Kol Lietuvos autokroso organizatoriai ir trasų šeimininkai miega žiemos miegu ir dar tik sapnuoja būsimą autokroso sezoną, kaimynai latviai turimą infrastruktūrą ir žiemos dovanojamas sąlygas išnaudoja maksimaliai.
Braliukų šalyje gyvos tradicijos rengti žiemos autokroso lenktynes ir čia jos itin populiarios. Kodėl analogiškų žiemos lenktynių nerengia lietuviai, neaišku, tačiau kaimynai į trasas suburia dešimtis dalyvių. Tiesa, Lietuvos lenktynininkai latvių varžybų, panašu, dar nėra atradę, mat čia epizodiškai startuoja vos vienas kitas lietuvis.
Praėjusį šeštadienį visai netoli nuo Lietuvos, Bauskės miesto pašonėje esančioje legendinėje „Mūsa Raceland“ trasoje buvo surengtas ketvirtasis „Folkrace“ ir Latvijos automobilių sporto federacijos Kroso komisijos taurės etapas. Nors kalendoriuje šis etapas žymimas kaip penktasis, tačiau faktiškai yra ketvirtasis, mat vienas etapas nebuvo įvykdytas.
Atskiros pastraipos verta ir „Mūsa Raceland“ trasa. Tai įspūdingas autokroso kompleksas, įrengtas pagal aukščiausius reikalavimus. Praeityje čia daugelį kartų yra vykęs ir Europos autokroso čempionatas, tad dabar dalyviams varžytis tokio kalibro komplekse yra tikras malonumas. Malonumas būti šioje trasoje yra absoliučiai visiems. Žiūrovų patogumui pastatytos tribūnos, iš kurių matoma absoliučiai visa trasa.
Trasą pagirs bet koks, nors kartą joje buvęs fotografas. Kurs pasisuksi – ten vaizdai. Tramplynai posūkiuose, aštrūs apsisukimai, viražai ir, be abejo, maksimalus saugumas.
Pastaruosius porą metų ši trasa merdėjo, kadangi iki tol ją valdžiusios kompanijos veikla buvo sustabdyta. Buvo skaudu matyti, kaip nenaudojama stovi viena iš Latvijos autokroso Mekų. Tačiau blogi laikai kažkada baigiasi. Ir čia jie pasibaigė su Skandinavų atėjimu. Nauji šeimininkai tuoj pat atnaujino komplekso veiklą ir Bauskės pašonėje esanti trasa prisikėlė naujam gyvenimui.
Šeštadienį į Bauskę lenktyniauti išvyko ir vienas lietuvis, Lietuvos autokroso čempionato, Aukštaitijos autokroso pirmenybių dalyvis, daugkartinis prizininkas ir nugalėtojas Egidijus Kirdeikis. Lietuvis pas braliukus nusivežė savo ketvirtosios kartos „Volkswagen Golf“ su itin gražiai murkiančiu R32 varikliu ir keturių varomų ratų sistema. Tačiau apie Egidijų Kirdeikį ir autokroso įskaitą kiek vėliau.
Dabar metas papasakoti apie „Folkrace“ varžybas, kurios turi savitą žavesį ir yra visiškai kitokios. Pirmiausia, čia dalyviai nėra skirstomi pagal variklių galingumą ar varančias ašis. Visi registruojasi į tą pačią klasę. Kitas svarbus akcentas – visi automobiliai turi saugos lankus, tačiau didesnių sportininių modifikacijų čia nedaroma.
Automobiliai maždaug standartiniai išlieka dėl vienos paprastos priežasties. Iš Skandinavijos kilusiose „Folkrace“ lenktynėse yra tradicija, kad bet kuris dalyvis gali nusipirkti kito dalyvio automobilį už 1000 eurų. Sakysite, kad juk galima neparduoti. Ne, negalima.
Jei papuolei į finalinį važiavimą, bet kuriam dalyviui pareiškus norą nupirkti jūsų „kovinį“ automobilį, parduoti jūs privalote. Tai yra „Folkrace“ ir tokios šių varžybų taisyklės.
Nenuostabu, kad čia varžosi įvairūs laužai – seni ir išlengvinti automobiliai, kurių vertė tikrai neperžengia 1000 eurų. Juk nesinorėtų „prikišti“ krūvos pinigų į savo automobilį, patekti į finalą ir vėliau su juo atsisveikinti, kažkam pareiškus norą jį įsigyti.
Būtent dėl šios priežasties lietuvis Egidijus Kirdeikis ir nesiregistravo į „Folkrace“ lenktynes, mat grįžti namo tuščiu „traliuku“, už 1000 eurų pardavus vieną greičiausių kroso automobilių Lietuvoje, būtų jokiais ekonominiais motyvais nepateisinamas dalykas.
Dar vienas latvių rengiamų „Folkrace“ varžybų akcentas – senų „Volvo 740” įskaita. Šie automobiliai yra „Mūsa Raceland“ trasos nuosavybė ir yra nuomojami visiems norintiems pasivažinėti autokroso trasoje.
Šeštadienį trasoje keturiais identiškais „Volvo“ varžėsi žymūs Latvijos ralio lenktynininkai – Maris Neikšans, Raimonds Stokšs, Janis Berkis ir Kaspars Bumbiers. Jie važiavo kartu su „Folkrace“ dalyviais, tačiau varžėsi atskiroje įskaitoje. Ralistai gerokai aplamdė sunkius ir nelabai rangius „Volvo“ automobilius, tačiau negailėjo gražių epizodų trasoje.
