GAZAS.LT žurnalistai taip pat nepraleido progos apsilankyti ralio sezono pabaigtuvėse. Jūsų dėmesiui – pokalbiai su sportininkais apie šiuos metus, būsimą 2014-ųjų sezoną, automobilių sporto populiarumą Lietuvoje bei Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapą, kuris kitąmet drieksis ir Lietuvos keliais.
Dominykas Butvilas
Dominykas Butvilas, važiuojantis su Renatu Vaitkevičiumi ne tik dar kartą atsiėmė čempiono taurę. Sportininkui suteiktas ir ralio meistro vardą liudijantis pažymėjimas. Beje, lenktynininkas patvirtino jau anksčiau girdėtas kalbas, kad kitąmet jis kur kas daugiau dėmesio skirs varžyboms užsienyje.
Lenkijoje padarėme daugiau, nei tikėjomės patys
„Šių metų sezonas tikrai nebuvo lengvas. Tą matėme dar metų pradžioje. Aštuoni etapai per sezoną – labai didelis skaičius. Neatsimenu, kad tiek daug jų būtų čempionate. Šiemet ir į Latviją, ir į Lenkiją išvažiuoti teko. Žinoma, kai sezonas pradeda klostytis sėkmingai, tam tikra prasme jau yra lengviau. Rodėme stabilų greitį, nepavedė technika, išskyrus Vilniaus ralį, kuriame sugedome. Vienas iš didžiausių pasiekimų šiemet man asmeniškai buvo ralis Lenkijoje. Ten pilnai išpildėme savo tikslus ir gal netgi padarėme daugiau, nei tikėjomės patys“, – sakė Lietuvos ralio čempionas Dominykas Butvilas.
„Ralio meistro vardo siekiau daug metų. Galbūt tikėjausi šį įvertinimą gauti ir anksčiau. Nors gyvenimo tai nekeičia, bet gauti ralio meistro vardą yra tikrai malonu. Šiame sporte apdovanojimų nėra daug, čia didelių prizų ar turtų už pasiektas pergales nesusikrausi, tad malonu gauti vardą, kurį turi ne kiekvienas“, – įspūdžiais dalijosi lenktynininkas.
„Kalbant apie kitus metus, tikiuosi, kad mūsų tikslai ir planai sutaps. Galiu patvirtinti, kad tikrai ketiname daugiau startuoti užsienyje. Norėčiau startuoti Lenkijos čempionate. Dirbame, kad tai pavyktų. Ieškome rėmėjų ir partnerių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Manau, kad turime galimybes pasiekti gerų rezultatų. Lietuvos čempionate važiavęs nemažai metų, noriu pabandyti ir kitų šalių trasas. Noriu tobulėti, nes laikas bėga greitai. Traukia ir būsimas bendras Lietuvos ir Lenkijos Pasaulio ralio čempionato etapas. Norėčiau jame sudalyvauti. Parodyti Lietuvą ir save. Su Lietuvos žvyrkeliais esu pažįstamas, todėl būtų malonu jais pasivaržyti su greičiausiais lenktynininkais iš viso pasaulio. Jeigu tam bus galimybės – ten dalyvausiu. Atvirai kalbant aš nežinau, ar Lietuvos sportas yra pakankamai subrendęs turėti tokio lygio renginį. Manau, kad mums tai duodama šiek tiek avansu. Tačiau džiugu, kad pasaulinėje federacijoje žmonės tiki mūsų perspektyva ir šio tikėjimo mes tikrai negalime pavesti“, – tvirtino D. Butvilas.
Vytautas Švedas
Daugkartinis šalies ralio čempionas Vytautas Švedas tvirtino, kad 2013-ųjų metų startas nieko blogo nežadėjo, tačiau vėliau sekė nesėkmės, po kurių lenktynininkui teko laidoti ambicijas iškovoti pirmą vietą sezone. Tačiau sportininkas tikina dėl to nė kiek nenusimenantis, kadangi po vienos iš patirtų avarijų rado jėgų ir motyvacijos ir toliau greitai važiuoti. Renginio metu ralio lenktynininkui įteikta nominacija „Metų praradimas“, tačiau Vytautas Švedas netruko šios nominacijos pakrikštyti savaip – „Metų atradimas“. Sportininkas galvoje turėjo tai, kad ne avariją reikia vadinti praradimu, o greitai atstatytą automobilį vertinti kaip atradimą.
Kauno ralyje turėjau didžiausią avariją savo gyvenime
„Na, man tie 13-i, nelaimingo skaičiaus metai prasidėjo link rugpjūčio galo. Prieš tai sezonas buvo praktiškai idealus, sunku buvo patikėti, kad viskas taip gerai klojasi. Buvome pirmi savo klasėje Europos ralio čempionato etape Latvijoje. Bendroje įskaitoje pasiekėme 6-ą vietą. To lietuviai jau seniai nebuvo padarę. Parodėme, kad Lietuvos vėliava vis dar plazda Europos padangėje. Po to sekė trys pergalės iš eilės Lietuvos ralio čempionate – Vilniaus, Šiaulių ir Zarasų varžybose. Jaučiausi labai užtikrintai ir labai gerai. Atrodė, kad pergalė gale sezono yra jau ranka pasiekiama. Tuomet laukė tos lenktynės, kurias aš tikrai myliu, kurias mėgstu – „Kauno ruduo“. O nutiko taip, kad jose turėjau didžiausią avariją savo gyvenime, kuri mano atmintyje išliks tol, kol būsiu gyvas. Per sekundės dalį palaidojome savo automobilį, visas ambicijas laimėti čempionate ir pasitikėjimą savo jėgomis. Nors iki šiol pasekmes jaučiu, tačiau mes padarėme neįtikėtiną darbą. Kai kuriems lenktynininkams tas darbas galėtų būti metų ar dvejų projektas, o mūsų komanda sugebėjo visiškai suniokotą automobilį atstatyti per dvi savaites. Dėka jų mes galėjome startuoti Lenkijoje. Manau, kad tokio komandinio darbo mums gali pavydėti visi“, – apie didžiausią avariją savo karjeroje pasakojo Vytautas Švedas.
Giedrius Notkus
Įspūdingą tempą ir rezultatus sezono pabaigoje rodžiusiam Giedriui Notkui užšokti ant prizininkų pakylos šio tramplyno nepakako. Nors čempionate sportininkas liko ketvirtas, tačiau LASF dėmesio visgi sulaukė. Lenktynininkui įteikta nominacija „Metų staigmena“. Po oficialios vakaro dalies kalbintas sportininkas tvirtino visas viltis dedantis į kitus metus, tačiau paklaustas apie galimybę sudalyvauti pasaulio ralio čempionato etape teigė, kad čia užims tik žiūrovo poziciją.
„Visą laiką kylame aukštyn, po laiptelį kiekvienais metais. Šiemet buvo kelios pergalės, kurių dėka mus, ko gero, ir pastebėjo. Tai galbūt parodė, kad mes esame konkurencingi ir greiti. Smagu, kad gauname nors tokį įvertinimą, kadangi nuo prizinių vietų mus atkirto nesėkmės sezono pradžioje. Tikiuosi, kad kitą sezoną pateiksime dar daugiau staigmenų. Žinoma, ralis – toks sportas, kur viskas priklauso ne vien nuo vairuotojo. Svarbu komanda, technika. O ji sulūžti ar sugesti gali bet kada. Tuo įsitikinome šiemet. Nebaigėme trijų etapų. Dėl jų ir neužlipome ant prizininkų pakylos. Kitąmet bandysime važiuoti tikrai ne lėčiau, nei tą darėme šiemet ir bent vienu laipteliu pakilti aukštyn. O gal ir keliais“, – viltingai apie kitą sezoną pasakojo panevėžietis sporto meistras.
Dalyvavimo WRC biudžetas prilygsta trims Lietuvos ralio čempionato etapams
„Labai norėčiau dalyvauti ir Pasaulio ralio čempionato etape, tačiau viskas remiasi į pinigus. Tai dažnu atveju skaudžiausia vieta. Skaičiuojant pagal mūsų biudžetą – jei sudalyvautum šiame ralyje, turėtume praleisti tris Lietuvos čempionato etapus. Šiuo atveju mes dar pabūsim paprastesni ir geriau važiuosime visame Lietuvos čempionate. Į Pasaulio ralio čempionatą mes taip pat nuvyksime, tačiau ne dalyvauti, o stebėti jį su visais kitais ralio gerbėjais“, – kortas atskleidė G. Notkus.
Ramūnas Čapkauskas
Ramūnas Čapkauskas ir Tomas Šipkauskas – duetas, kuris laiką leidžia ne tik darbo metu savo „ofise ant keturių ratų“. Abu sportininkai artimai bendrauja ir už trasos ribų. Kaip sako Ramūnas Čapkauskas, ralis jam ilgainiui tapo tiesiog laisvalaikio praleidimo būdu, tad kažką įrodinėti greičio ruožuose lenktynininkas didelio tikslo nemato. Šiuo atveju Ramūnas, ko gero, pasikuklino, kadangi 2013-ųjų metų sezone, trečiojoje įskaitoje šis tandemas užėmė pirmąją vietą ir tapo nugalėtojais.
„Šis sezonas mums buvo ne itin sėkmingas. Buvo įvairių problemėlių, kliūčių, kurios neleido mums jausti malonumo tame, ką mes darome. Ir nepaisant to, mes vis tiek savo rezultatą galime įvertinti gerai. Ir ralio čempionate, ir ralio sprinto čempionate, ir žiedinių lenktynių čempionate esant dabartinei situacijai pasiekėme maksimumą. Mane tai motyvuoja. Ir man, ir Tomui to reikia. Tai yra tas hobis, kuris neša mums malonumą“, – kalbėjo Ramūnas Čapkauskas.
Smagu, kai mus vadina lenktynininkais, tačiau Lietuvoje nėra nė vieno profesionalaus lenktynininko
„Visą tai, ką mes darome – mūsų gyvenimas. Tai hobis. Labai smagu, kai mus vadina lenktynininkais – profesionalais, tačiau Lietuvoje nėra nė vieno profesionalaus lenktynininko. Mes save galime vadinti tik aukšto lygio mėgėjais. Profesionalai yra tie, kurie užima penkias aukščiausias pozicijas Pasaulio ralio čempionate. Visi kiti – verslo žmonės, kurie turi pinigų ir investuodami savo ar rėmėjų pinigus jie susikuria tokią aplinką lenktynėms, kurioje gali siekti rezultatų. Šis sportas yra brangus. Neturėdamas pinigų tu važiuosi žemame lygyje ir turėsi tik automobilį. Norint važiuoti aukštame lygyje – reikalinga visa aplinka. Automobilis lieka tik trečdaliu to, kas yra aplinkui. Tai yra personalas, mechanikai , garažai, įrankiai – tai kita procento dalis. Džiugu, kad Lietuvoje yra daug greitų sportininkų, Baltijos šalyse – daug gerų kelių varžyboms, tačiau visiems trūksta tos didelės šalies, kuri galėtų padėti talentams arba geriems lenktynininkams kilti aukščiau. Neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, kad rastum rėmėją, kuris vienam lenktynių savaitgaliui Pasaulio čempionato etape galėtų skirti 120 tūkstančių eurų, net ne WRC o R5 automobiliui . Žinant šiuo skaičius, savo svajones turėtume nuleisti ant žemės ir kol kas lenktyniauti savo aplinkoje – Baltijos šalyse. Kartais ironiškai skamba užgaidos dalyvauti Pasaulio ralio čempionate, kai dar tiek nenuveikta mums „po nosimi“, – savo įžvalgomis apie ralį Lietuvoje bei užsienyje pasidalijo R. Čapkauskas.
Benediktas Vanagas
Tarp gausaus būrio sportininkų, atvykusių į ralio sezono uždarymą, buvo ir Dakaro raliui besiruošiantis Benediktas Vanagas. Lenktynininkas ne tik papasakojo savo įspūdžius apie praėjusį sezoną bei artėjantį didžiausią metų iššūkį – Dakaro ralį. Taip pat pasidalino įžvalgomis apie Lietuvos automobilių sporto populiarumo perspektyvas.
„Pagrindinis šių metų akcentas buvo Dakaras. Nemažai dėmesio skyrėme ir 1000 kilometrų lenktynėms. Ralio sezonui, dėl įtemptos veiklos metų bėgyje, tiek laiko skirti kiek norėčiau, nepavyko. Nors šio sezono pradžioje buvome nusiteikę rimtai padirbėti, tačiau planus pakoregavo naujai įsigytas WRC klasės automobilis. Pardavėjų deklaracijos dėl sportinio bolido stovio buvo melagingos. Tad pirmąją pusę metų dirbome su technikos kalibravimu. Nefinišuoti raliai neleido surinkti būtino greitų kilometrų kiekio, o tas atsispindėjo ir rezultatuose. Šiuo metu savo automobilį jau žinome pakankamai neblogai. Kitiems metams norėčiau pridėti aktyvų ralio sezoną, tačiau galutinio apsisprendimo kokia tai bus programa dar neturime“ – apie sezono prioritetus ir kitų metų ambicijas kalbėjo Benediktas Vanagas.
„Didžioji dalis pasiruošimo Dakaro raliui jau yra padaryta. Technika jau išsiųsta į Pietų Ameriką. Tai reiškia, kad dalis namų darbų jau atlikti. Šiek tiek neramu, ar tikrai viskas buvo atlikta taip gerai, kaip mes norėtume. Tai labai didelis projektas, reikalaujantis daug pasiruošimo. Kadangi jaučiame atsakomybę dėl to, ką darome, nerimo yra. Šiuo metu mintys vien apie Dakarą. Jam praėjus – prasidės ralio laikas, vėliau gal ir 1000 kilometrų lenktynės, jei nuspręsime ten būti. Po to vėl koks naujas projektas. Taip viskas ir sukasi“, – pagrindinius planus artimiausiems metams įvardijo antrą kartą Dakaro ralį šturmuosiantis lenktynininkas.
Mano dabartinė WRC technika nėra leidžiama šių laikų Pasaulio ralio čempionate
„Mano dabartinė WRC technika nėra leidžiama šių laikų Pasaulio ralio čempionate lenktynėse, todėl apie dalyvavimą kitų metų pasaulio ralio čempionato etape Lenkijoje ir Lietuvoje dar nesvarsčiau. Esu dalyvavęs WRC etape Švedijoje. Tai buvo tikrai labai įdomi patirtis. Sakau vienareikšmiškai – ten, ir ne tik ten, aš tikrai dar sugrįšiu. Ką aš galvoju apie Pasaulio ralio čempionato Lietuvoje? Manau, kad tai yra unikali galimybė pamatyti greičiausius pasaulio pilotus bei gamyklinių komandų automobilius. Žiūrovai, kurie neturi galimybių nuvažiuoti į kitas pasaulio valstybes tikrai gali džiūgauti. WRC čempionatas pats atėjo pas mus. Šnekant apie mus ir apie Lietuvą – tai iššūkis, kaip bus sugebėta išnaudoti galimybę reklamuoti mūsų šalį bei kiek naudos iš šio projekto mūsų valstybei bus gauta. Manau, kad organizatoriai, kurie yra atsakingi už lietuviškosios ralio dalies vykdymą, privalės turėti tikrai daug išminties, kaip tą padaryti maksimaliai gerai“, – apie Pasaulio ralio čempionatą Lietuvoje pastebėjimais dalijosi sportininkas.
Apdovanojimų metu LASF prezidentas Gintaras Furmanavičius pateikė statistiką, kuria remiantis automobilių sportas Lietuvoje užima trečią vietą pagal populiarumą tarp gyventojų. Niekam nekyla abejonių, kad šalyje vyrauja krepšinio manija, tačiau skaičiai byloja, kad nuo artimiausio varžovo – futbolo, automobilių sportas atsilieka vos keliais procentais. Garsiai prabilta ir apie ambicijas po Pasaulio ralio čempionato etapo Lietuvoje statistikos grafose futbolą nukonkuruoti. Tačiau Benediktas Vanagas teigia, kad visame pasaulyje dominuojantis futbolas jau dabar Lietuvoje į šešėlį yra nustumtas ne tik visagalio krepšinio, bet ir automobilių sporto.
„Aš manau, kad automobilių sportas yra populiaresnis už futbolą. Nors futbolas jau irgi pradeda populiarėti, tačiau šio tyrimo rezultatai yra daugiau pasaulinio futbolo stiprybės aidas mūsų valstybėje. Pasaulyje futbolas yra nenuginčijamas sportas Nr.1. Lietuvoje, drįsčiau teigti, automobilių sportas yra stabilioje antroje pozicijoje. Kiek ilgai jis šioje vietoje išliks, priklausys nuo darbo, kuris bus padarytas.“, – nuomonę apie automobilių sporto populiarumą Lietuvoje išsakė B. Vanagas.
