Nekantriai laukdamas ir ruošdamas savo vairuojamą „Honda Civic“ tolimesnėms varžyboms, jis jau galvoja ir apie kitų metų sezoną, kuriam ruošia visiškai naują automobilį. Bet kol kas būsimus sezonus palikime ateičiai ir pašnekėkime apie dabartį.
– Trumpai papasakok, kuo užsiimi gyvenime?
– Dirbu informacinių sistemų kūrimo specialistu (pvz. „Elektroninis gyventojų surašymas“, „EGAS“ sistema, elektroninio Lietuvos archyvo sistema ir panašūs projektai), o po darbo mėgstu aktyvų laisvalaikį: išsikrauti sporto klube, pabėgioti. Domiuosi lengvuoju kultūrizmu, pavažinėju kartingais, mėgstu atsipalaiduoti kokiame naktiniame klube. Dievinu elektroninę muziką, tai – vienas iš mano gyvenimo variklių.
– Kas pažadino susidomėjimą automobilių sportu?
– Anot tėvelių, automobiliais ėmiau domėtis, vos pradėjęs kalbėti! Bet kuris mano artimas draugas pripažins – tai mano manija. O jeigu kažkuria sritimi labai domiesi, natūralu, jog pasieki jos kraštinę ribą. Šiuo atveju tai ir yra automobilių sportas.
– Kokiuose automobilių sporto renginiuose yra tekę dalyvauti?
– Esu keletą etapų važiavęs mėgėjų kartingų turnyruose, bet iš esmės mano didžiausia aistra yra kėbuliniai automobiliai, todėl tinkamiausias pasirinkimas man yra „Fast Lap“ ir „BF Goodrich“ („Mini Žiedo“) lenktynės.
 |
| Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr./„Fast Lap“ 2 etapo akimirka |
– Kas paskatino dalyvauti „Fast Lap“ lenktynėse?
– Tuo metu, kai atsirado finansinės galimybės įgyvendinti seną svajonę: žiedines lenktynes ne tik stebėti per televizorių, bet ir pačiam jose sudalyvauti, startavo ir „Fast Lap“ renginys. Jame ir išbandžiau tuo metu konstruotą savo pirmąją „bombą“ – 270 AG turinčią „Honda Prelude“.
Nors šiemet, dėl finansų stokos, „Fast Lap“ dalyvauti neplanavau, vis dėlto viena po kitos atskriejusios žinios greitai pakoregavo sezono planus: iš karto užkibau už „Race“ idėjos, taip pat knietėjo išbandyti „Bikernieki Moto“ trasą ir, pagaliau, galutinai nuginklavo žinia apie etapą „Omnitel 1000 km“ lenktynių savaitgalio metu (tai sena mano svajonė). Nekilo jokių abejonių, kad nepraleisiu nei vieno iš keturių etapų! O kai yra noro, atsiranda ir finansų.
– Prisiminus pirmąjį etapą, „Race“ lenktynėse sugebėjai savo klasėje užimti pirmą vietą. Rodos, grumtis lenktynių trasoje tau sekasi geriau nei važiuoti dėl geriausio rato. Ar tai patirties „Mini Žiedo“ lenktynėse rezultatas?
– „Mini Žiedas“, be abejo, labai daug davė. Ten lenktyniauja dalyviai, rimtai nusiteikę kovai, intensyviai treniruojasi ir daro mažai klaidų – iš jų daug išmoksti. Jei atvirai – netikėjau, kad antro važiavimo Automobiliams išleidžiu bene du trečdalius savo atlyginimometu taip lengvai pavyks susidoroti su varžovais, nes iki tol nebuvau lenktyniavęs „semi slick“ tipo padangomis kontaktinėje kovoje.
Be to, komandos vadovas neleido man galvoti tik apie savo klasę, skatino siekti absoliučios „Race“ pergalės, ką man ir pavyko įgyvendinti. Jeigu būtume spėję pasiruošti taip, kaip buvome numatę, su kiek didesne fortūna, manau, būčiau pajėgęs nugalėti greito rato rungtyje. Tačiau mano tikslas buvo lenktynės – dėl jų atvykau, jas ir laimėjau, todėl jaučiausi „atidirbęs“.
– Su kokiu automobiliu dalyvauji?
– Dalyvauju su 1993 metų „Honda Civic EG6“. Mano nuomone, tai – geriausias „Honda Civic“ modelis lenktynėms. Jis turi nelabai galingą, šiek tiek modifikuotą „Honda Integra GSR“ variklį, vystantį 194 AG.
Deja, važiuoklė dar toli gražu neprilygsta tikram žiediniam automobiliui, tačiau ateityje esu numatęs sportui ruošti kitą automobilį: „Honda S2000“, tad šiuo metu dabartiniam atliekame tik „einamąjį remontą“.
– Ar daug pinigų ir laiko aukoji automobiliui, jo priežiūrai, tobulinimui?
– Nemeluosiu – labai daug. Automobiliams išleidžiu bene du trečdalius atlyginimo! Labai domiuosi automobilių tobulinimu, dažnai išbandau žinomus sprendimus vien tam, kad pajusčiau, kaip jie veikia realybėje. Bet kai pradedi bent kažkiek rimčiau lenktyniauti – pinigų vos užtenka remontui, tad tobulinimus neretai tenka pristabdyti.
– Kokį įspūdį paliko „Bikernieki Moto“ trasa? Ar trasos trajektorijų studijavimas vakarais padėjo realiai važiuojant trasoje?
– Trasa iš ties šauni, tik lėtoji dalis man pasirodė kiek per vangi – labai nemėgstu lenktyniaudamas jungti antro bėgio. Tačiau pora posūkių prieš antrą smarkų stabdymą trasoje buvo tikrai šaunūs: kaip ir tikėjausi iš prieš varžybas gautos vaizdo medžiagos, pavyko juos įveikti penktu bėgiu, nei trupučio nepriveriant droselio, galbūt kartais ir dviem ratais užlipant ant žolytės.
Trasos studijavimas tikrai pagelbėjo, tai man suteikė budrumo – važiuodamas žinojau ko tikėtis ir tai išgelbėjo nuo skaudžių klaidų ir incidentų, kurių šiame etape buvo kaip niekada daug. Kita vertus, trasa išties sudėtinga: norint ją pravažiuoti gerai, reiktų bent keletos treniruočių. Miško dalyje negreiti S formos posūkiai, kaip ir tikėjausi, reikalavo labai tikslaus trajektorijų išlaikymo.
 |
| Andriaus Lauciaus nuotr./„Race“ varžybų startas |
Na, bet palyginimui su praėjusių metų etapu Estijoje, Parnu mieste, trasos studijavimas iš iš vaizdo medžiagos davė kur kas daugiau. Dėl mažesnio posūkių skaičiaus bei gero trasos matomumo, pavyko mintinai „iškalti“ idealias trajektorijas ir su naujų padangų pagalba jas pritaikyti trasoje, kas ir suteikė man galimybę aną kartą iškovoti trečią vietą finale.
– Pirmojo „Race“ važiavimo metu rodei puikų tempą, tačiau taip ir nepavyko įveikti visų 8 ratų, po kurių lenktynių diena ir baigėsi. Kas nutiko?
– Bėdos prasidėjo jau „Race“ kvalifikacijos metu. Vos pradėjus trečią ratą, pirmo posūkio stabdymo metu, kaip ir pernai, išlūžo pavarų svirties tvirtinimai. Šiaip taip pavyko iškovoti trečią kvalifikacijos vietą, o pertraukos metu M.Neverdausko „Honda Civic“ buvo panaudotas kaip donoras ir gedimas pašalintas. Ačiū jiems už tai!
Pirmame greito rato važiavime vos pradėjus didinti tempą, supratau, kad neypatingi automobilio stabdžiai niekaip nesusidoros su reiklia „Bikernieki Moto“ trasa. Penktame rate pajutau didelę vibraciją, taip pat lūžo viena rato smeigė.
Pirmą įskaitinį „Race“ važiavimą pradėjau su mintimi, kaip labai turiu tausoti automobilį. Pirmame
 |
| Algirdo Venskaus/Waska.lt nuotr./„Fast Lap“ 2 etapo akimirka |
rate pavyko išsiveržti į priekį ir vėliau, kiek įmanoma labiau tausodamas stabdžius, mėginau tempti taip iki galo. Tačiau dėl kito dalyvio incidento trasoje iškelta geltona vėliava privertė sumažinti tempą.
Varžovai mane kaip mat prisivijo. Dar pabandžiau paspausti ir nuo jų pasprukti, bet stabdžiai galutinai „atsisakė“, taip nutraukdami mano kovą.
Ir galiausiai, paskutinį kartą pabandžius išvažiuoti į trasą „Fast Lap“ antro važiavimo metu, subyrėjo pusašis. Ir tai tikrai reiškė pabaigą.
– Bendroje įskaitoje parodei aštuntą rezultatą. Gal, vis dėlto, naujoje trasoje, tai ne taip ir blogai?
– Be abejo ne! Galbūt nebūtų pavykę iškovoti pirmos vietos savo klasėje, kur dominavo lengvas ir galingas „Lotus“, tačiau tvirtai žinau, jog bendroje įskaitoje galėjau būti bent dvejomis pozicijomis aukščiau, o savo klasėje iškovoti antrą vietą. Taip manyti leidžia „Race“ metu įveiktas ratas per 1:55.000 min.
Na bet toks jau yra tas autosportas: ne viskas priklauso vien nuo vairuotojo ir ne man vienam tą dieną nesisekė. Nenuleidžiame galvos ir ruošiamės Palangai. Nors žinau, kad ten bus labai sunku, tačiau be kovos tikrai nepasiduosime.
– Paskutinis žodis?
– Norėčiau padėkoti „Fast Lap“ organizatoriams už labai smagų renginį, į kurį atvykti visada be galo malonu. Esate nuolat kupini idėjų ir visada mokate pritraukti dalyvius ir žiūrovus. Kaip magnetas.
Taip pat norėčiau labai padėkoti mane palaikantiems žiūrovams. Kai pamačiau, kad draugai atvyksta už mane pasirgti, vairuoti tapo kur kas maloniau: smarkiai pakilo pasitikėjimas savimi, o kartu, manau, ir rezultatai.
