Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas lėmė jo apsisprendimą rinktis iš dalies panašią, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingą autosporto discipliną.
Automobilių krose nuo 1987-ųjų metų lenktyniavusį automobilių sporto meistrą pastaruoju metu galima išvysti prie ralio kroso varžyboms paruošto „Ford Fiesta“ vairo.
„Autokrose pradėjau važiuoti su bagiu, turėjusių „ZAZ“ variklį. Paskui tobulėjome, važiavome su rimtesniais bagiais. Vėliau persėdau į kėbulinį automobilį ir toliau važiavau autokrose. Kiek vėliau atsirado NEZ – Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso varžybos. Taip ir prasidėjo man dalyvavimas ralio krose Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Kai važiavome Danijoje, Švedijoje, pamatėme, kaip ruošiasi, kaip važiuoja vietos sportininkai. Buvo tikrai įdomi patirtis.
Į ralio krosą perėjau todėl, kad čia yra visai kita važiavimo kultūra, bendras technikos lygis, didesni greičiai, mažiau kontaktų. Daugelis mūsų autokroso sportininkų bijo važiuoti į ralio krosą, nes ralio krose jau yra asfaltas, reikia važiuoti trajektorijomis. Tačiau ralio krosas yra tikrai įdomiau, o ir estetinis technikos vaizdas yra kur kas geresnis nei autokrose. Kalbinu jaunimą, kad važiuotų į ralio krosą, bet jie labai sunkiai pasiduoda. Tai nėra brangiau nei autokrosas. Netgi pigiau, mašinos mažiau daužomos, tik reikia pasiruošti turimą techniką, kad ji neatrodytų kaip po karo“, – sakė Arvydas Galinis.
Arvydui Galiniui pritarė ir dar vienas lenktynininkas, automobilių sporto meistro vardu taip pat pasigirti galintis Mindaugas Sidabras. Pasak lenktynininko, kurį laiką jis bandė derinti autokroso ir ralio kroso varžybų kalendorių ir dalyvauti visur, tačiau galiausiai apsistojo ties ralio krosu. Be to, į ralio krosą jis įtraukė ir savo sūnų Luką.
„Anksčiau važiavome ir ten, ir ten, bet jei nori būti konkurencingas ralio krose, automobilis turi būti labai gerai paruoštas. Ir tuomet jis autokrosui jau nebetinka. Teko apsispręsti ir pasilikti tik ralio krose. Autokroso teko atsisakyti. Taigi, viena iš priežasčių – paties automobilio paruošimas.
Kitas dalykas – vairavimo technika ralio krose irgi ženkliai skiriasi nuo autokroso. Ralio krose sakyčiau reikalingi netgi aukštesni įgūdžiai. Trasų dangos – didžioji dalis asfaltas ir maža dalis žvyras. Autokrose jei iš starto spėjai pirmas išvažiuoti, tai tada tik žiūrėk, kad neužleistum pozicijos. O ralio krose jau yra „Joker“ ratas. Reikia mąstyti. Jei negali aplenkti priekyje važiuojančio varžovo – lendi į „džokerį“ ir aplenki vėliau jį be kontakto. Taigi, startas jau nebelemia didžiosios dalies rezultato.
Na ir trečias momentas – technika. Autokrose po kiekvienų varžybų tenka tiesinti šonus, sparnus, taisyti važiuoklę. Gruntas nelygus, būna kontaktų. O ralio krose būna taip, kad parvežus tik dulkes nuo automboilio nusivalai ir viskas.
Aišku, paskutinėse varžybose Bikerniekuose turėjome stiprią avariją, teks taisyti kėbulą. Dar dabar šonai skauda. Bet tokių incidentų ralio krose gerokai mažiau nei autokrose. O sūnus Lukas į ralio krosą persiorientavo todėl, kad BMW automobilis ralio krose, važiuojant didžiąją varžybų dalį ant asfalto, yra gerokai konkurencingesnis nei važiuojant autokroso varžybose ant žvyro“, – sakė Mindaugas Sidabras.
Tiek Arvydas Galinis, tiek Mindaugas bei Lukas Sidabrai ruošiasi ralio kroso varžyboms Vilkyčiuose. Iki jų liko nei daug, nei mažai – kiek daugiau nei pusantros savaitės.
Etapo Vilkyčiuose organizatorius Kazimieras Gudžiūnas Lietuvos ralio kroso čempionato dalyvius kviečia aktyviau registruotis varžyboms, kadangi šiuo metu jau yra užsiregistravę beveik 80 Lenkijos ralio kroso čempionato dalyvių, o vietos dalyvių parke sparčiai mažėja.