Karolis Raišys
Ralio sezono uždarymo vakare net tris apdovanojimus atsiėmė Karolis Raišys, kuris tvirtino, kad ruošdamasis kiekvienam sezonui jis tikisi laimėti kuo daugiau, o kitąmet sieks pakartoti šių metų rezultatą ir taip apginti čempiono vardą.
„Laimėti galima ne tik prizines vietas. Galima laimėti ir semiantis naujos patirties bei tobulėjant. Bent jau aš šiame sezone turėjau tikslą kuo geriau pasirodyti dviejų varomų ratų įskaitoje. Automobiliu galiniais varomaisiais ratais lenktyniavęs ralyje dar nebuvau. Šturmanas apskritai niekada nebuvo skaitęs stenogramos. Viskas gana neblogai klojosi ir pradėjom siekti to, apie ką galvojau. Tokį pat pasiekimą kitąmet pakartoti bus sunku, nes su dviem varomais ratais kilti aukščiau kaip ir nebėra kur. Pasiekėme tikrai viską. Bandysime tą pakartoti. Planuojame padaryti ir kokią nors išvyką į varžybas, į kuo tolimesnę šalį. Norėtume pravažiuot etapą kur nors toli nuo Lietuvos. Kur? Patys dar nežinome“, – teigė Karolis Raišys.
Aleksandras Dainys
Dovilo Čiutelės šturmanas, kartu su juo važiavęs ir ralio varžybose Vokietijoje, šį kartą pakalbėti buvo pasiruošęs ne apie dueto rezultatus. Aleksandras Dainys skaitytojams atskleidė mažai kam žinomą naujieną.
„Kitais metais su Dovilu nebevažiuosiu. Karjeroje darau pertrauką, nes sausio mėnesį mano šeimoje laukiamas pagausėjimas. Laukiamės dviejų berniukų, tad mažiausiai metams išeisiu tėvystės atostogų. Broliukus auginsime kaip ralio duetą. Kartu su Dovilu kitą sezoną važiuos kuris nors iš brolių Torrau“, – apie pertrauką karjeroje prabilo Aleksandras Dainys.
Matas Valiulis
Ant prizininkų pakylos kopė ne tik visiems gerai žinomos pavardės, bet ir naujai susiformavę duetai. Kai kurie iš jų savo įgūdžius šiemet taip pat tobulino užsienyje. Štai Valerijus Murnikovas su Matu Valiuliu šiemet sėkmingai debiutavo viename garsiausių Estijos ralių – „Rally Saaremaa“.
„Nuo tada, kai pradėjome važiuoti kartu su Valerijumi Murnikovu, tikslai buvo greitėti ir tobulėti. Ypač tada, kai pamatėme, jog tai įmanoma. Sezonas gana vykęs. Tikėjomės būti greičiausių trejetuke. Iškovojome antrą vietą. Mus aplenkė tik pats greičiausias 2WD ekipažas. Nusileidome tik jiems. Su vairuotoju radome bendrą kalbą, įgijome patirties. Man, kaip šturmanui, šis sezonas, kai sudalyvavau tokioje gausybėje ralių buvo pirmas. Aš juk irgi dar tik kaupiu patirtį. Kitiems metams ruošiame praktiškai naują automobilį. Tas pats liks tik kėbulas. Viskas bus pakeista. Tikimės vėl būti tarp greičiausių“, – sakė Valerijaus Murnikovo šturmanas Matas Valiulis.
„Ralis „Saaremaa“ buvo turbūt labiausiai laukiamos varžybos visame sezone. Kadangi ralis Lenkijoje gana pasisekė, pavyko tuos purvynus pravažiuoti, nusprendėme praleisti Druskininkų ralį ir pasirinkti „Saaremaa“. Ten susirenka virš 150 dalyvių iš visos Šiaurės Europos. Nusprendėme pasilyginti su kitais. Ten sekėsi neblogai, nors danga visiškai kitokia, nei Lietuvoje. Tai nauja patirtis ir man, ir vairuotojui. Kitąmet vėl planuojame ten važiuoti ir taikytis į prizines vietas klasėje. Šiemet užsiiminėjome tik žvalgyba, nes važiuojant 2,5 litro darbo tūrio standartiniu varikliu konkuruoti su BMW M3 negalėjome. O ir tie patys estai ten jaučiasi kaip namuose. Viskas jiems ten žinoma, kiekvienas posūkis savas“, – sakė šviežiai „iškepto“ dueto šturmanas Matas Valiulis.