Suprasti akimirksniu
- Danijoje gimęs lenktynininkas, vadinamas Misteriu Le Manu.
- Laimėjo 9 pergales Le Mano 24 val. lenktynėse ir 6 pergales Sebringo 12 val. lenktynėse.
- Lenktyniavo Pasaulio ištvermės lenktynių (WEC) čempionate, F-3, buvo F-1 bolidų bandytoju.
- 2007 m. DTM lenktynėse Vokietijoje patyrė avariją. Todėl praleido tų metų Le Mano lenktynes.
Tomas Kristensenas, vos prieš keletą metų (2014 m.) pasitraukęs iš didžiųjų lenktynių, aktyviai sportuoja (bėga net maratonus) ir dirba „Audi“ ambasadoriumi.
Nors per savo karjerą, beje, yra vairavęs ne tik keturiais žiedais pažymėtus automobilius (lenktyniavo BMW, „Porsche“, „Bentley“, bandė F-1 bolidus), vis dėlto didžiausios pergalės, iškovotos „Le Mane“ su „Audi“, pavertė jį „Vorsprung Durch Technik“ (toks Vokietijos gamintojo šūkis, reiškiantis technologijų pažangą) veidu. Nes būtent Le Mano lenktynėse inovatyviausi gamintojai išbando naujausias automobilių technologijas. Panašiai kaip kosmose. O jau paskui diegia serijinėje gamyboje. Tokiu būdu atsirado, tarkime, sportinis „Audi R8“ (jau antroji karta).
Tomas Kristensenas Kaune, „Audi sport“ salone su 15min dalijosi savo įžvalgomis apie Pasaulio ištvermės lenktynių čempionatą WEC (World Endurance Championship), šio čempionato vieną sudėtingiausių etapų Le Mane, „Audi“ pasiekimus ir pasitraukimą po dyzelgeito skandalo 2016 m.
– Šiais metais Pasaulio ištvermės lenktynių prologe Monzoje (Italija) mačiau daugybę Le Mano fanų su „Audi“ vėliavėlėmis. Nors keturių žiedų komanda pasitraukė („Audi“ koncentruoja dėmesį į Formulę E) ir dėl nugalėtojo titulo Le Mano prototipų klasėje kovoja „Toyota“ su „Porsche“, vis tiek tribūnose plėvesuoja senosios vėliavos, primenančios jūsų pergales su „Audi“ ir įtemptas kovas su „Porsche“ ir „Peugeot“. Ar, jūsų nuomone, „Audi“ pasitraukimas iš WEC ir Le Mano prieš metus buvo didelė netektis?
– „Audi“ patirtis sportinių prototipų lenktynėse – daugiau nei 18 metų. Jie atėjo į Le Maną 1999 m. (tuo metu vairavau BMW). Prisijungiau prie „Audi“ 2000 m. ir mes iškart nugalėjome – Sebringe (Florida, JAV) ir Le Mane (Prancūzija).
Taigi jau pirmaisiais metais, man prisijungus prie „Audi“ komandos, padarėme didžiulį šuolį. Ir nuo to laiko „Audi“ automobiliai visuomet arba nugalėdavo, arba būdavo per plauką nuo pergalės. Todėl „Audi“ pasitraukimas yra didžiulė netektis ir WEC, ir Le Mano lenktynėms, sutraukiančioms šimtus tūkstančių žiūrovų.
Juk nieko nėra amžino...
Bet reikėtų į tai žiūrėti tik kaip į puikų laikotarpį istorijoje ir kaip į istorinį palikimą – juk nieko nėra amžino. Natūralu, kad daugelis žiūrovų jaučia už tai savotišką padėką jau nebedalyvaujančiai šiose lenktynėse „Audi“ komandai, todėl ir mojuoja vėliavomis su keturiais žiedais. Žinoma, malonu tai žinoti, nes Monzoje turėtų būti daugiausia „Ferrari“ vėliavėlių.
Neslėpsiu, kad žinia apie „Audi“ pasitraukimą iš ištvermės lenktynių mane nustebino ir šokiravo. Pernai tuo metu buvau Abu Dabyje, ten atidarinėjome „Audi Sports“ atstovybę.
– Lietuvoje puikiai žinomas „Formulės 1“ čempionatas ir kiek mažiau WEC čempionatas, kurio puošmena yra Le Manas. Gal populiarumo ir intrigos būtų daugiau, jei dėl LMP1 (hibridinių Le Mano prototipų) ir absoliučios įskaitos nugalėtojo titulo kautųsi ne tik „Toyota“ su „Porsche“, bet ir „Audi“ su „Peugeot“?
– Ne, gamyklinių komandų skaičius nėra toks svarbus. Juk WEC lenktyniauja daugybė skirtingų automobilių net keturiose kategorijose (LMP1, LMP2, LMGTE Pro, privačių komandų). Taigi kiekvienas gali sirgti už jam labiausiai patinkančią klasę.
Be abejo, buvo tikrai labai azartiškų, įtemptų lenktynių 2008, 2011, 2013 ir 2016 m.
