Maratoniniai greičio ruožai yra Dakaro ralio vizitinė kortelė, net ir didžiausias varžybų žvaigždes nakčiai paliekanti be komandos. Tokių dienų metu trasoje klaidų darę ir automobilį apgadinę sportininkai miegoti į palapines eis su didžiulėmis dvejonėmis. Kitą rytą organizatoriai jiems suteiks vos 20 minučių reikiamiems darbams atlikti, o iškart po jų dalyviai pajudės į daugiau nei 600 kilometrų ilgio etapą, kurio metu Dakaro ralis persikels į Boliviją. Lietuvis Antanas Juknevičius teigė, jog tokiuose etapuose svarbu matyti kelis žingsnius į priekį ir džiaugėsi, jog jo ekipažui tai daryti pavyko.
„Maratoniniuose greičio ruožuose strategija paprasta – neprisidribti ir palaikyti gerą tempą. Daug sportininkų neranda balanso tarp šių dalykų, todėl nusmunka į lentelės apačią, mums su Mindaugu puikiai sekėsi važiuoti atsargiai ir tikrai neblogu greičiu. Dar svarbiau, kad automobilis veikia be priekaištų ir prieš rytojaus startą turėsime atlikti įprastus darbus – patikrinti skysčių lygį, padangų slėgį ir kt. Džiaugiamės pasiektu rezultatu, jaučiame, kad įsibėgėjame ir rytoj jungsime dar aukštesnę pavarą“, – telefonu vos kirtęs finišo liniją įspūdžiais dalinosi Antanas Juknevičius.
Persikėlus į Boliviją, lenktynininkus pasitiks net 4600 metrų aukštis, kuris reikš ne tik galvos skausmą ir deguonies trūkumą, bet ir žemiau nulio nukrentančias temperatūras. Taip pat ketvirtadienio etape dalyvių laukia ir pirmosios atkarpos, kur visiškai nebus kelių. Čia šturmanai turės parodyti, ką sugeba ir kaip gerai paruošė namų darbus.