Varžybų išvakarėse organizatoriai nusprendė pasinaudoti naktiniu šaltuku ir trasoje priliejo vandens, tad šeštadienį daugumoje trasos vietų blizgėjo ledas.
Autokroso įskaitos dalyviai čia važiavo sportinėmis dygliuotomis padangomis, tad ledas greitai buvo išpurentas ir kone pusę varžybų dalyviai lenktynavo purvo trasoje, kurioje būtų buvę logiška naudoti įprastas autokroso padangas. Taip, „rocket“ tipo padangoms čia buvo mirtinas išbandymas, nes po lenktynių šiose specialiai ledui sukurtose padangose dyglių pas visus gerokai sumažėjo.
Tuo metu „Folkrace“ įskaitos dalyviai trasa skriejo paprastomis padangomis. Daugelis naudojo restauruotas, minkštos gumos padangas, tačiau ir jos kai kada negelbėjo nuo kontaktų su trasos atitvarais. Varžybų dieną permaininga buvo ne tik trasos danga, bet ir oras. Kas pusvalandį skaisčią ir jau pavasarišką saulę keitė pūga, tad dalyviai galėjo savo jėgas išmėginti įvairiomis sąlygomis.
Latvių organizuojamos „Folkrace“ ir LAF Kroso komisijos taurės varžybos dar išsiskiria ir tuo, kad čia nėra jokios kvalifikacijos starto pozicijoms nustatyti. Dalyviai tiesiog traukia burtus ir taip sužino starto vietą. Po keturių įskaitinių važiavimų vyksta finalai, o jei dalyvių daugiau, prieš tai rengiamas ir pusfinalis.
Vienintelis šiose varžybose dalyvavęs lietuvis Egidijus Kirdeikis Latvijoje apgynė savo šalies spalvas ir po atkaklios kovos su braliukais užlipo ant prizininkų pakylos. Lietuvis iškovojo antrą vietą, į priekį finale praleidęs itin greitą ir konkurencingą automobilį „Audi Coupe“ su 2,2 turbo varikliu vairavusį latvį Janį Vegerį.
Itin netikėta situacija susiklostė kovoje dėl trečiosios vietos. Jau trečiame finalinio važiamo rate užsidegė latvio Janio Kozlovskio „Toyota MR2”.
Nepaisydamas iš po automobilio kylančių liepsnų, braliukas iki pat finišo įkandin sekė Egidijui Kirdeikiui, tačiau likus vos porai šimtų metrų iki šachmatinės vėliavos mosto, degantis automobilis ėmė stoti. Paskutiniuose metruose trečios vietos taurę iškovojo VAZ 2104 vairavęs Kristaps Grunte.
„Folkrace“ finale taip pat buvo karšta. Ne visiems startavusiems dalyviams pavyko finišuoti, mat bekompromisė ir principinė senų laužų kova kai kuriems baigėsi smūgiais į atitvarus.
„Folkrace“ įskatoje nugalėtoju tapo Edvins Vansovičs su „Nissan Sunny“. Antrą vietą užėmė autokrose itin retai matomą „Audi 100” modelį pilotavęs Maris Zalitis. Trečią poziciją išplėšė Viestus Pletiens su antrosios kartos „Golf“.
„Volvo“ įskaitoje, kurioje varžėsi keturi ralio lenktynininkai, nugalėjo Maris Neikšans. Iškart už jo finišavo Raimonds Strokšs, o į trečią vietą kiek apdaužytu „Volvo“ prasibrovė Janis Berkis.
Apibendrinant varžybas Latvijoje galima pasakyti, kad „Folkrace“ yra žavios, megėjiškos lenktynės, kurios labiau primena senų laužų kovą dėl išlikimo.
Tačiau tai yra puikus ir pigus tramplinas jauniems sportininkams, kurie dar tik ieško savęs automobilių sporte.
Deja, bet Lietuvoje viskas priešingai – dalyviams pigias, regionų reikšmės varžybas Lietuvos automobilių sporto federacija atviru tekstu vadina nelegaliomis ir žeria priekaištus net šias varžybas fotografuojantiems asmenims.
Gerbiami funkcionieriai, pasižiūrėkite į kaimynus, kur federacija ir mėgėjiškų varžybų organizatoriai eina koja kojon. Kuo latviai geresni už mus? Kas trukdo surasti kompromisą? Atsakykite viešai, o ne eiliniu skambučiu šių eilučių autoriui su šimtąsyk jau girdėtais priekaištais. Neskambinkite, man jūsų verkšlenimai neįdomūs.
Tuo metu Latvijos automobilių sporto federacijos Kroso komisijos taurės autokroso įskaita, kurioje šeštadienį lenktyniavo Egidijus Kirdeikis, yra tai, ką turėtų atrasti ir kiti Lietuvos sportininkai. Mažiau matytos, bet labai kokybiškos trasos, greiti dalyviai ir jų technikos įvairovė bei visą sezoną gyvuojantis autokrosas.
Tikrai nesiūlau tapti dezertyrais ir persikelti lenktyniauti tik į Latviją, tačiau prie savo sezono planų pridėti keletą varžybų pas braliukus – tikrai verta. Bent jau iki tol, kol žiemos laikotarpis Lietuvoje, kurioje apstu itin kokybiškų kroso trasų, bus skiriamas miegui, o ne varžybų organizavimui.
