Anksčiau, beje, kai Dakaro ralis vykdavo Afrikoje, jis būdavo ilgesnis, pasakojo A.Juknevičius, drauge su šturmanu D.Vaičiuliu atvykęs į 15min studiją. Dabar, anot jų, panašu, dvi savaitės yra optimalus ilgis, tačiau jiedu galėtų važiuoti ir daugiau.
D.Vaičiulio matematiniai skaičiavimai rodo, kad jau ir šiemet ekipažas galėjo būti 10-uke.
„Antanui sakiau, kad lyderiams galime pralošti 25 proc. Pralošėme 26 proc. Tai reiškia, kad 1 proc. mūsų galimybių neišnaudotas. Visgi būdavo dienų, kai lyderiams pralošdavome 15 proc. Tad jei išlaikytume svyravimą 15–25 proc. ribose, atmestume mūsų didžiausią klaidą ir keliais procentais pagreitėtume tam tikromis dienomis, būtume ir šiemet galėję būti dešimti“, – aiškino jis.
Jei automobilis lūžo – kaltas vairuotojas
Visgi stabiliausias „Craft Bearings“ ekipažas buvo maždaug Dakaro raliui įpusėjus. Gerbėjams teko pamatyti du jų slystelėjimus, kurių vienas – pačiame pirmame greičio ruože, kur startavę iš aukštesnės pozicijos jiedu kristelėjo žemyn. Tačiau D.Vaičiulis akcentavo, kad nelėkti pirmiems buvo strategija.
„Pirmą kartą buvo didelės kopos ir aš jaučiausi tvirčiau matydamas priekyje kitų automobilių. Tačiau buvo maža navigacinė klaida, tada važiuodami šiek tiek užsėdome ir praradome 4 minutes. Tai 30 km ruože buvo reikšmingas praradimas“, – pasakojo šturmanas.
Tiesa, tądien D.Vaičiulis prisipažino nustebęs, kad A.Juknevičius važiavo lėtai. Tąkart pilotas į klausimą, kodėl važiuojama lėtai, atšovė, kad šitaip jiedu susitarė, mat tai – maratonas.
„Dažnai žmonės nesupranta, kad tai – maratonas. Įsivaizduokit, jei bėgime yra sprinteriai, kurie bėga 100–200 metrų. Jie visą save atiduoda nuo pirmos sekundės ir ten negalima prarasti nė akimirkos. Bet kai mes kalbame apie maratoną, kai bėgti tenka 40 km, išsikrauti per anksti negali. Viena atkarpa Dakare nereiškia nieko, svarbu – eiti iki galo. Ir mūsų ta stabilumo strategija, matyt, teisingiausia iš lietuvių. Negalime sau leisti, kad automobilis lūžtų. Šiaip jau bet koks automobilio lūžimas yra vairuotojo kaltė. Nelūžta automobiliai šiaip, ten detalės brangios, geros ir jų brokuotų beveik nebuvo. Jeigu kas nors atsitinka, vadinasi, dvi dienas, tris dienas prieš mašiną daužei“, – kalba „Craft Bearings“ pilotas.
A.Juknevičius neslėpė, kad apie strategiją kalbėjosi ir su Vaidotu Žala, kuriam patarė „prilaikyti garą“, nors tikina, kad šį supranta – po dvejų metų bandymo gavus greitą automobilį, norisi lėkti.
„Bet mes negalime taip remontuoti automobilio, kaip tą daro gamyklinės komandos. Ten tikrai traukės pakeičiamos kas dvi dienas, bet mes negalime sau taip leisti, detalės kainuoja tūkstančius, o jų neturime“, – kalbėjo A.Juknevičius.
Ratams pakeisti reikia 4 minučių
Antrasis slystelėjimas – ketvirtame greičio ruože, kai ekipažas užgaišo kiek daugiau nei dvi valandas keisdamas ratus. Tąkart, prisipažino A.Juknevičius, jis nusprendė, kad nestos prisipūsti ratų, mat praras tris minutes. Visgi į akmenis lenktynininkai susiplėšė tiek padangų, kad sutaupytos trys minutės virto prarastomis dviem valandomis.
Tiesa, pasiūlymas naudoti „run-flat“ tipo padangas, leidžiančias važiuoti toliau net ir tada, kai jos pradurtos, netiktų Dakarui. Tokių, aiškino A.Juknevičius, nenaudoja nė vienas ekipažas ir lietuviams išradinėti dviratį būtų gana kvaila.
„Aš įsitikinęs, jeigu jų niekas nenaudoja, vadinasi, jos nėra tinkamos“, – kalbėjo sportininkas.
Visgi tąkart ekipažui turint tik prastas padangas teko įveikti dar apie 40 kilometrų. Tad teko stoti ne kartą ir keisti ratus tarpusavyje, du skolintis iš Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno komandos, be to, „South Racing“ komanda paskolino vieną blogą, išleistą, ratą.
Tąkart keičiant ratus pravertė ekipažo treniruotės remontuojant automobilį su chronometru. Jiedu pasiskirstę darbais, ir kol vienas daro vieną, kitas daro kitą darbą. Šitaip ratams pakeisti prireikia maždaug 4 minučių.
Pravirkdė mechanikus
Ketvirtoji diena Dakaro ralyje itin įsiminė visai komandai. A.Juknevičius prisipažino, kad tądien komandai nedaug trūko iki 14 vietos absoliučioje įskaitoje ir, jeigu ne prakiurdyti ratai, jau po kelių pirmųjų dienų komanda galėjo būti užkopusi labai aukštai.
„Kai mes grįžom į savo stovyklą, pamatėm verkiantį vieną iš mūsų mechanikų. Jam buvo toks liūdesys ir toks skausmas, mat visi sekė, visi matė, koks galėjo būti mūsų rezultatas tądien. Pasakė mums, kad prašikom savo geriausią Dakarą. Mes nuraminom, kad dar viskas prieš akis – jeigu viskas bus normaliai, būsime ten, tik dabar jau klysti negalime. Taip ir nutiko“, – atviravo A.Juknevičius ir D.Vaičiulis.
Visgi komandos pilotas nesutinka, kad strategija – važiuoti stabiliai ir laukti, kol aukščiau esantys pilotai ims daryti klaidas ir kristi žemyn – pasiteisintų. Anot A.Juknevičiaus, tokia strategija į geriausiųjų TOP 20 neatvestų.
„Aš kartais girdžiu kalbų, kad jie stabilūs, bet jie važiuoja ir laukia, kol kiti padarys klaidų. Tai visiška nesąmonė – jūs pažiūrėkit, kokiu greičiu mes važiuojame kiekvieną dieną. Mes važiuojame tarp 20-ies greičiausių, tiesiog tą darome stabiliai. Ir nereikia sakyti, kad mes važiuojame lėtai ir laukiame kitų klaidų“, – akcentavo A.Juknevičius.
Jam pritarė ir D.Vaičiulis, kad laukti reikia tuomet, kai tai protinga.
„Išlaukti reikia tada, kai nematai nė metro į priekį, nes yra pakilusios feš-fešo dulkės. Tai tu gali lėkti, bet gali ir palaukti, kol jos prasisklaidys“, – akcentavo šturmanas.
Galų gale, pabrėžė A.Juknevičius, net klasikinio ralio greičio ruožuose, kur geresni specialistai Benediktas Vanagas ir Vaidotas Žala, jų ekipažas nuo pastarųjų 100 km ilgio ruože atsilikdavo pusantros minutės.
„Mes turime kur greitėti, tačiau Dakarą tu laimėsi ne klasikinio ralio greičio ruožuose – visiems reikia daugiau dirbti bekelėje ir labiau saugoti automobilį. Išlaikyti greitį, tačiau nepamiršti šalto proto“, – rėžė A.Juknevičius.
D.Vaičiulis pabrėžė, kad būtent šaltas protas yra tai, kas jiems leido išlaikyti automobilį sveiką per visas 14 Dakaro ralio dienų. Anot jo, gali lėkti nieko nematydamas ir trenktis į medį ar įkristi į griovį, arba gali luktelėti ir važiuoti protingai.
Reikia investicijų ir D.Vaičiulio sprendimo
Grįžęs iš Dakaro ralio „Craft Bearings“ ekipažas akcentavo, kad dabar reikia didesnių investicijų, jei norisi geresnių rezultatų. Anot A.Juknevičiaus, reikėtų ir treniruočių daugiau, pavyzdžiui, vietoje vieno Pasaulio ralio maratono čempionato įveikti bent jau du, kad abu su D.Vaičiuliu galėtų pasitreniruoti. Tiesa, kurie etapai potencialiai domina, lenktynininkas kol kas nežino.
Be to, investicijų reikia ir į automobilį. Pirmiausia ekipažas galvoja apie galinę važiuoklę, mat čia vietoje dabar esančio balkio norisi nepriklausomos pakabos. Teigiama, kad toks sprendimas leistų automobilį pagreitinti 20 proc. Visgi ar toks žingsnis būtų teisingas, komanda skaičiuoti pradės tik kitą savaitę.
„Mes galime važiuoti ir su tuo pačiu automobiliu, bet per metus visas Dakaro ralio techninis parkas žengs į priekį. Tad klausimas, kaip seksis, jeigu nedarysime nieko, – svarstė A.Juknevičius. – Tačiau mes atliksime analizę, sužinosime, kiek mums kainuoja ta investicija ir tada kalbėsimės su partneriais.“
Netikėta, tačiau klausimų yra ir dėl šturmano. Pasirodo, D.Vaičiulis, būdamas alpinistu, turi įsipareigojimų, susijusių su Lietuvos šimtmečiu – gruodį jis turėtų kopti į viršukalnę Antarktidoje. Ir kol kas atsakyti į klausimą, ar jis važiuos 2019-ųjų ralyje drauge su A.Juknevičium, dar negali.
„Mano dvejų metų sutartis baigėsi, – juokavo D.Vaičiulis, o A.Juknevičius aiškino – Darius viską supranta, žino, kad mane palikti būtų negražu. Susitarėm, kad jis pagalvos per mėnesį, porą, laiko yra.“
Anot piloto, Lietuvos šimtmečiui galima pasiekit dar vieną rekordą Dakaro ralyje, o tuomet D.Vaičiulis jau galės įkopti ir į viršukalnę Antarktidoje.
„Teoriškai galima spėti ten ir ten, bet yra rizika, kad aš su nušalusiais pirštais atvažiuosiu kelio knygos skaityti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai išdavė patyręs alpinistas.
15min redakcija sveikina Dainių Mažeikį ir Vytautą Vaičiulį, atsiuntusius klausimus ekipažui e. paštu, taip pat Mantą Ka, uždavusį klausimą 15min „Facebook“ profilyje. Visiems jiems dovanojame Dakaro ralio marškinėlius, papuoštus A.Juknevičiaus ir D.Vaičiulio autografais. Taip pat sveikinimai bei prizas – Nassero Al-Attiyah pasirašyti marškinėliai – keliauja pas Lauryną Dovydavičių, pažėrusį ištisą pluoštą klausimų, skirtų ekipažui. Kviečiame laimėtojus susisiekti su redakcija e.paštu gazas@15min.lt
Jau rytoj, penktadienį, sausio 26-ąją, 12 val., 15min studijoje svečiuosis Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas. Su jais tiesioginiame eteryje kalbėsimės apie visus nustebinusį ekipažo greitį, lūžius bei lūkesčius kitiems metams. Klausimus, skirtus „Agrorodeo“ komandai, galite užduoti komentaruose arba e.paštu gazas@15min.lt.
