Trys Lietuvos ekipažai
Sausio pabaigoje iš Vilniaus „Automuziejaus“ pirmą kartą į prestižinį „Monte Carlo Historique“ istorinių automobilių ralį išvyko net trys ekipažai iš Lietuvos. Su „Volkswagen Karmann Ghia“ važiuosiantys Andrius Vaitiekūnas ir Paulius Beniušis bei „Saab 96 V4“ vairuosiantys Tadas Vitkevičius ir Feliks Krivickij čia startuos pirmą kartą.
Nuolatiniam tarptautinių klasikinių automobilių lenktynių dalyviui Karoliui Raišiui tai bus jau 7-asis Monte Karlas.
Ar trečias kartas nemeluos, o skaičius 7 garantuos sėkmę? Lietuviai aklai tokiais sutapimais netiki ir sako, kad dėl pasikeitusių taisyklių šiemet lengva nebus.
Svajonė – pergalė bendroje įskaitoje
Karolis Monte Karlo istoriniame ralyje jau yra pasiekęs reikšmingų pergalių: 2019-ais ir 2020-ais K. Raišys vairuodamas „Jaguar XK120“ automobilį laimėjo seniausių automobilių kategorijoje, bendroje įskaitoje atitinkamai buvo 4-oje ir 9-oje pozicijose.
Praėjusiais metais jis su „Jaguar MK2“ modeliu savo kategorijoje užėmė antrą vietą, o bendroje įskaitoje iš beveik 300 dalyvių buvo 6-as. Vis tik lietuvio svajonė – nugalėti Monte Karlo istorinių automobilių ralyje bendroje įskaitoje. Kad ir kiek nedaug iki šios pergalės trūko, svajonė dar neįgyvendinta.
„Monte Karlo istorinių automobilių ralio ceremonija – įspūdinga. Ji vyksta „Des Etoiles“ salėje, į kurią visi dalyviai susirenka vilkėdami smokingais. Į ją įvaromas tik vienas – nugalėtojo automobilis. Mano svajonė – kad ten stovėtų mano „Jaguaras“ ir būtų grojamas Lietuvos himnas“, – „Automuziejuje“ išlydėtuvių metu pasakojo K. Raišys.
Naujovės apsunkins ekipažo darbą
Nors šiemet skaičiai dėliojasi teisingai, be to, treti metai su tuo pačiu automobiliu ir šturmanu Ovidijumi Meilūnu užtikrina pasitikėjimą komandiniu darbu, lenktynininkas nosies neriečia ir sako, kad lengva nebus. Ypač – jo šturmanui Ovidijui.
„Organizatorius nusprendė šiek tiek pasunkinti varžybas ir uždraudė naudotis pagalbine elektronine įranga. Tai reiškia, kad šturmano darbas taps sudėtingesnis, nes be navigacijos ir kelio knygos skaitymo dar reikės mechaniškai nustatinėti mūsų buvimo vietą trasoje“, – paaiškino O. Meilūnas.
„Ovidijus dabar skaičiuos laiką ir žiūrės mūsų poziciją trasoje, o aš liksiu vienas vairo sukioti, kur akys mato“, – juokėsi K. Raišys.
Klasikinių automobilių varžybos vyksta lenktynių vidutiniam laikui principu. Organizatorius nurodo vidutinį greitį ir dalyviai visą greičio ruožą privalo pravažiuoti tiksliai užduotu greičiu, pro finišą pravažiuojant tiksliai tą sekundę, kurią yra numatęs organizatorius. Už greitesnį ar lėtesnį važiavimą skiriamos baudos.
Laimi tie, kurie surenka mažiausiai baudų, o jas rinkti itin klastinguose siauruose Alpių keliukuose paprasta. Ypač, kai kelio danga kalnuose dažnai būna nenuspėjama. Pavyzdžiui, dalyviai startuoja ant sauso asfalto, o apvažiavus kalną iš kitos pusės juos pasitinka sniegas ir ledas.
Žiema pasitraukė iš Alpių
Tokios sudėtingos sąlygos Lietuvos ralio čempiono titulą turinčiam K. Raišiui yra naudingos, jis gali palaikyti didesnį greitį serpantinuose ir neatsilikti nuo nustatyto greičio.
Ankstyvos orų prognozės žadėjo, kad šis ralis bus snieguotas. Tačiau pasitreniruoti ir išbandyti naujos kelio knygos beveik savaite anksčiau į Alpes atvažiavę lietuviai nustėro: ten išaušo ankstyvas pavasaris.
„Išvažiuodami iš Lietuvos matėme snieguotų, kai kur netgi nepravažiuojamų, greičio ruožų nuotraukų, taigi, prisidėjome visokių žieminių padangų: ir minkšto mišinio, ir dygliuotų. Bet atvažiavę pamatėme, kad čia atėjo pavasaris. Oras taip atšilo, kad visas sniegas akimirksniu ištirpo. Panašu, kad teks lenktyniauti sausais keliais“, – komentavo K. Raišys.
Sausi keliai patyrusiems lietuviams taip pat apsunkins situaciją. Važiavimas jais bus gerokai paprastesnis, dėl to net ir silpnesni dalyviai galės nesunkiai laikyti didesnį organizatorių užduotą greitį. Juk, pavyzdžiui, 48 km/val. greitis siaurais, vienos juostos pločio, it spagečiai po Alpes išraitytais keleliais ant sniego ir ledo gali būti neįveikiama kliūtimi senu automobiliu, o ant sauso asfalto greitai važiuoti paprasčiau.
Nepaisant laukiančių sunkumų, Karolio ir Ovidijaus ekipažas jaučiasi užtikrintai: per trejus metus jie gerai susibendravo, 1961-ųjų „Jaguar“ tarsi suaugęs su jų kūnais, tad iššūkiams jie pasiruošę.
Šių metų „Monte Carlo Historique“ ralyje prie starto linijos stos net 237 ekipažai iš 16-os valstybių. Jų laukia daugiau nei 2000 kilometrų trasa, kurioje – beveik 350 km greičio ruožų. Dalyviai į pirmąjį greičio ruožą iš Monako išjudės vasario 3-iosios rytą, o finišuos nakčia, iš vasario 6-osios į 7-ą. Galutiniai rezultatai ir nugalėtojai bus aiškūs vasario 7-osios rytą.
