvos gyventojus pagalvoju, kad kalnų slidinėjimas po krepšinio yra dar viena mūsų tautiečių religija.“

Žiemos olimpinės žaidynės – laukiamiausias įvykis

„Jau nuo 2013 metų pradžios sulaukiame ypač daug sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Arenoje treniravosi ir olimpinėms žaidynėms ruošėsi Italijos nacionalinė rinktinė. Nuolatos treniruojasi Lietuvos sportininkai. Išleidžiame ne vieną lietuvių sportininką į Sočio olimpiadą ir labai tikime jų sėkme. Taip pat sirgsime už daugybę užsienio sportininkų, kurie treniravosi ir ruošėsi olimpiadai mūsų arenoje“, – sako „Snow Arena“ vadovas A.Stasiukynas.

Pašnekovai sutartinai teigia, kad artėjančios Sočio žiemos olimpinės žaidynės turėtų dar labiau padidinti lietuvių susidomėjimą žiemos sporto šakomis, ir džiaugiasi, kad oficialus transliuotojas „Viasat“ parodys visas olimpines žaidynes nuo pradžios iki pabaigos.

Kvies susipažinti su žiemos sportu nemokamai

Norėdami populiarinti žiemos sportą tarp lietuvių „Snow Arena“, „Kalitos kalnas“ ir Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras, drauge su „Liepkalniu“, Lietuvos žiemos sporto centru Ignalinoje ir Mažeikių ledo arena prisijungė prie „Viasat žiemos pramogų dienos“, kuri jau šį šeštadienį.

Vasario 8 d. šie 6 žiemos sporto centrai kvies žmones susipažinti su žiemos sporto šakomis:

•    „Snow Arena“ Druskininkuose: įėjimas į „Snow Areną“ nemokamas (įprastinė kaina – 10 Lt), o nuo 21.00 iki 23.00 val. bus galima patiems išbandyti slidinėjimo džiaugsmus nemokamai.

•    „Kalitos kalnas“ Anykščiuose: visą dieną vaikai iki 14 metų galės slidinėti nemokamai 4 val., o pradedančiųjų zonoje instruktorių paslaugos bus nemokamos.

•    „Liepkalnis“ Vilniuje: net 3 nemokamų pamokų sesijos pradedančiųjų zonoje nuo 9.00 val., 10.00 val., 11.00 val. Renginio dieną registruokitės Kalnų slidinėjimo mokykloje, Liepkalnyje. Mokymų instruktoriai – GO2KITE.

•    Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras: nuo 16.00 val. iki 17.00 val. vyks masinis nemokamas čiuožimas.

•    Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje: Nuo 12.00 val. iki 18.00 val. pradedančiųjų zonoje instruktoriai padės perprasti slidžių ar snieglenčių sporto ypatumus.

•    Mažeikių ledo arena: Nuo 14.00 val. iki 15.00 val. nemokama čiuožimo sesija.
Visose vietose reikės patiems būti apsirūpinusiems sporto priemonėmis – atsivežti savo ar atvykus išsinuomoti. Vietų skaičius ribotas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos