Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Aplink Ladogą keliauja klajoklių miestas

8 dienas vykstančio „Ladoga Trophy“ bekelės maratono dalyviai sunkiausiomis trasomis keliauja aplink Ladogos ežerą. Jų stovyklos tampa keliaujančiais miestais.
„Ladoga Trophy“ bekelės maratono dalyvių stovykloje
„Ladoga Trophy“ bekelės maratono dalyvių stovykloje / 15min nuotr.

Tūkstantinis miestas

Jubiliejinis, 20-tą kartą rengiamas „Ladoga Trophy 2016“ bekelės lenktynių maratonas šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių: beveik 300 bekelės entuziastų kasdien murkdosi purvynuose su motociklais, visureigiais, keturračiais ir dviračiais.

Varžybos vyksta mažai gyvenamose teritorijose, kur nėra jokių viešbučių, kempinigų, o nakvoti ir gyventi kažkur reikia. Bėgant varžybų dienoms, aplink Ladogos ežerą nuo Sankt Peterburgo prieš laikrodžio rodyklę juda keliaujantis palapinių ir technikos miestas, kuriame gyvena beveik pusantro tūkstančio žmonių. Tai lenktynininkai su mechanikais, šeimos, jų palaikymo komandos ir aptarnaujantis personalas.

Beveik 300 bekelės entuziastų kasdien murkdosi purvynuose su motociklais, visureigiais, keturračiais ir dviračiais.

Varžybų organizatoriai stovykloms parenka atokiau nuo civilizacijos esančias vietoves, kad net ir naktimis nenutylantis generatorių, automobilių remonto ir zujančio transporto keliamas triukšmas netrukdytų gyventojams. Taip pat, kad niekas kitas neįsilietų į unikalią Ladogos bekelės lenktynių atmosferą, ir kad visiems čia pakaktų vietos. Jos čia reikia daug.

Minėjome – čia gyvena kone pusantro tūkstančio žmonių, taigi nuo vieno stovyklos galo iki kito reikia pavažiuoti bent porą kilometrų. Pirmoji stovykla buvo dideliame pušyne Ladogos ežero pietryčiuose, po poros dienų ji persikėlė į šiaurinę ežero dalį – pievas tarp mažų ežerėlių. Paskutinę dieną prieš maratono finišą laikinieji gyventojai apsistojo jau rytinėje Ladogos pakrantėje. Pačiame paplūdimyje.

Lietuviai laikosi vieningai

Vieningai visose stovyklose laikosi lietuvių motociklininkų „GoLT“ komanda. Jos vadovas Gediminas Grigaitis iš anksto pasirūpina atokesne, tačiau erdvia vieta, kad komandos ekipažai galėtų patogiai įsikurti, turėtų kur ne tik palapines, bet ir kemperį, techninio aptarnavimo transportą pasistatyti. Tik Aido Bubino su Adu Berniumi ir Mindaugų Aškelėno ir Gulbinsko ekipažai kuklūs – jie iki pat Ladogos atvažiavo ir aplink ją keliauja nedideliais komerciniais automobiliais.

„O mums ir su „Peugeot“ labai gerai. Jis tik atrodo nedidelis, bet viduje ir abu motociklai, ir visi mūsų daiktai, technika telpa,“ – kodėl trise, abu sportininkai ir pagalbininkas, nedideliu komerciniu „Peugeot Boxer“ automobiliu atvažiavo, pradėjo aiškinti A.Bubinas.

„Mes jame labai protingai viską susitalpinome. Važiuojame daug kilometrų, nedidelis komercinis automobilis naudoja nedaug degalų. O ir važiuoja labai patogiai ir energingai, kaip lengvasis automobilis, o ne sunkvežimis, tad mums patogu keliauti didelius atstumus.“ – išaiškino A.Bernius.

O štai septyniolikmetis „GoLT“ komandos dviratininkas Martynas Dabužinskas atvažiavo su dar kuklesniu automobiliu, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Jo tėčio vairuojamas bekelei paruoštas „Jeep Wrangler“ turi ant stogo išskleidžiamą palapinę, kuri „Jeep“ paverčia namu.

Lietuviams visureigių vairuotojams už savęs reikia temptis gerokai didesnes transporto priemones, o ir vežtis reikia daugiau detalių. Taigi jų komandos važiuoja bent keliais automobiliais. Miegojimui Nerijus Gurklys, Vaidotas Paškevičius, Andžejus Dzikevičius naudoja kemperius.

Rusiškos paslaugos

„Ladoga Trophy“ miesteliai – didžiuliai, verdantys. Bet laukinių bekelės varžybų atmosfera išlieka. Čia yra tualetai. Bet tik du. Pusantro tūkstančio gyventojų į juos netelpa. Slepiasi miškuose.

Prėską maistą čia gamina ir dėlioja rūkančios ir pelenus į jį barstančios felčerės.

Čia veikia dušas. Bet tik nuo 5 valandos vakaro. Iki kol vanduo baigiasi. Jo talpyklos nedidelės. Aišku, galima išsimaudyti ežere. Bet civilizacijos pamiršti ežerai užakę meldais, prie jų prieiti neįmanoma. Išskyrus paskutinės dienos stovyklą, kuri Ladogos ežero paplūdimyje. Galima eiti ir maudytis. Bet birželio pradžioje vanduo čia vis dar ledinis.

Yra gana nemaža valgykla. Bet kainos čia didesnės nei Vilniaus restoranuose, o prėską maistą čia gamina ir dėlioja rūkančios ir pelenus į jį barstančios felčerės. Jeigu tas restoranas iš viso iki Ladogos stovyklos atvažuoja. Nes štai pervažiuojant iš pirmosios stovyklos į antrą, restorano transporto vairuotoją policija pagavo girtą. Neleido jam važiuoti. Maisto vieną dieną visai nebuvo.

Dalyviai sutaria – Ladogoje labai smagu stovyklauti laukinėmis sąlygomis, grožėtis gamta. O su organizatorių teikiamais rusiškais patogumais geriau nesusidurti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos