„General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ komanda smuko viena pozicija žemyn bendroje įskaitoje ir nusileido į 23-ią vietą. Taip pat artimiausiam persekiotojui lenkui Marekui Dabrovskiui, leido sumažinti atsilikimą iki beveik 2 min.
Dakaro ralyje gali rinktis du kelius – stengtis išgyventi, nežiūrėti į savo laiką ir po to užsiklijuoti Dakarą įveikusio lenktynininko etiketę, arba gali lenktyniauti. Atsidūręs tarp šio sporto legendų ir pajėgiausių lenktynininkų, B. Vanagas pasirinko antrąjį variantą.
„Prieš 11-ą etapą turnyrinėje lentelėje mūsų artimiausias persekiotojas buvo nutolęs valanda. Priekyje dar matėme keletą lenktynininkų, su kuriais galėjome pakovoti ir mes pasirinkome kiek greitesnį tempą“,– sakė B. Vanagas.
Pirmus 100 km greitis buvo puikus ir lietuvis pirmose kelio atkarpose buvo 5-as ir 7-as, bet netrukus įvyko tai, ko niekas nelaukė.
Per greitai atvažiavome į posūkių junginį ir atrėmę ratą į natūralų bordiūrą jį „numontavome“
„Per greitai atvažiavome į posūkių junginį ir atrėmę ratą į natūralų bordiūrą jį „numontavome“. Kitame posūkyje jau nebeturėjome normalaus sukibimo ir paguldėme automobilį ant šono“, – kalbėjo lenktynininkas.
B. Vanagas nebuvo vienintelis tą dieną smarkiai nukentėjęs lenktynininkas. Iki jo finišavo dar keturi sportininkai, patyrę rimtas avarijas.
„Manau, kad tempas buvo pakankamai saugus. Finišavę greičio ruože sužinojome, kad beveik visi dalyviai keikė kelio knygų sudarytojus. Nebuvo sužymėtos pavojingiausios vietos, kilometrų žymėjimas taip pat nebuvo labai tikslus“,– sakė lenktynininkas.
Viena bėda nevaikšto ir smūgio pasėkmes lenktynininkai turėjo jausti dar du trečdalius greičio ruožo. Ne pati avarija, bet dėl jos kilusios variklio komplikacijos neleido rodyti net pusės savo greičio.
„Po avarijos buvo galima iš karto važiuoti toliau, bet sugaišome pusvalandį, kol atvertėme automobilį. Begalę laiko praradome po variklio gedimo, kai 200 km greičio ruožo turėjome įveikti avariniu režimu“, — sakė B. Vanagas.
Lenktynininkas pripažino – Dakare kiekvienas kilometras gali būti paskutinis, net ir varžybų pabaigoje, įveikus beveik 9000 km šiurkščiausiais paviršiais žemėje.
„Dakaras baigiasi tik tada, kai pervažiuoji podiumu ir pastatai automobilį į uždarą parką. Tokios yra taisyklės. Mūsų atsitikimas rodo, kad likus vienai ar dviem dienoms iki pabaigos dar gali įvykti visokių nesusipratimų, laimių ir nelaimių“, – sakė B. Vanagas.
Į bivaką grįžęs automobilis traukė praeivių dėmesį. Šturmano pusėje pažeista sparnas, sulankstytos durelės, išmuštas priekinis stiklas atrodė gan baugiai, bet įtakos „Toyota Hilux“ galimybėms šie pažeidimai neturėjo. Sportiniai automobiliai yra konstruojami taip, kad apdailos detalės neturėtų jokios reikšmės automobiliui, bet komforto tai nepridėjo.
„Likusius 200 km greičio ruože ir 500 km pervažiavime iki bivuako reikėjo važiuoti be priekinio stiklo, tad pajutau, ką reiškia didžiuliu greičiu į kaktą dūžtantys mašalai. Unikali patirtis“, – sakė B. Vanagas.
Paskutiniame greičio ruože įdomu turėtų būti ne vien dėl B. Vanago ir Mareko Dabrovskio kovos. Lietuvį ir kaimyną iš Lenkijos bendroje įskaitoje skiria vos dviejų minučių atstumas, kurį jie mėgins išsaugoti iki pat Dakaro pabaigos. Iki pat lenktynininkų instruktažo nebuvo aišku ar paskutinysis greičio ruožas iš viso bus surengtas. Po pavasarinių potvynių greičio ruožo vietose dar laikosi vanduo. Kai kur net po metrą gylio.
