„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 10 14 /11:49

15min.lt vaizdo konferencijoje dalyvavusi naujoji Dakaro komanda: „Nutarėme, kad viskas bus maksimaliai lietuviška“

Vaidotas Žala, Saulius Jurgelėnas ir Darius Biesevičius sudaro naujosios Dakaro maratone dalyvausiančios lietuviškos komandos pagrindą. „Bee Dakar“ komandai atstovaujantys vyrai trečiadienį lankėsi 15min.lt vaizdo konferencijoje.
Darius Biesevičius, Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas
15min.lt vaizdo konferencijoje – naujoji Dakaro komanda / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Konferencijos įrašą stebėkite čia:

– Nesuklystume jus pavadinę lietuviškiausia Dakaro komanda. Visi nariai lietuviai, o ir automobilis beveik lietuviškas. Negana to, ir pavadinimas – „Bee Dakar“ – susijęs su bitėmis. Visus šiuos veiksmus specialiai derinote, ar taip išėjo atsitiktinai?

S.Jurgelėnas: Specialiai, nespecialiai, bet taip nutiko, kad prieš dvejus metus gimė mintis tokia ir, kai galvojome apie pavadinimą, nutarėme, kad viskas bus maksimaliai lietuviška.

Finišavęs jau galvoji, kaip viską patirti iš naujo. Pasikankini dvi savaites, bet paskui patiri labai saldų jausmą.

– Koks jūsų važiavimo į Dakarą tikslas? Artėjančiame Dakare? 2017-aisiais ar dar vėliau?

V.Žala: Manau, kad mūsų pagrindinis tikslas yra važiuoti į finišą ir būti trejetuke. Aišku, nepasišiukšlinti šiose įskaitose.

– Dakaras yra pavojingos varžybos. Saulius ne kartą bekelės maratonuose yra patyręs pavojų gyvybei ar traumų. Dariaus laukia dvi savaitės miegant vos po kelias valandas į parą. Kodėl šios varžybos taip traukia?

D.Biesevičius: Tik ten supranti, kaip gerai gyveni namie, kad turi dušą... 

V.Žala: Kaip visi bėgikai nori į olimpiadą, taip mes norime į Dakarą. Tas iššūkis toks didelis, kad jis užgožia visas kliūtis. 

S.Jurgelėnas: Čia kaip alpinistui, kuris užlipęs į viršūnę jau ima galvoti apie kitą. Ta aura, ta svajonė papulti tarp tų, kurie finišuoja. Finišavęs jau galvoji, kaip viską patirti iš naujo. Pasikankini dvi savaites, bet paskui patiri labai saldų jausmą. Sunku paaiškinti, bet matome, kad mes ne vieni tokie išprotėję.

– Ar darote asmenines treniruotes? Pavyzdžiui, ruošiatės karščiui sėdėdami pirtyje, didinate ištvermę bėgiodami?

V.Žala: Darbo specifika kita, svarbu, kad mašina būtų paruošta. Esam judrūs žmonės, nesėdime vietoje. Pirtyje dviračio nemyniau, gal reikės pamint. 

S.Jurgelėnas:  Viskas priklauso nuo pasirinkimo. Pirtyje galima sėdėti, bet tai blefas, alinantis karštis, deguonies trūkumas, viso to neišmoksi būdamas pirtyse. Svarbiausia yra psichologinė ištvermė.

– Ilgą laiką būsite dviese labai mažoje erdvėje. Ar nebijote pykčių?

V.Žala: Privalumas tas, kad Saulius turi didelę patirtį, todėl potencialas nesutarimams labai sumažėja. Nesutarimai kyla, kai visi apie save gerai galvoja, o dabar Sauliaus žodis bus paskutinis. 

S.Jurgelėnas: Esminis dalykas yra nenukrypti nuo plano, reikia drausmės, o situacijų bus visokių. Darius čia irgi bus ne paskutinis.

V.Žala: Taip, Darius keturis kartus jau dalyvavęs, todėl jis bus strategas geras. Saulius yra kaip vaikščiojanti Dakaro enciklopedija, taigi komplektas visai neblogas.

– Kodėl toks automobilis? Ne paprasčiau/pigiau nusipirkti „OSCar“ ir startuoti juo? O jeigu norima varžytis T3 klasėje, ne pigiau nusipirkti „Polaris“ ar kitą bagį?

V.Žala: „Polaris“ nenuvažiuos iki finišo. Darius turi didelę patirtį ir gali pasakyti, ką sukonstravo. 

S.Jurgelėnas: Pasirinkome sukonstruoti, nes esu jau dalyvavęs panašiuose projektuose, tada turėjau prisitaikyti. T3 klasę pasirinkome, kad būtume konkurencingi. Akmenys visiems vienodi. Ši klasė pakankamai jauna, galima imti poliarį, bet tai yra ieškojimas.

– Dariau ir Sauliau, kaip kilo mintis pasikviesti Vaidą?