Bet tai nereiškia, kad kitais metais buvo blogiau. Galbūt, turint tik dvi gamyklines komandas, yra lengviau suderinti techninį reglamentą ir taisykles. Bet nemanau, kad pačios lenktynės labai nukenčia. Juk lenktynių principas nesikeičia, laimi tas, kas važiuoja be gedimų 24 valandas ir įveikia didžiausią atstumą. O tas, kieno technika neatlaiko, krenta žemyn. Pergalė bet kuriuo atveju yra labai didelių pastangų reikalaujantis darbas.
– O kaip jūs paaiškintumėte Le Mano lenktynių unikalumą? Kodėl žmonės iš viso pasaulio ima atostogas ir net savaitei ar dviem važiuoja į mažą Prancūzijos miestelį į šiaurę nuo Paryžiaus? Juk lenktynės trunka tik parą, o šventė – gerokai ilgiau.
– Manau, kad Le Manas, daugelio įsitikinimu, yra autosporto šventovė. Būti ten ir jausti tą dvasią – daugelio svajonė. Nes ten vyksta ne tik lenktynės, bet ir autosporto šventė (palydimieji renginiai, paradai, fanų atrakcionai ir t.t. – red. past.). Istorija ir šlovė tokioms lenktynėms reiškia labai daug. Nesvarbu, ar tai Vimbldonas, Tour de France, Indianapolio lenktynės JAV, Monakas F-1 serijoje ar 24 valandos Le Mane.
Dar vienas Le Mano lenktynių privalumas, kaip jau minėjau, kad daugybė automobilių kovoja skirtingose klasėse, taigi žiūrovai turi didelį pasirinkimą.
– Šiais metais WEC dėl absoliutaus nugalėtojo kovos „Porsche“ ir „Toyota“. Už kurią sergate?
– Pažįstu daugybę žmonių abiejose komandose. Aš labai gerbiu „Porsche“ už tai, kad jie greitai subūrė komandą (2013 m.). Jie negalėjo eiti „Audi“ keliu, kai Le Mano komanda susibūrė per daugelį metų iš ralio ar sportinių automobilių varžybų žvaigždžių. „Toyota“ – dar kita filosofija. Iš esmės tai – buvusi F-1 komanda, ji nėra grynai japoniška. Veikiau tai yra tarptautinių pajėgų (prancūzų, vokiečių ir japonų) kombinacija.
Apibendrinsiu. Po pernykščio „Toyota“ techninio incidento Le Mane, kai jau beveik laimėjus lenktynes likus keliems kilometrams sustojo automobilis, daugelis serga už šią komandą. Ir ne tik iš užuojautos, nes „Toyota“ akivaizdžiai buvo ir yra verta pergalės, bet iki šiol taip ir nėra laimėjusi Le Mano (pergales skynė tik kituose WEC etapuose). O pernykštė „Toyota“ drama pačiame Le Mano finiše įsimins ilgam.
– WEC čempionate dalyvauja daugybė buvusių „Formulės“ pilotų. Ar galima teigti, kad F-1 lenktynių formatas labiau tinkamas jauniems, karštiems, ambicingiems lenktynininkams. O Le Manas ir kitos WEC lenktynės – tai labiau patyrusių lenktynininkų reikalas?
– Na, gal ir yra tiesos, bet tai nėra taisyklė. Abiejose varžybose važiuoja patys geriausi pasaulio lenktynininkai. Tiesa, F-1 turi platesnę pasaulinę auditoriją. Bet pergalė WEC yra tarsi reikšmingesnė, sunkesnė. Man sunku pasakyti, nes aš F-1 lenktynėse nedalyvavau, tik bandžiau automobilius.
Galiu remtis tik Marku Webberiu. Jis sakė, kad WEC lenktynės teikė daugiau džiaugsmo, nes čia yra komandinis kelių besikeičiančių pilotų darbas. Tu turi įrodyti, kad esi vertas būti savoje komandoje, kad kartu su kitais dviem gali pasiekti bendro rezultato.
Gal dėl to vis daugiau F-1 pilotų ateina ir į ilgų nuotolių varžybas, į C grupės sportinių automobilių lenktynes.
Bet, be abejo, ir WEC, ir F-1 būtinas aukščiausias vairavimo lygis. Pamenu, prieš 20 metų net į 4-tą dešimtį įžengęs lenktynininkas galėdavo ir Group C išlikti greitas. O dabar tai darosi vis sunkiau. Aš iš WEC lenktynių pasitraukiau būdamas 47-erių. Turėjau be galo daug treniruotis, kad taip ilgai išlikčiau. Le Mano prototipų uždara piloto kabina, drėgmė, karštis, nuolat kūną tampančios gravitacijos jėgos – tai tikras išbandymas. Toks pat sunkus, kaip F-1.
– Ar sutiktumėte su nuomone, kad Le Mano bei WEC serijos lenktynės yra gerokai arčiau žiūrovo, nei F-1?
