Tokių kelių nei daug, nei mažai – 2000 kilometrų, būtent tokio ilgio yra „4x4 Perimetro“ trasa. Trečią kartą varžybose dalyvausiantis Martynas Vrublevski prisimena, kad ankstesnėse varžybose pamatė tokių vaizdų, kuriuos atsimins visą likusį gyvenimą.
Paslaptingi pasienio keliai
„Važiuoji Baltarusijos pasieniu, vienoje vietoje – kanalas ir vanduo teka, kitoje jo pusėje – baltarusiai pasieniečiai su automatais. Įdomus jausmas“, – juokėsi Martynas.
Jis teigė, kad pasieniečiai ekipažą buvo sustabdę ne kartą: iš pradžių palaiko kontrabandininkais, tačiau pamatę leidimus važiuoti pasieniu, tik nusišypso ir palinki gero kelio.
Visą maratoną važiuoji tokiais keliais, kurie žemėlapiuose pažymėti, bet jais šimtą metų niekas nėra važiavęs
„Visą maratoną važiuoji tokiais keliais, kurie žemėlapiuose pažymėti, bet jais šimtą metų niekas nėra važiavęs. Niekada nežinai, ką sutiksi tame kelyje. Jeigu yra aukšta žolė – nežinai, kas po jomis yra. Ypatingai jeigu važiuoji pirmas, priekyje kitų, nežinai, kas laukia – važiuoji „ant įdomios įtampos“ ir nežinai, ką sutiksi kelyje – ar kelmą, ar akmenį“, – šviežius įspūdžius, tarsi ankstesnis „4x4 Perimetras“ būtų pasibaigęs ne prieš metus, o vakar, bėrė M. Vrublevski.
Pasak trečiame maratone startuosiančio vairuotojo, tokia nežinomybė sustiprina strategijos svarbą – ji čia gali lemti daugiau negu momentinis greitis.
„Tai yra ištvermės varžybos ir laimi tie, kurie nuvažiuoja iki finišo ir kurie važiuoja protingai. Tą mes pernai metais supratom ir tai leido pasiekti rezultatą. Strategija labai daug ką lemia“, – pasakojo praėjusių metų „Tourism“ klasės nugalėtojas, šiemet startuosiantis stipresnėje – „Extreme“ klasėje.
Be įspūdžių, visureigių entuziastas išskiria kitą dalyką – „4x4 Perimetro“ unikalumą. Tai – varžybos, kuriose derinami tradicinės bekelės ir ralio reidų varžybų motyvai. Kokteilis iš šių ingredientų išeina labai geras ir unikalus – tuo įsitikinęs M. Vrublevski.
„Aš manau, kad tai – varžybos, kurios neturi jokių analogų. Vien dėl to, kad tai – ištvermės varžybos, kur tu praktiškai visą laiką važiuoji „ant ribos“ – tiek technikos, tiek nuovargio ribos“, – teigė vairuotojas.
Aš manau, kad tai – varžybos, kurios neturi jokių analogų. Vien dėl to, kad tai – ištvermės varžybos, kur tu praktiškai visą laiką važiuoji „ant ribos“ – tiek technikos, tiek nuovargio ribos
Kritinis taškas
M. Vrublevski šiemet maratone važiuos su Mindaugu Bražiūnu – tuo pačiu šturmanu, su kuriuo praėjusiais metais pavyko užimti pirmą vietą.
Pasakodamas apie varžybų niuansus, jis paminėjo kritinius taškus – varžyboms peržengus į antrąją dalį, dėl nuovargio padidėja ekipažo klaidų tikimybė. Klysti gali tiek vairuotojas, netiksliai įveikdamas brastą ar nepastebėdamas iš žolės kyšančio akmens, tiek navigatorius, stebėdamas kelio knygą ir šifruodamas ten surašytus simbolius.
„Būna tokių „kritinių taškų“. Ir sėdėdami mašinoj vandenį pylėm ant galvų, ir t.t. Tokie kritiniai momentai paprastai pasirodo kažkam padarius klaidą. Tai yra ištvermės varžybos ir psichologinė įtampa, kai su tuo pačiu žmogumi prabūni virš 2 parų toje pačioje mažoje erdvėje, reikia visas asmenines ambicijas palikti nuošalyje. Kitaip niekur nenuvažiuosi išvis – susipyksi, susiriesi ir tai automatiškai atsilieps rezultatui. Reikia suprasti, kad neįmanoma nepadaryti klaidų“, – aiškino Martynas.
Jis sakė, kad nedideles vairavimo ar šturmanavimo klaidas būtina priimti kaip natūralias – lyg taip ir turėtų būti. Tik taip įmanoma ne tik nuvažiuoti iki finišo, bet ir laimėti.
Tokiuose „kritiniuose taškuose“ praverčia ir komandinis darbas. Vairuotojas prisiminė, kad atvykus į stovyklą ir turint vienintelį norą – porą valandų pamiegoti, – komandos draugų pagalba tampa labai svarbi. Kai ekipažo nariai neturi jėgų apžiūrinėti automobilio ir tikrinti, ką jame sulaužė ir ką galbūt reikia pakeisti, tokį darbą puikiai gali atlikti komandos draugai.
Išoriškai – paprastas visureigis
M. Vrublevski nedaugžodžiavo kalbėdamas apie ekipažo automobilį – „Jeep Grand Cherokee“. Juo Martynas su Mindaugu startuos antrus metus iš eilės.
„Pirmus metus važiavom „Suzuki Vitara“ ir pernai pakeitėm į trigubai galingesnį automobilį – supratom, kad reikia galingo variklio ir geros pakabos“, – sakė „4x4 Perimetro“ dalyvis. „Jeep Grand Cherokee“ turi 4,7 l darbinio tūrio V8 variklį, išvystantį 235 AG ir 400 Nm.
Jis juokavo, kad automobilis išoriškai neatrodo kaip tokio ištvermės maratono dalyvis – bekelės varžybose išoriniai mašinų patobulinimai nėra aktualūs, priešingai nei pakabos ar važiuoklės modifikacijos.
„Patobulinimai pakaboje: amortizatoriai, svirtys pas mus nestandartinės. Vizualiai tų patobulinimų nesimato – jis atrodo kaip standartinis. Tačiau jeigu nori važiuoti tarp lyderių, automobilis turi būti tam paruoštas. Pakankamai vietos turi būti palikta nenumatytiems atvejams – klaidoms ir pan. Reikia visokių apsaugų, sutvirtinimų ir t.t.“, – vardijo M. Vrublevski, neslepiantis noro ir šiemet lipti ant „4x4 Perimetro“ nugalėtojų pakylos.
