Man – tai vienos iš įspūdingesnių lenktynių, nes pagal tai, kaip viskas susiklostė, jį galėčiau pavadinti „RALLY CLASSICS“. Pirmiausia, gavome 121 starto poziciją iš 150 startuosiančių mašinų. Iš esmės, tai nėra gerai, nes priekyje – lėtesni automobiliai, kuriuos, nežiūrint į 1 minutės starto intervalą, vis tiek gali pasivyti trasoje (specialiame greičio ruože arba, dar kitaip, „dope“ arba tiesiog GR).
Ši pozicija nėra gera ir dėl priekyje važiuojančių automobilių išarto kelio – tai neleidžia spausti pilnu pajėgumu. Rašėme teisėjams prašymus pakeisti starto poziciją, argumentavome, tačiau teisėjai į prašymus neatsižvelgė. Gerai, tebūnie.
Pirmas greičio ruožas: Startas! „Dopo“ viduryje lyja taip, kad valytuvai nespėja valyti vandens nuo lango, slidu, tačiau viskas tvarkoje.
Antras greičio ruožas: pats ilgiausias šio ralio „dopas“, kurį sudarė net 28 km. Paskutiniame trečdalyje pasivejame varžovų automobilį, lekiame iš paskos. Iš po jo ratų lekia žemės, akmenys ir purvas. Viskas – mums. Lenkiame. Netrukus pasivejame ir antrą – istorija kartojasi.
Važiuojant į trečiąjį greičio ruožą pastebime, kad kaista variklis! Tuoj perkais ir – ralis baigtas. Visgi, išsiaiškinome, kad taip buvo dėl lenkimų metu gautų akmenų krušos – jie pramušė radiatorių. Supylėme visą gėrimui turėtą vandenį, tačiau nepadėjo, viską kaip mat iššvirkštė lauk. Greitai nusigavus iki artimiausios ežeriuko (kaip gerai, kad toks buvo visai šalia), prisipylėme visą turimą tarą. Susistabdęs pro šalį važiavusį estų lenktyninį GAZ-51, paprašiau, kad pavežtų iki mūsų „Honda Civic Type-R“, tačiau ir vėl pripildžius radiatorių, buvo akivaizdus skysčio trūkumas. Visgi, šiaip ne taip nusigavome iki trečiojo greičio ruožo.
Gintas (vairuotojas) bėga dar vandens, startuojame. GR3 tramplynas: šokame, nusileidimas labai kietas. Tada – servisas. Pagaliau galime pasikeisti radiatorių (vėliau mechanikas suskaičiavo – 21 skylė).
Antroji diena, ketvirtasis greičio ruožas: Pramušame priekinį kairės pusės ratą, finišuojame su likusiais padangos skutais. Iki kito „dopo“ – tik 20 min, todėl mikliai keičiame ratą. Karšta, varžtai degina pirštus, automobilis krenta nuo rankinio keltuvo, keliame dar kartą, sėdame į mašiną, galvojau – numirsiu...
Penktasis greičio ruožas – ilgas, 24 km. Gintas piktas ir agresyvus. Šonu slystame per asfaltinę dalį. Finišas. Čia sužinome, kad esame klasėje esame antri – „super“ gerai!
Šeštasis ir septintasis greičio ruožais yra identiški 4-ąjam ir 5-ąjam. GR7 matome į medį „įkeltą“ estų „Honda Civic“ – konkurentą dėl pirmos vietos. Tai automatiškai reiškė, kad esame pirmi! Tačiau kas už mūsų? Kaip išlaikyti poziciją? Padangų juk praktiškai nebėra, o liko dar du greičio ruožai.
8-ajame ir 9-ajame važiuojame kaip su kiaušiniais iš turgaus. Po GR8 antrą ekipažą klasėje lenkiame 14 sekundžių, tai – daug ar mažai? Galų gale, finišuojame po devintojo greičio ruožo ir gauname žinutę, kad antrą ekipažą aplenkėme 20 sekundžių. Automobilyje – riksmai, šauksmai ir rankų kratymas!