S.Jurgelėnas: Turėjome ilgai tokią idėją. Darius pasidalijo mintimi, kad jam irgi knieti sudėti patirtį į vieną kūrinį. Tos mintys materializavosi. Tada galvojome apie automobilį, o Vaidas organiškai atsirado. Pakviečiau jį Prienuose, kaip bendramintį. 

V.Žala: Man tai buvo daug minčių. Kai pamačiau pirmą kartą rėmą, man kilo nuostaba, kaip ji važiuos. Nepaprasta su ja važiuoti, reikia inžinerinę galvą turėti.

– Kodėl važiuojate su SEAT?

D.Biesevičius: Su SEAT atstovais pasikalbėjome, tačiau daug automobilių gamintojų gana skeptiškai žiūri, kai sakai, kad nori paruošti automobilį darbui.

– Ar pardavėte reklamą ant SEAT dugno?

Visi juokiasi.

D.Biesevičius: Ji dar neparduota.

V.Žala: Pasiūlymų laukiame, svarstysime. Matomumas, tiesa, negarantuotas.

– Automobilyje yra kondicionierius?

D.Biesevičius: Ne, šiame nėra. Nenorime aukoti galios. 

V.Žala: Tikrai dėl to mažai suku galvą, kol važiuoji, juk oras vaikšto. O jei užklimpsti, tada jau gali nebeatsikelti.

– Ar Dakare daug dyzelinu varomų automobilių? Kodėl pasirinkote būtent 1,9 l, senąjį dyzelinį motorą?

S.Jurgelėnas: Jų vis daugėja. Kažkada tai buvo visiška naujiena. Daug metų net gamyklinėms komandoms nepavyko šios naujovės prastumti. „Volkswagen“ užduotas tonas ir pasiekti rezultatai rodo, kad iš dyzelio galima padaryti kažką rimto.

D.Biesevičius: Benzininiai varikliai yra atmosferiniai ir neturi turbinų. Mūsų automobilyje tai yra viena iš silpniausių grandžių. Turbinos dar nei viena Dakaro nenuvažiavo iki galo. Turbinų skaičius nėra ribojamas.

S.Jurgelėnas: Dar yra visai kiti reikalai su dyzelinu. Yra purkštukai, kurie leidžia pasiekti apie 400 arklio galių. Yra buvę projektų, kurių metu tokie purkštukai tiesiog sudegdavo.

D.Biesevičius: Vienas purkštukas kainuoja 5 tūkst. eurų, o jų yra šeši. Jų net transportuoti sausų negali. Su benzininiais varikliais patirties yra kur kas daugiau, bet dyzelinis variklis pridės lietuviškumo. Galima sakyti, kad variklis kaip penkto „Golf“. Šiais metais už per didelę taršą lenktynių dalyviams gali būti skirtos baudos, o po ketvirto perspėjimo jie gali būti šalinami iš lenktynių.

Su benzininiais varikliais patirties yra kur kas daugiau, bet dyzelinis variklis pridės lietuviškumo.

– Dariau, kažkada buvai sukonstravęs „Mitsubishi Colt“. Kokia jo istorija?

D.Biesevičius: Jis dabar lenktyniauja Rusijoje. Šiemet rusai jį buvo atsivežę į Utenos ralį, ir ši komanda laimėjo.

– Koks kompiuteris stovi jūsų automobilyje ir kas jį programavo?

D.Biesevičius: Stovi standartinis kompiuteris. Jį programavome Kaune.

– Automobilis praėjusią vasarą susidūrė su įvairiomis problemomis ir buvo dažnai tobulinamas. Ar dabar esate patenkinti SEAT‘u? Į keltą Prancūzijoje po mėnesio jį atiduosite ramia širdimi, išvengsite „pritrūkom vienos nakties“ sindromo?

D.Biesevičius: Šiandien dar negalėtume, bet kitą savaitę galėsim ramiai atiduot. 

V.Žala: Gerai, kad problemos kyla dabar, o ne Dakare. Darius iškart gali pataisyti. Aišku, garantijos nėra, bet dėl to turėsime auksinių rankų meistrą šalia, kuris padės. O iš esmės esame visai patenkinti automobiliu. 

S.Jurgelėnas: Neslepiame jo gedimų. Mes buvome tam nusiteikę vos paskelbėme, kad dalyvausime su juo. Taip jau yra, kad pasidaręs automobilį turi ieškoti silpnų vietų. Kai kurie agregatai jau dabar pravažiavo ilgesnį atstumą nei Dakare. Juos pakeisime naujais, bet žinosime, kad patikimumas yra. Mes bandyti automobilio važiavome žinodami, kad nebaigsime trasos, o pamatysime trūkumus. Aišku, bandymas galėjo trukti šiek tiek ilgiau.

– Kokį vešitės fotografą?

V.Žala: Kol kas apie tai tikrai negalvojome. Pirmiausia, mašina. O tada galvosime.

– Kodėl pasirinkote būtent 1,9 l senąjį dyzelinį motorą?

D.Biesevičius: Galvojau, kad jis yra patikimesnis ir tos minties iki šiol neatsisakau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų