Persikėlus į aukštąją, pribrendo reikalas labiau rankas pridėti prie automobilio, paprasti vakarai su draugais Vilniaus stovėjimo aikštelėse, diskusijos apie automobilius, svajonės ir kalbos norint išmėginti save lenktynių trasoje. Tam reikėjo daug laiko, ryžto ir pastangų, nuolatinis domėjimasis sportu įtraukė mane tiek, kad vaistų nuo to tiesiog nėra.
Puikiai prisimenu pirmuosius startus, jaudulį, kuris mane kamuodavo, tačiau vis labiau motyvuodavo siekti aukštesnių rezultatų. Visa tai mane privedė į „Autoplius Fast Lap“ lenktynių čempionatą. Jau po pirmųjų varžybų užsibrėžiau kartelę, kad noriu siekti kur kas aukštesnių rezultatų, nei būti rikiuotės apačioje.
Po daug sunkaus darbo, automobilio ruošimo, didelių piniginių išlaidų, varžovų vaizdo medžiagų studijavimo, manyje tarsi įvyko persilaužymas ir tiesiog „šokau“ į savo klasės (R2000) greičiausiųjų trejetuką. Štai tada supratau, kad aš radau tai, ko niekada niekur nebuvau radęs – tikras emocijas, kurios yra vienas iš svarbiausių motyvacinių dalykų visam gyvenimui. Tos akimirkos, kai iškeli į viršų taurę, iššauni šampaną, sulauki draugų sveikinimų, apakabinimų – tos akimirkos, kurių nekeistum į nieką, nes tai bendra meilė sportui.
Kiekvieni metai vis kitokie, automobilių sportas tapo ne tik mano hobiu, bet ir svarbia gyvenimo dalimi. Visada buvau tas, kuris nuolatos nori tobulėti, nesustoti vietoje, todėl tam aukoju daug laiko ir pastangų. Tačiau norint augti rezultatams, kartu turi augti ir kaštai, bei visa komanda. Per paskutinius kelis sezonus susibūrė nemaža atsidavusių žmonių grupė, kuri nuolatos ieško sprendimų iš pačių blogiausių situacijų, ir, kas svarbiausia, mes jas randame.
Manęs per tuos metus nesustabdė niekas – sveikatos sutrikimai, sėsdavau už vairo ir kamuotas karščiavimų, poros parų nemigos, nestabdė ir lūžę pirštai, niekada net nedrįstadau pagalvoti, jog šiandien negaliu sėsti prie vairo, nes žinau, kad už manęs stovi didelis kiekis žmonių, kurie manimi tiki. O kai darai kažką su aistra, visada tam rasi laiko ir noro. Man niekada netrūko motyvacijos, visada vykstam į varžybas ir tikime, jog šiandien būsime konkurencingi bei stiprūs, niekada nepasiduosime, kas benutiktų.
Per 2,5 metų nepraleidau nei vienerių varžybų. Neskaitant įvairių gedimų, net ir paskutinėmis minutėmis vis vien pasirodydavome trasoje, visada mūsų stiprybė buvo atsidavimas ir tikėjimas vieni kitais.
Pasibaigus sezonui, susidėliojus visas išlaidas, kaštus, supranti, jog tai sunkiai gali tęstis be rėmėjų, kartais nusvyra rankos ieškant finansavimo, tačiau praėjus kelioms paroms, supranti, jog to atsisakyti tiesiog negali, ir vėl stipriai kimbi į darbą.
Manęs dažnai paklausia žmonės: kaip pradėti sportuoti? Visada jiems pasakau, kad tai sunkus sportas, reikalaujantis daug laiko, pinigų, atsidavimo, bet jeigu tai darai atiduodamas save visu 100 proc., tai atsipirks tokiomis emocijomis, kokių niekada nesi patyręs. Pradėti reikia nuo to, jog reikia paklausti savęs – ar tu tikrai pasiruošęs tiek savęs atiduoti tam? Jeigu taip, visada rasi sprendimo būtų – jų yra begalės. Būtent tai mane du sezonus iš eilės privedė prie „Autoplius Fast Lap“ čempionato, R2000 klasės, 3 vietos laimėtojo titulo.