– Taip, Le Manas garsėja žiūrovų pasivaikščiojimais po techninę zoną (pitus) prieš startą. Tai daugeliui yra didžiulis malonumas. O F-1, nepaisant organizatorių pastangų, tikrai ne visuose etapuose surenka pilnas tribūnas žiūrovų. Todėl jie turėtų kai ko pasimokyti ir iš WEC organizatorių.
Apskritai, daugelis gerų dalykų išplito autosporte būtent Le Mano pavyzdžiu. Šios, pagrindinės WEC lenktynės, turi daugybę privalumų. Juk kaip smagu klausytis skirtingų automobilių variklių dūzgimo ir užsimerkus bandyti atspėti, koks automobilis artėja: „Porsche“, „Ferrari“, „Corvette“, „Toyota“ ar gal „Ford“. Bet to negali padaryti F-1 lenktynėse.
– Jūsų titulams surašyti reikėtų viso puslapio. Todėl jų nevardinsiu o paklausiu trumpai: kur slypi jūsų sėkmės paslaptis – net 9 pergalės Le Mane?
– Pirmiausia, tai sunkus darbas. Ir svarbu niekad nepasiduoti. Be abejo, reikia sutikti tinkamus žmones, kuriuos į priekį varo ne tik profesionalumas, nes vien to neužtenka. Reikia ir neblėstančio entuziazmo, aistros. Ir niekad nenustoti galvojus: o kaip mes galėtume pagerinti dabartinį rezultatą? To nebus, jeigu jums nepatiks toks gyvenimas. Juk didžiausias iššūkis gyvenime yra „sukelti badą rojuje“ (aliuzija į Rasmuso Ankersono knygą).
Pilotui labai svarbu įtraukti į lenktynių procesą mechanikus. Pasakykite jiems, kad automobilis važiuoja puikiai, kad jį malonu valdyti. Įkvėpti tokių žodžių jie darbuosis nesustodami dieną vakarą. Ir nereikės jiems sakyti – pakeiskite ryt kitas padangas, gal mes būsime sekunde greitesni. Nes jie tai padarys patys, vedini aistros. Tiesiog padrąsinkite draugus: rytoj turime šansą nugalėti, galime būti dar greitesni. Galime dar trumpiau užtrukti sustojimų metu.
– Kalbate apie daugybę išbandymų. Prisiminkime Le Mano istorijos pradžią, kai pilotai nuo starto linijos bėgdavo į kitoje trasos pusėje sustatytus savo automobilius ir tik tuomet užvesdavo variklius. Ar jūs esate geras bėgikas?
– Taip, pamenu tuos laikus, bet manęs tuo metu lenktynėse dar nebuvo.
Iš tiesų, aš tikrai esu geras bėgikas. Bet man nepatinka ta bėgimo tradicija Le Mane, nes nepateisinu vairavimo neužsisegus saugos diržų ar deramai nepritvirtinus šalmo. Apie tuos laikus žinau iš legendinio lenktynininko Jacky Ickxo (6 kartus Le Mano nugalėtojas ir 25 kartus F-1 prizininkas). Tik taip galima paaiškinti Jacky demonstratyvų ėjimą, o ne bėgimą link automobilio starto procedūros metu – Jacky norėjo važiuoti saugiai. Ypač po mirtimi pasibaigusių atvejų, kai pilotai per skubėjimą neprisisegė saugos diržų (John Woolfe su „Porsche 917“).
Taigi Jacky beveik paskutinis pasiekė savo automobilį, bet lėnktynių rezultatas sprendėsi vėliau, jau važiuojant. Tačiau svarbu, kad jis pasiuntė aiškų signalą, kad toks tradicinis startas vairuotojams bėgant nėra saugus.
– Bet jūs juk nubėgate ir maratoną, esate labai geros sportinės formos?
– Taip, esu nubėgęs ne vieną maratoną, paskutinį kartą 2014 m. – per 3 val. 17 min. (šį rezultatą dar žadu pagerinti). Pernai pusę maratono nubėgau per 1 val. 29 min. 10 km prieš keletą metų bėgau per 38 min. 20 sek.
Tais laikais, kai dalyvaudavau lenktynėse, privalėjau 10 km nubėgti greičiau nei per 40 min.
Šiuo metu sportuoju važiuodamas dviračiu. Dažniausiai kalnų. Nes man patinka, kai sportas reikalauja ne tik jėgų, bet ir dėmesio koncentracijos. Po avarijų, kai reikėjo gydytis, žaidžiau golfą, vėliau skvošą. O sporto salėje užsidarau tik žiemą.
Turiu iki 12 pratimų sistemą be svorių, tokiu būdu stiprindamas raumenų grupes, užtikrinančias stabilumą. Galiu juos daryti bet kur – net ir viešbučio kambaryje.
– Ką veiksite artimiausiu metu?
– Dabar rašau knygą, kuri pasirodys dar prieš šių metų Le Mano lenktynes. Daugiau apie tai sužinosite mano tinklapyje.
