– Kiek Jums buvo metų, kai pradėjote savarankiškai vairuoti?
– Sunku pasakyti, bet buvau tikrai jaunas. Važiuodavau su tėčiu į darbą, nes jis ten leisdavo man pasivažinėti po laukus. Vėliau, 13 ar 14 metų įsigijau savo automobilį, kuriuo važiuodavau pasipraktikuoti ant ledo, palakstyti po laukus. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Savaitgaliais su draugais užsipildavome degalų, susėsdavome ir prasukdavome kokį vieną kitą ratą per miestą.
– Ar tekdavo išvažiuoti į gatvę?
– Tekdavo. Savaitgaliais su draugais užsipildavome degalų, susėsdavome ir prasukdavome kokį vieną kitą ratą per miestą.
Aišku, baisu būdavo sutikti policiją, bet važiuodavome kultūringai, ramiai, neviršydavome greičio, todėl neatkreipdavome dėmesio į save. Vistiek juk reikėdavo važiuoti pas paneles (juokiasi).
– Kada pasukote automobilių sporto keliu?
– Kaip ir sakiau, pirmuoju automobiliu „Toyota Celica“ važiuodavau pasivažinėti ant Liberiškio tvenkinio ledo. Tai buvo ne varžybos, o eilinis pasivažinėjimas kompanijoje. Pirmosios oficialios varžybos buvo Trakuose. Tai buvo slalomas. Dalyvaudavau su standartine mašina, pasimokiau trajektorijas.
Bene labiausiai į autosportą įtraukė pusbrolis Darius Vilimas, kuris važiuodavo ralyje. Mes važiuodavome kartu į visas ralio varžybas. Matydavau, kaip jis skina laurus ir knietėjo tai pabandyti pačiam.
– Kokios buvo Jūsų įsimintiniausios varžybos?
– Vos pradėjęs užsiiminėti automobilių sportu gavau pasiūlymą važiuoti 1 000 kilometrų lenktynėse. Tuomet man buvo vos 15 metų. Pasirodėme gana neblogai. Klasėje iškovojome pirmą vietą.
Vėliau nusipirkau ir su draugu pasiruošiau „Volkswagen Golf“. Pradėjome važiuoti ralio varžybose. Aišku, karjera nebuvo ilga, bet patirties suteikė.
Šiaip žvyras man patinka labiau, bet brangiau kainuoja automobilio ruošimas. Į asfaltą irgi nespjaunu, nes visas autosportas yra įdomus, kiekviena šaka savotiškai. Bene labiausiai patinka žiemos trekai.
Nuo ralio taip pat neatisiriboju. Dažnai važiuojame padėti treniruotis „JPsport – Transprofus“ komandai ir ekipažo nariams Mantui Morkiui ir Jonui Paukštei. Jie „Renault Clio“ automobiliu dalyvauja Lietuvos bei kitų šalių čempionatuose.
– Kokiu automobiliu lenktyniaujate dabar?
– Galiausiai nusibodo priekine ašimi varomi automobiliai, todėl dabar nusipirkau BMW. Nėra jis labai galingas. Iš pradžių galvojau, kad važiuosiu į slalomo, treko varžybas, ir į „Autoplius Fast Lap“ turiu minčių užsukti.
BMW pirkau specialiai žiemą, kad būtų laiko pasitreniruoti ir pramokti važiuoti automobiliu, kurio varančioji ašis yra galinė. Šis dyzelinis variklis nėra labai galingas, todėl praktikai labai tiko. Priprasti pavyko, bet dar reikia treniruotis ir mokytis.
– Kaip atsiradote ASK „Greičio svajonė“ sudėtyje?
– Nuo senų laikų su kitais komandos nariais kartu važinėdavome ant Liberiškio tvenkinio ledo. Ten ir susipažinome, pradėjome bendrauti.
Atsirado galimybė visiems važiuoti apsijungus į vieną komandą, todėl pasinaudojau tokia proga.
– Komandos prioritetas – „Autoplius Fast Lap“ varžybų serija. Ar prisijungsite?
– Planuoju, tačiau turbūt prisijungsiu kiek vėliau. Dar norėčiau išmokti geriau važiuoti su RWD automobiliu ir vėliau pakeisti variklį į galingesnį. Tuomet bus galima bandyti važiuoti.
Pasikalbėjus su organizatoriais paaiškėjo, kad automobiliai su dyzeliniais varikliais bus keliami į keturių varomųjų ratų įskaitą ir važiuos kartu su „Subaru“ ir „Mitsubishi“. Pagalvojau, kad nėra ten ko maišytis kitiems.
Kai išimsiu dyzelinį motorą ir įdėsiu 3,2 litro darbo tūrio M3 variklį, bus galima bandyti. Pradžiai įsidėsiu variklį, o vėliau turbūt reikės dėti ir saugos lankus.